Nors pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis daugiausia miega, jau antruoju ir trečiuoju mėnesiu pastebimi ryškūs jo raidos ir judesių pokyčiai. Kūdikis vis ilgiau būdrauja, jo reakcijos į aplinką tampa žvalesnės, o spontaniškus judesius ima keisti valingi veiksmai.
Šiuo laikotarpiu kūdikis pradeda atrasti ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių, siekdamas rankomis kelių. Tokie žaidimai rodo, kad mažylis netrukus išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Siekiant paskatinti šį įgūdį, svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ant šono.
Paguldytas ant pilvuko, 2-3 mėnesių kūdikis turėtų ne tik išlaikyti pakeltą galvytę, bet ir aktyviai dairytis aplink. Barškutis prieš akis paskatins jį palenkti galvytę žemyn, o siekimas ir burnytės tyrinėjimas žaisliuko - tai puikus ženklas, rodantis jo smalsumą ir motorinių įgūdžių lavinimą.
Buvimas ant rankų taip pat yra nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. Tinkamai prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens, trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis.
Judesių ir refleksų raida
Naujagimiai ir maži kūdikiai dažnai laiko sugniaužtus kumštelius. Pagrindinė kumštukų gniaužimo priežastis - įgimtas griebimo refleksas. Taip pat sugniaugti kumštukai gali įspėti apie kūdikio patiriamą stresą ar alkį. Kai kūdikis yra alkanas, visi jo kūno raumenys yra labiau įsitempę. Sunerimti reikėtų, jei kumštelius tebegniaužia vyresnis nei 4 mėn. kūdikis.
Įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti naujagimiams. Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus. Vienas iš tokių refleksų - Moro refleksas, pasireiškiantis staigiu rankų ir kojų išskėtimu išgirdus stipresnį garsą ar pakeitus padėtį.
Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Mioklonijos - tai miego metu pasireiškiantys judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai jos prasideda per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. Jas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas ar pozos pokytis.
Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje, dažniausiai 3-6 mėnesių kūdikiams. Jie pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, tačiau gali būti ryškesni vienoje pusėje. Infantiliniai spazmai siejami su smegenų pažeidimu.
Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos, naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, oda nublanksta (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.
El. Kvėpavimo sulaikymas (angl. breath-holding spell) - tai reiškinys, kai kūdikiai trumpam (iki 60 sek.) nustoja kvėpuoti. Tai gali kelti nerimą tėvams, tačiau trumpas kvėpavimo sulaikymas kūdikiui nekenkia. Pagrindinės kvėpavimo nutrūkimo priežastys yra pyktis, nusivylimas, išgąstis ar skausmas. Kvėpavimą gali sulaikyti sveiki kūdikiai nuo 6 mėn. Jeigu kūdikio veidas nustojus kvėpuoti pamėlynuoja, tai vadinama cianotišku kvėpavimo sulaikymo priepuoliu. Įprastai kūdikis labai stipriai verkia, o tada jį ištinka priepuolis. Kūdikis išbąla. Prieš priepuolį kūdikis gali tik šiek tiek verkti arba neverkti apskritai, o kvėpavimui nutrūkus staiga išbąla. Itin sunkiais atvejais kūdikiui ar vaikui gali prasidėti traukuliai. Manoma, kad juos gali lemti geležies stokos anemija (mažakraujystė). Mokykite vaiką atpažinti ir suvaldyti savo emocijas.
Jutiminės ir pažintinės raidos aspektai
Žmogus turi 5 pagrindinius jutimus, padedančius jam pažinti pasaulį: regą, klausą, lytėjimą, skonį ir uoslę.
Naujagimių regos lavinimui labiausiai pasitarnauja kontrastinės kortelės, nes mažyliai geriausiai mato juodai baltos spalvos paveiksliukus.
Kūdikio klausa vystosi jau įsčiose, o gimus jis reaguoja į garsus.
Kūdikio lytėjimo lavinimui svarbu glostyti ir masažuoti kūdikį.
Kūdikių uoslė yra gan jautri - jeigu mama yra stipriai prisikvėpinusi, kūdikis gali nenorėti žįsti ar būti jos glėbyje.
Kūdikiai dažniausiai pradeda valingai / sąmoningai šypsotis sulaukę maždaug 2 mėnesių. Tai yra vienas iš pirmųjų socialinės sąveikos būdų. Jei kūdikis nepradeda šypsotis anksti, tai nereiškia, kad jam kažkas negerai. Matydamas žmonių reakcijas, kūdikis įgis daugiau pasitikėjimo ir pradės naudoti „garso efektus“ - gugavimą, kikėjimą, krykštavimą, o vėliau ir juoktis.
Pirštų čiulpimo įprotis: priežastys ir sprendimai
Beveik kiekvieno kūdikio gyvenime ateina diena, kai jis į burną įsikiša pirštą, nykštį ar net visą kumštį. Jau mamos įsčiose vaikelis dažniausiai čiulpia savo rankelę, taip mokydamasis žindymo meno ir treniruodamas burną bei liežuvio raumenis.
Gimusiam kūdikiui pirštų čiulpimas tampa būdu nurimti, jausti saugumą ir malonią ramybę, primenantį žindymo metu patiriamus pojūčius. Tai taip pat gali būti bandymas numalšinti dantų dygimo sukeltą perštintį niežulį dantenose.
Pirštų čiulpimas po gimimo taip pat yra būdas siekti motinos krūties ir pasitenkinti poreikį pavalgyti. Žindymas yra ne tik maisto šaltinis, bet ir greitas bei užtikrintas vaikelio nuraminimas.
Nors kai kurie tėvai baiminasi, kad pirštų čiulpimas taps ilgai užsitęsusiu žalingu įpročiu, svarbu suprasti jo funkcijas. "Čiulptukai" yra laikomi apgaulinga priemone, nes nepatenkina tikrųjų mažojo žmogaus poreikių. Vaiko pirštai, ypač nykštys, daug labiau atitinka žindomos krūties formą kūdikio burnoje.
Vaikams iki 2 metų nykščio čiulpimo įprotį turi daugiau nei pusė, o iki 5 metų - kas penktas-šeštas vaikas. Dauguma vaikų šį įprotį išauga iki 2-4 metų.
Ilgesnis ir reguliaresnis piršto čiulpimas gali lemti sąkandžio problemas, kreivus dantukus, didesnę dantų ėduonies riziką, suplonėjusią piršto odą, ar net lėtesnę kalbos raidą. Ilgai pirštą čiulpiantis metinukas gali rodyti sulėtėjusį vaiko vystymąsi ar apleistumą.
Specialistai pataria nebausti ir negėdinti vaiko dėl šio įpročio. Svarbu stebėti, kokiose situacijose vaikas pradeda čiulpti nyštį, ir rasti tinkamą metodą, kuris priklausys nuo vaiko amžiaus. Galima pasiūlyti alternatyvų būdą nusiraminti, pavyzdžiui, duoti "mylimuką" (mėgstamą žaislą ar apklotėlį), skatinti vyresnius vaikus kalbėti apie savo emocijas, pasiūlyti veiklą, kuri reikalauja dviejų rankų, arba nustatyti tikslą su vaiku ir skatinti jo pasiekimus.
Svarbūs aspektai tėvams
Kūdikį auginančios mamos visą savo dėmesį skiria jam, tačiau svarbu nepamiršti ir savęs - juk tik būdama sveika, žvali ir stipri galėsite tinkamai pasirūpinti mažyliu. Pas ginekologą, jeigu nėra nusiskundimų, reikėtų apsilankyti po gimdymo praėjus 6-8 savaitėms.
Atnaujinant lytinius santykius po gimdymo, derėtų pasirūpinti tinkama kontracepcija, jei neplanuojate pametinukų.
Kadangi motinos piene nėra pakankamai vitamino D, krūtimi maitinamiems kūdikiams nuo dviejų mėnesių reikia duoti vitamino D lašų.
Staigi kūdikių mirtis, dar vadinama „lopšio“ sindromu, neretai paliečia nuo mėnesio iki vienerių metų amžiaus kūdikius ir dažniau berniukus. Nors sindromas statistiškai vertinamas kaip pakankamai retas, nuo šios būklės miršta daugiau kūdikių nei nuo vėžio, plaučių uždegimo, širdies ydų ar raumenų distrofijos kartu sudėjus. Pavojingiausi pirmieji 2-4 kūdikių gyvenimo mėnesiai. Pagrindinė springimo prevencija - maitinimas iš krūties ir kuo ilgiau, miegojimas ant kieto pagrindo, be minkštos pagalvės ar sukniubimo, kad būtų laisvi kvėpavimo takai. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, svarbu atidžiai stebėti maitinimą ant rankų, pakėlus galvytę, ir palaukti, kad neatpiltų.
Kūdikio raidos etapai pirmaisiais metais
Klaipėdos universiteto ligoninėje kilo situacija, kai vaiko teisių specialistai, lydimi policijos pareigūnų, išsinešė vos prieš kelias paras gimusį kūdikį dėl motinos sveikatos būklės, sukėlusios rimtų abejonių. Nustatyta, kad namuose esančios sąlygos nėra tinkamos. Vaikas laikinai perduotas globėjams.
Jei pastebėjote bent vieną iš požymių, rodančių, kad kūdikio mityba gali būti nepakankama (pvz., retai keičiate sauskelnes, kūdikis nepakankamai šlapinasi, svoris nekrenta), kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ar žindymo konsultantę.
Jei labai nerimaujate arba jeigu kvėpavimo sulaikymo priepuoliai labai dažni, užsitęsia ilgiau nei 60 sekundžių, juos išprovokuoja smulkmenos, jų dažnis nemažėja vaikui augant, būtinai pasitarkite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.
