Tėvams skirtoje literatūroje dažniausiai rašoma apie nevalgius vaikus, dalijamasi patarimais, kaip žadinti apetitą. Tačiau specialistė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė pataria tėvams, kurių vaikai amžinai alkani.
Vaiko apetito ypatumai
Kiekvieno žmogaus apetitas skirtingas, jam turi įtakos daugelis dalykų. Net to paties žmogaus apetitas keičiasi, tarkim, susirgus jis būna mažesnis, o moterims prieš mėnesines padidėja, ir tai yra normalu. Vaiko apetitą lemia amžiaus ypatumai. Vaiko augimas nėra vienodai stabilus, jis vyksta tarsi šuoliais. Bet kurio amžiaus vaikas vieną kartą gali suvalgyti daugiau, kitą kartą - mažiau, ir tai nėra problema.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio svoris patrigubėja, ūgis padidėja mažiau - 50 procentų. Iki dvejų metų vaikui maistas yra ne tik alkio malšintojas, bet ir aplinkos pažinimo priemonė, kartu valgymas lavina ir vysto motorinius įgūdžius. Vaikui patinka pačiam valgyti, jausti maistą savo pirštais. Šio amžiaus vaikai domisi maistu, mielai ragauja.
Nuo dvejų metų vaiko susidomėjimas maistu palaipsniui mažėja, ir tai kelia tėvams nerimą. Būtent nuo tokio amžiaus dažniausiai ir atsiranda „nevalgiuko“ problema. Ypač apetitas padidėja paauglystėje, tuomet paaugliai gali (pagal normas ir turėtų) suvalgyti daugiau maisto nei suaugusieji, ir tai normalu. Vyksta spartus augimo šuolis, keičiasi kūno sudėtis, padaugėja riebalinio audinio.
Nevalgiukas ir ėdrūnas - tai daugiau subjektyvūs tėvų vertinimai. Objektyviai - ar yra problema, ar ne - parodo vaiko svoris, ūgis ir jo kitimai. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka normas, jis nėra nei nevalgiukas, nei ėdrūnas, kad ir kaip tėvams atrodytų.
Kada ir kiek turėtų valgyti vaikas?
Vaikas ir neturi valgyti tik 3 kartus per dieną. Jis turėtų valgyti 4-6 kartus per dieną. Dažniau valgydamas vaikas elgiasi adekvačiai savo amžiui - valgo dažnai, svoris ir ūgis yra normalūs, turi savo mėgstamą maistą, užkandžiai yra tinkami. Svarbu, kad ir užkandžiai būtų valgomi atsisėdus prie stalo, jie būtų apgalvoti.
Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis maitinimosi įpročių ugdymo pavyzdys. Šio amžiaus vaikų artimiausioje aplinkoje esantys tėvai ir vyresni broliai ar seserys yra pagrindinis pavyzdys. Jei tėvai nuolat užkandžiauja, vaikas greičiausiai darys tą patį. Tėvų požiūris į maistą yra labai svarbus. Šeimoje, kur visiškai nekreipiama dėmesio į mitybą, nėra valgymo režimo, šeimos valgymo drauge, vaiko požiūris į maistą susiformuos vienoks.
Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūčius, į juos reikia atsižvelgti. Vaikus sunku tiek priversti valgyti, tiek sustabdyti, kad nevalgytų. Svoris, ūgis, jų kitimas (proporcingai ar ne didėja svoris ir ūgis) parodo, ar vaikas per daug valgo, ar pakankamai, ar per mažai. Jei svoris didėja daugiau nei ūgis, jau nėra gerai. Bet tokius pokyčius įvertinti reikia laiko. Jei tėvams sunku suprasti, ar vaikas normaliai valgo, ar per dažnai, siūlyčiau namuose sudaryti nuolatinį valgymo grafiką ir jo laikytis.
Ką reiškia skrandžio dydis ir apetito reguliavimas?
Vienas neteisingų įsivaizdavimų yra apie skrandžio „ištampymą“ ir „susitraukimą“. Skrandis nėra maišas, kuris ištampomas, kaip populiaru sakyti. Skrandis yra tuščiaviduris organas, jo sienelėje yra net trys sluoksniai raumenų. Apetitas nepriklauso nuo skrandžio dydžio. Apetitą reguliuoja daug hormonų, gaminamų tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje, tiek riebaliniame audinyje, centrinėje nervų sistemoje. Tai, kaip mes suvokiame alkio ir sotumo pojūčius, ir lemia visų apetitą reguliuojančių hormonų veikla. Skirtingi maisto produktai suteikia skirtingą sotumo jausmą.
Padidėjusio apetito priežastys
Padidėjęs apetitas gali rodyti fizinę ligą, tarkim, hipertireozę - kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, I tipo cukrinį diabetą (padidėja apetitas, bet kartu kamuoja labai didelis troškulys, vaikas geria daug skysčių, dažnai šlapinasi). Šioms ligoms būdinga, kad valgoma labai daug, o svoris mažėja.
Apetitas gali padidėti dėl tam tikrųjų vaistų vartojimo (pavyzdžiui, gliukokortikoidų), tai gali rodyti ir psichologinių sunkumų (tarkim, nerimą), su kuriais vaikas susiduria ir reaguoja daugiau valgydamas. Taip pat vaikas gali atrasti, kad per maistą gali sulaukti daugiau tėvų dėmesio, ir tuo naudotis. Apetitas gali pablogėti turint kirmėlių.
Reguliarus valgymas tomis pačiomis valandomis geriausiai reguliuoja apetitą tiek per mažai, tiek per daug valgantiems.
Kaip atpažinti alkio ir sotumo signalus?
Mažyliai savo būseną parodo elgesio pokyčiais ir kūno kalba. Svarbu atpažinti jų siunčiamus signalus. Alkio signalai atsiranda nevienodai greitai, nes kiekvieną kartą mažylis suvalgo skirtingą kiekį maisto, be to, - nevienodą energijos kiekį sunaudoja būdraudamas.
Pastebėkite ankstyvuosius alkio požymius: neramiai sukioja galvelę į šalis, lyg ko ieškotų, palietus skruostą, suka galvą į tą pusę ir žiojasi, čepsi lūpomis ir kaišioja liežuvėlį, rankos ima suktis aplink burną, jeigu pagauna, pradeda čiulpti savo pirščiukus, skleidžia tylius garsus, lyg šauktų. Pastebėjusi šiuos požymius nelaukite, kol jie pavirs verksmu, o paimkite ir pamaitinkite mažylį.
Kūdikio augimo šuoliai - 2-3 (kartais 5-7) dienų laikotarpiai, kuomet kūdikio ūgis, svoris, galvos apimtis padidėja labai sparčiai. Netaisyklingas žindymas, kuomet kūdikiui nepakankamai apžiojant krūtį pienas bėga lėtai, netolygiai. Trumpas liežuvio pasaitėlis, kai kūdikiui sunku tinkamai žįsti, jis nepasisotina, nuolat reikalauja krūties.
Pieno gamybą „užsako“ kūdikis, t.y. kuo daugiau jis žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Pieno dažnai trūksta augimo šuolių metu, tačiau nuolat prie krūties būnantis kūdikis jo gamybą paspartina. Pieno sumažėjimą gali lemti ir neteisingas ir/ar retas žindymas, hormoniniai sutrikimai, vaistų, homeopatinių preparatų naudojimas, stresas.
Kūdikio ligos, pilvo pūtimas, dantukų dygimas ir pan. Suprastėjus savijautai kūdikiui sunkiau žįsti, jis irzlus, blaškosi, verkia ir niekaip negali pasisotinti. Stresas - kūdikiai jautriai reaguoja į namuose tvyrančią įtampą, pykčius, pakeltą balsą, jiems reikia laiko prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, naujų žmonių.
Individualūs kūdikio poreikiai - tiek kūdikių apetitas, tiek ir emociniai poreikiai yra labai skirtingi. Vieni mažyliai greitai išmoksta teisingai žįsti, sparčiai pasisotina ir mielai leidžia laiką lopšyje, iš jo stebi aplinką.
Maitinimo ypatumai ir patarimai
Vienas svarbiausių dalykų - nevadinti krūties "papu". Šį žodį mažyliai greitai išmoksta ir ima vartoti kaip prašymą valgyti. Tačiau ar jūs gerai jausitės, kai jis autobuse ar parduotuvėje pradės šaukti "Noriu papo?" Verkimas ne visada yra alkio požymis. Jis gali reikšti ir fizinį nepatogumą - šlapia ar prikakota sauskelnė, karšta ar šalta, skausmą arba tiesiog nuovargį ir norą miegoti. Jeigu mažylis verkia ne iš alkio, patikrinkite ir padėkite jam pašalinti tai, kas trukdo. O tada dar pasiūlykite žįsti.
Jeigu nenorite patirti nepatogumų pirmųjų metų pabaigoje ir vėliau, nevadinkite krūties "papu". Šį žodį mažyliai greitai išmoksta ir ima vartoti kaip prašymą valgyti. Tačiau ar jūs gerai jausitės, kai jis autobuse ar parduotuvėje pradės šaukti "Noriu papo?" Ne? Be abejo, verkimas ne visada yra alkio požymis. Jis gali reikšti ir fizinį nepatogumą - šlapia ar prikakota sauskelnė, karšta ar šalta, skausmą arba tiesiog nuovargį ir norą miegoti. Jeigu mažylis verkia ne iš alkio, patikrinkite ir padėkite jam pašalinti tai, kas trukdo. O tada dar pasiūlykite žįsti.
Kūdikis „kabėti“ ant krūties gali dėl daugelio priežasčių. Augimo šuoliai. Netaisyklingas žindymas. Trumpas liežuvio pasaitėlis. Mažai pieno. Pieno gamybą „užsako“ kūdikis, t.y. kuo daugiau jis žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Pieno dažnai trūksta augimo šuolių metu, tačiau nuolat prie krūties būnantis kūdikis jo gamybą paspartina. Pieno sumažėjimą gali lemti ir neteisingas ir/ar retas žindymas, hormoniniai sutrikimai, vaistų, homeopatinių preparatų naudojimas, stresas.
Kūdikio ligos, pilvo pūtimas, dantukų dygimas ir pan. Suprastėjus savijautai kūdikiui sunkiau žįsti, jis irzlus, blaškosi, verkia ir niekaip negali pasisotinti. Stresas. Nemanykite, kad kūdikiai yra per maži tam, kad patirtų stresą. Kūdikiai jautriai reaguoja į namuose tvyrančią įtampą, pykčius, pakeltą balsą, jiems reikia laiko prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, naujų žmonių. Individualūs kūdikio poreikiai. Tiek kūdikių apetitas, tiek ir emociniai poreikiai yra labai skirtingi. Vieni mažyliai greitai išmoksta teisingai žįsti, sparčiai pasisotina ir mielai leidžia laiką lopšyje, iš jo stebi aplinką.
Naudokite nešiokles ir žindymo pagalves. Nuolatinis kūdikio laikymas prie krūties kartais būna neišvengiamas, tačiau kartu ir labai varginantis. Įpraskite kūdikį žindyti nešioklėje, tuomet turėsite daugiau laisvės ir galėsite po truputį judėti, apsitvarkyti ar puodelį arbatos išsivirti. Išnaudokite „oda prie odos“ kontaktą. Nurengtą kūdikį žindykite priglaudusi prie savo kūno taip, kad mažylio ir jūsų oda liestųsi kuo didesniu plotu.
Pasirūpinkite kūdikio sveikata. Laikykitės dienos režimo. Aiškus dienos ritmas kūdikiui suteikia saugumo jausmą, jis rečiau susijaudina, nepervargsta, pakankamai išsimiega naktį ir dienos pogulių metu.
Kūdikis ką tik pavalgė, bandė snūduriuoti, jūs prisėdote pailsėti, užsikėlėte kojas, ir staiga vėl išgirdote raudą, reiškiančią „aš ir vėl esu alkanas“. Kartais net gali atrodyti, kad vaikelis yra alkanas visą laiką. Tačiau kaip atpažinti, ar šįkart kūdikis tikrai vėl nori valgyti, ar tai tiesiog reiškia kažką kita? Jei kūdikis pradėjo verkti, tikriausiai jis yra labai alkanas. Verksmas daugeliu atvejų yra vėlyvasis kūdikių alkio požymis.
Naktį svarbu žadinti naujagimius. Juos reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų.
Kitas kraštutinumas - maitinimas nuolat užtrunka ilgai - 30-40 min. Retai keičiate sauskelnes, t.y. kūdikis nepakankamai šlapinasi: naujagimiai turėtų „pagaminti“ bent 3-4 nešvarias sauskelnes per dieną. Jei pastebėjote bent vieną iš požymių, rodančių, kad kūdikio mityba gali būti nepakankama, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ar žindymo konsultantę.
Dauguma naujagimių pirmomis savaitėmis būna mieguisti ir gali nerodyti alkio ženklų taip dažnai, kaip jiems iš tikrųjų reikia valgyti. Kai vieno mėnesio mažylio svorio ir ūgio augimą jo gydytojas įvertins kaip gerą, naktį kūdikį maitinkite tik tada, kai jis panorės, - pradės kniurksėti. Labai svarbu laiku atpažinti ankstyvuosius alkio signalus ir pamaitinti mažylį. Ne mažiau svarbu pastebėti sotumo signalus ir laiku nustoti maitinti.
Kūdikio miegas ir maitinimas
Kūdikio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti ir pamaitinti, bet dauguma naujagimių gali norėti valgyti ir gerokai dažniau.
Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau kaip 6 kartus ir tuštinasi tris ar daugiau kartų IR jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas. Kai kurios mamos pastebi, kad apie trečią mėnesį jau pradėjęs ramiai naktį miegoti mažylis, sulaukęs pusmečio ima prabudinėti gerokai dažniau, o sulaukęs metų gali žįsti krūtį nesuskaičiuojamą skaičių kartų per naktį.
Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą.
Vystymosi pasiekimai. Mokymaisis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius. Atsiskyrimo baimė. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė.
Nepakankamas dienos miegas. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis gerai pavargs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjot, kad įsijungia „antras kvėpavimas“ ir kūdikis darosi vis aktyvesnis?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. O tai reiškia, kad tėvai, neturėję atokvėpio dieną neturės jo ir naktį.
Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Taip pat tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių.
Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, jos dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai. Pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu.
Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.
Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Apsirengti pižamą, padainuoti lopšinę ir žindyti.
Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Kai išgirsite niurzgėjimą, lukterėkite, galbūt mažylis nutils ir miegos toliau.
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir toliau nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje.
Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Jeigu ne, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmigti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai užmiega po poros tokių bandymų, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį.
Šio metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų.
Kai kuriems mažyliams reikia daugiau laiko išmokti naujiems migdymosi ir miegojimo įpročiams, o kai kurie tiesiog turi viduje įtaisytą radarą, kuris juos pažadina vos tik mamos krūtis ar mama atsitraukia nuo jų toliau nei per ištiestos rankos atstumą! Nepykite ant mažylio ir nenusiminkite, vaikams augant jų miego įpročiai keičiasi, o mokymosi procesas visada reikalauja laiko. Tuo tarpu užsitikrinkite, kad galėtumėte numigti dienos metu ir galbūt apsvarstykite galimybę pakeisti savo požiūrį bei miegojimo sąlygas taip, kad galėtumėte dar kurį miegoti kartu su kūdikiu.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu pastebėjote bent vieną iš požymių, rodančių, kad kūdikio mityba gali būti nepakankama, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ar žindymo konsultantę.
