Neveiksnumas - tai civilinės teisės kategorija, reiškianti fizinio asmens negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichikos ligos arba silpnaprotystės. Toks asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu, o jam nustatoma globa. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra neveiksnumas, kokie kriterijai taikomi jį nustatant, kokios yra globėjo teisės ir pareigos, bei kaip vyksta neveiksnumo panaikinimo procesas. Taip pat paliesime aktualią ir svarbią temą - veiksnumo apribojimą, kaip tarpinį variantą tarp visiškos veiksnumo ir neveiksnumo būsenų.
LIETUVOJE neveiksnumo sąvoką aiškina Civilinis kodeksas (2000 m., įsigaliojo 2001 m.). Yra situacijų, kai asmuo dėl psichinių sutrikimų ar priklausomybių nebegali atlikti kai kurių funkcijų, pasirūpinti savimi arba elgiasi neadekvačiai, taip sukeldamas pavojų (tiek finansinį, tiek ir fizinį) ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Tokiu atveju galima imtis veiksmų, kad asmens veiksnumas būtų apribotas.
Koks asmuo yra laikomas neveiksniu?
Asmens neveiksnumą gali nustatyti ir pripažinti tik teismas, atlikęs ekspertizę. Dėl neveiksnumo nustatymo į teismą gali kreiptis tik asmens šeimos nariai (sutuoktinis, tėvai, vaikai, jei jie yra sulaukę pilnametystės), globos bei rūpybos skyriaus atstovai arba prokuroras. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai asmens neveiksnumą gali įtarti ir giminiškais ryšiais nesusiję aplinkiniai, pavyzdžiui, kaimynai, tačiau tiesiai į teismą kreiptis jie negali, net jei ir bendrautų itin artimai. Tokiu atveju tokie asmenys gali tiesiog kreiptis į artimiausią globos arba rūpybos įstaigą, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių.
Yra du asmens pripažinimo neveiksniu medicininiai kriterijai. Pirmasis yra asmens psichikos liga arba silpnaprotystė. Šią diagnozę gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė. Antrasis kriterijus yra asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Jei psichikos sutrikimas ar silpnaprotystė yra tokios formos, kad dėl ligos negalima suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, asmenį galima pripažinti neveiksniu. Teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje taip pat turi būti nurodyta, ar asmuo gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Remdamasis ekspertizės išvada neveiksnumą gali nustatyti tik teismas.
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas.
Civilinės teisės normos numato, kad fizinių asmenų civilinis veiksnumas suprantamas kaip fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas ir atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Civilinis veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.
Globėjo teisės ir pareigos
Kai asmuo yra jau teismo pripažintas neveiksniu, jam paskiriamas globėjas, kuris gintų jo interesus bei užtikrintų gerovę. Globėju gali būti skiriamas tiek giminaitis, tiek giminystės ryšiais nesusijęs asmuo. Visus sandorius, kurie sudaromi neveiksnaus asmens naudai, tvirtina globėjas. Tačiau svarbu užtikrinti, kad kiekvienas sudaromas sandėris neštų naudą būtent tam asmeniui, o ne pačiam globėjui. Vis dėlto, jei kokiu nors būdu sandėlį sudaro pats asmuo, kuris paskelbtas neveiksniu ir tas sandėris yra jam naudingas, teismas išimties tvarka gali jį paskelbti teisėtu ir galiojančiu.
Globėjui pavedama tvarkyti visus reikalus susijusius su neveiksnaus asmens finansais, pajamomis ir turtu. Tačiau globėjas turi užtikrinti, kad visas turtas ir pajamos yra naudojamos būtent to asmens gerovei užtikrinti. Taip pat svarbu paminėti, kad globėjas nepaveldės jokio neveiksnaus asmens turto.
Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius gali sudaryti jo globėjas. Globėjas arba prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio, kurį sudarė neveiksniu pripažintas asmuo, pripažinimo negaliojančiu. Jei toks sandoris naudingas neveiksniam asmeniui, globėjas jį gali patvirtinti. Už neveiksnaus asmens sutartines ar deliktines (nesutartines) prievoles (deliktinė atsakomybė) atsako jo globėjas, jei neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.
Skiriant globėją, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.
Asmens veiksnumo ribotumas
Egzistuoja ir tarpinis variantas, tarp asmens veiksnumo ir visiško neveiksnumo - tai veiksnumo apribojimas. Tokiu atveju asmeniui taip pat yra paskiriamas rūpintojas, bet pats asmuo jau turi daugiau teisių priimti įvairius sprendimus, nors dažniausiai vis tiek yra reikalingas rūpintojo patvirtinimas.
Jei fizinis asmuo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, jis gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.
Dažniausiai veiksnumo ribotumas pripažįstamas tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis arba toksinėmis medžiagomis.
Asmens veiksnumo apribojimų panaikinimas
Dėl asmens veiksmų apribojimų panaikinimo taip pat būtina kreiptis į teismą, kad būtų atliekama nauja ekspertizė. Į teismą kreiptis gali neveiksniu paskelbto asmens tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai arba pats neveiksniu pripažintas asmuo. Jei asmuo pripažįstamas pasveikusiu ir gebančiu pasirūpinti savimi, neveiksnumas yra panaikinamas ir asmens globa atšaukiama.
Jei pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu.
Procesas, kaip nustatomas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas
Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi, kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados. Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Teismas nurodo baigtinį sąrašą sričių, kuriose nustatomas asmens neveiksnumas ar ribotas veiksnumas (asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu absoliučiai visose srityse). Teismas priimdamas sprendimą nurodo, kuriose konkrečiai srityse asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, pvz.: mokant už komunalines paslaugas, sudarant paskolų, vartojimo kredito sutartis, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo, disponavimo sutartis, tvarkant su paveldėjimo santykiais susijusius klausimus ir t.t.
Lietuvoje maždaug 6000 žmonių yra nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Tai reiškia, kad už šiuos žmones viską gali nuspręsti kiti: kur jie gyvens, kaip bus gydomi. Neveiksniais pripažinti žmonės neturi teisės sudaryti jokių sandorių, išsakyti savo nuomonės.
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Visgi atkreipiame dėmesį, kad neveiksnumas ir globa nustatoma tik teismo tvarka. Jokių kitų greitesnių būdų nėra, kadangi teisminis nagrinėjimas būtinas siekiant apsaugoti itin pažeidžiamus asmenis.
Dovilė Juodkaitė, teisininkė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, mano, kad asmenų veiksnumas ribojamas per dažnai. Jos teigimu, „Asmeniui nustatytas teisinis neveiksnumas prilyginamas civilinei mirčiai, nes iš jo atimama galimybė įgyvendinti visas savo teises“. Tai reiškia, kad pripažintas neveiksniu asmuo tampa visiškai beteisiu, jis pats negali nieko daryti, nei menkiausių sandorių sudaryti, jau nekalbant apie galimybę įsidarbinti arba, tarkim, susituokti. Pasak D. Juodkaitės, kontekstas keičiasi, bet labai sunkiai. Nuo 2010 m., kai Lietuvoje buvo ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, keliamas klausimas, kad turi būti radikaliai peržiūrimas teisinio veiksnumo institutas.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė sako, kad žmogaus teisėmis grįstas modelis reiškia perėjimą nuo sprendimo už kitus priėmimo iki sprendimų priėmimo padedant: „Dėl to mes turime orientuotis į tai, kaip tą žmogų paremti, padėti, kokias paslaugas jam suteikti, kad būtų užtikrinta jo teisė būti lygiems prieš įstatymą.“
tags: #neveiksnumas #ir #globa
