Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - tai nepaprastai svarbus ir intensyvus laikotarpis, kupinas atradimų, augimo ir naujų įgūdžių įgijimo. Nuo pat pirmųjų dienų kūdikio smegenys ir visos jo raidos sritys vystosi sparčiausiai. Kiekvienas kūdikis yra unikalus, todėl jo raida vyksta individualiu tempu, tačiau yra bendrų etapų ir pasiekimų, kurie padeda suprasti mažylio vystymąsi.
Regėjimo vystymasis
Ką mato kūdikis? Dauguma naujagimių įdėmiai stebi aplinką, tad labai smagi veikla yra tiesiog - žiūrėti. Vaizdinis žaidimas yra vienas geriausių būdų sudominti mažylį būdravimo metu. Atidžiai žvelgdamas į objektus kūdikis mokosi ir tobulėja, vystosi jo rega. Dar būdamas gimdoje vaisius geba atskirti šviesą ir tamsą. Naujagimiai naudodamiesi šiuo pradiniu kontrasto supratimu atskiria figūras ir linijas. Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą.
Regėjimo vystymasis nuo 0 iki 2 mėnesių: regėjimas neryškus, vaizdai nespalvoti, tačiau bręstant smegenims 2 mėn mažyliai pamato savo pirmąją spalvą - raudoną. Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona). Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta. Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.
3 - 4 mėnesiai: Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį. Pradeda atskirti keletą spalvų, sekėtai judančius ir ryškius spalvotus objektus. Lavėja akies - rankos koordinacija. Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus, tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja. Palaipsniui vystosi akių raumenys, smegenys mokosi priimti gaunamą regimąją informaciją, ją suprasti ir apdoroti.
Kūdikis mokosi:
- išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį (nebesuka akių aplink);
- žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina);
- sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu;
- akimis sekti judančius objektus.
5 - 8 mėnesiai: Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę , 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius. Atsiranda svarbus „Gylio" supratimas (arti ar toli objektas). Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių - rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.
9 -12 mėnesiai: Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suaugusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.
Fizinė raida ir motoriniai įgūdžiai
Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokios kaip „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką.
Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Didžiausias dviejų mėnesių mažylio pasiekimas - galvytės pakėlimas. Tokio amžiaus kūdikiai remiasi į kietą pagrindą rankytėmis, galvutę kelia maždaug 45 laipsnių kampu ir svyruojančią bei siūbuojančią išlaiko apie 10 sekundžių. Kai kurios mamos džiaugiasi stipriu mažyliu, keliančiu galvytę net 90 laipsnių kampu, tačiau šis požymis reiškia padidėjusį raumenų tonusą. Paėmus vaiką už pažastų, jis jau stengiasi išlaikyti galvytę tiesiai, bet ne visada pavyksta. Kasdien bent kelis kartus guldykite vaikelį ant pilvuko, leisdami jam stiprinti bei mankštinti rankų, nugarytės ir sprando raumenukus.
Trečias mėnuo: Šis mėnuo itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.
Kalbos ir socialinė raida
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs kalbos vystymuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, bet jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Jis pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais ir bando daug ką išsiaiškinti. Apie 50 proc. Šiuo amžiaus tarpsniu antklodės ir minkšti žaislai - tikras nusiraminimo šaltinis jūsų vaikui. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, jūsų vaikas pradeda suprasti, jei nutinka kas nors neįprasta. Pradeda formuotis kalbos gebėjimai. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas norės žaisti greta kitų vaikų, bet nebūtinai drauge su jais. Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių. Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys. Mokykitės nereaguoti į agresyvų elgesį per stipriai ir netrinktelėkite jam atsilygindama. Jums turėtų patikti šis vaiko amžius, nes mažylis greičiausiai susidomės namų ruošos darbais. Jis vis labiau pasitikės savimi ir domėsis, kaip ką nors padaryti jam priimtinu būdu. Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pabrėžiant, kad tai padės jūsų vaikui jaustis saugiam ir atsakingam už savo gyvenimą.
Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas. Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės. Šiuo metu jūsų vaikas gali pratintis miegoti didelėje lovoje - vadinasi, naktimis jis gali dažnai atkeliauti pas jus į lovą. Būkite kantrūs ir neleiskite jam įprasti miegoti jūsų lovoje. Vaikas pakaitomis norės jūsų artumo ir savarankiškumo. Svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu. Vaiką labai domina supantis pasaulis, ir jūs dažnai girdite klausimą „kodėl?“. Neatstumkite vaiko ir neatsakinėkite atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą. Žinokite, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis.
Kūdikio vystymasis per pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių yra tiesiog nepakartojamas. Bendraudamas ir žaisdamas su tėveliais ar kitais šeimos nariais jis išmoksta mąstyti, judėti, reikšti emocijas ir dar daugiau. „Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.“
Vaikų kalbos ypatumai. Ką daryti jeigu vėluoja vaiko kalba?
Kada sunerimti?
Nors kiekvienas kūdikis vystosi individualiai, yra keletas požymių, į kuriuos tėveliai turėtų atkreipti dėmesį:
- Žvilgsnis: Jeigu mažylis nesidomi aplinka, nežiūri į žaislus, nefokusuoja žvilgsnio.
- Garsai: Jeigu mažylis nereaguoja į garsus, nekrūpčioja nuo netikėtų garsų, nesuka galvytės garso šaltinio link.
- Momenėlis: Jeigu ramybės būsenoje vaiko momenėlis pastebimai išsipūtęs ar įdubęs.
- Atpylimas: Jei kūdikis nuolat atpila didžiąją dalį pieno, yra neramus ir neauga svoris.
- Vidurių užkietėjimas: Paprastai 2 mėnesių kūdikiai tuštinasi 1-5 kartus per parą. Kartais nutinka, kad kūdikis nesituština kelias paras, tačiau tai retas atvejis. Jei įtari, kad mažyliui užkietėjo viduriai, pasitark su gydytoju.
Sveikatos priežiūra ir patarimai
Pas daktarą: Iki metukų kūdikis kas mėnesį sveriamas, matuojamas, vertinama fizinė ir psichomotorinė būklė, renkami medicininiai duomenys. Jeigu šeimos gydytojas ar pediatras pastebi kokių nors sveikatos sutrikimų ar patologiją, gali siųsti konsultuotis su specialistais arba atlikti kraujo ar kt. išsamesnius tyrimus.
Skiepai: Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 2 mėnesių kūdikiai turi būti skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Nuo šių ligų skiepijama valstybės lėšomis, skiepą paskyrus šeimos gydytojui arba pediatrui. 2 mėnesių kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijų bei rotaviruso. Reikėtų stebėti skiepo dūrio vietą ir vaiko savijautą. Normalu, jeigu dūrio vieta truputį parausta, patinsta (raudonas „guziukas“ turėtų išnykti per 1-3 dienas), iki 38,5°C pakyla temperatūra, kūdikis yra neramus, irzlus, neturi apetito, dažniau tuštinasi.
Mankšta: Nuo 1,5-2 mėnesių amžiaus patariama daryti masažą ir mankštelę. Tai gali atlikti specialistas arba patys tėvai. Iki trijų mėnesių kūdikių raumenų tonusas dažniausiai būna padidėjęs, todėl mankštelės tikslas - atpalaiduoti viršutinių ir apatinių galūnių lenkiamuosius raumenis. Pratimai turi atitikti amžių. 2 mėnesių kūdikius galima lengvai masažuoti, glostyti, trinti. Mankštą rekomenduojama atlikti kasdien tuo pačiu metu, 30 minučių prieš maitinimą arba praėjus 1-1,5 valandos po valgio. Trukmė - 7-8 minutės. Kiekvienas pratimas arba masažo veiksmas kartojamas 2-5 kartus.
Vitaminas D: Vitaminas D - riebaluose tirpus vitaminas, būtinas daugeliui organizmo funkcijų. Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių. Vitamino D gaminasi būnant saulėje, valgant riebią žuvį, kepenis, kiaušinius, vitaminu D praturtintus produktus. Mišinėliai kūdikiams yra praturtinti vitaminu D, tačiau žindomi kūdikiai šio vitamino stokoja. Naujagimių vitamino D atsargos, jei mama jo turėjo pakankamai, baigiasi apytiksliai po 8 savaitėmis.
Kita priežiūra: Gimęs mažylis paprastai laiko suspaustus kumštukus. Dabar gali stebėti vis dažniau atsigniaužiančius delniukus. Jeigu paduosi žaisliuką, galbūt kelias sekundes jį išlaikys. Kūdikiui augant jis vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Seilėtekis paprastai yra dygstančių dantukų ženklas, tačiau jie anksčiausiai ima dygti tik nuo 3 mėnesių, o įprastai - sulaukus 4-7 mėnesių. Jeigu gausiai seilėjasi mažesnis kūdikis, o jokių kitų neraminančių simptomų nėra, jaudintis nereikėtų. Mažylis vystosi visapusiškai, tad tobulėja ir jo seilių liaukos. Tėvai naujagimio arba kūdikio burnoje gali pastebėti baltus nedidelius darinius, dar vadinamus Epšteino perlais. Epšteino perlai - tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (dažnai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai (dažnai dar vadinami ir cistomis ar mazgeliais) naujagimių arba kūdikių burnoje. Pastebėjus Epšteino perlus nieko daryti nereikia. Kūdikiams rankų nagus kirpti prireiks maždaug 1 kartą per savaitę. Jei pastebėsite, kad nagai jau gerokai paaugo, galite juos kirpti ir dažniau.
SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.
