Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - nepaprastai intensyvus laikas, kupinas ne tik džiugų akimirkų, bet ir nuolatinio augimo. Šis laikotarpis žymi esminius pokyčius kūdikio fizinėje, kognityvinėje, emocinėje ir socialinėje raidoje - nuo pirmojo šypsnio iki pirmųjų žingsnių ir žodžių. Pirmieji gyvenimo metai - tvirtas pamatas tolimesnei vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu vyksta intensyviausias smegenų vystymasis. Kadangi kūdikių smegenys yra labai neuroplastiškos - itin imlios naujoms patirtims ir aplinkos poveikiui - per pirmuosius gyvenimo metus jos surenka labai daug informacijos. Kiekviena patirtis - šypsena, prisilietimas, artimo žmogaus balsas - stimuliuoja kūdikio smegenis ir skatina kurti naujas neuronų jungtis, lemiančias kūdikių kognityvinę, emocinę ir socialinę raidą. Tėvams tai - išbandymų ir atradimų metas, skatinantis pažinti savo vaiką, suprasti jo siunčiamus signalus, atliepti emocinius ir fizinius poreikius.
Kiekvienas kūdikis - individualus, todėl trumpas vėlavimas (iki 1-2 mėn.) dažniausiai nėra patologija. Vaikų raidos tyrinėjimai rodo, kad maždaug suėjus vieniems metams dažnas pradeda vaikščioti. Jeigu nevaikšto pusantrų metukų vaikas, reikia ieškoti priežasčių ir pagalbos jam. Dabar pastebima akceleracija, tai yra viskas vyksta greičiau negu prieš dešimt metų. Vaikai daug juda nuo pirmų dienų, ir dažnas pirmuosius žingsniukus žengia iki metų. Pirmieji žingsniai - kai vaikas savarankiškai, nesilaikydamas mamos rankų ar baldų, žengia nors vieną ar du žingsnius, o ne tada, kai eina vedamas. Tai, kad vienas spartuolis pirmą žingsnį žengia anksčiau, o kitas - gerokai vėliau, lemia labai daug veiksnių. Tėvai nei labai paspartinti šio proceso, nei jam sukliudyti negali.
Jeigu tėvai pastebėjo, kad vaiko motorinė (judesių) raida sulėtėjusi, tai yra vėliau pradėjo laikyti galvą, vartytis, savarankiškai sėdėti, yra tikimybė, kad ir žingsnius žengs vėliau. Svarbi ir genetika, tai yra kada tėtis ar mama pradėjo vaikščioti. Turintys antsvorio vaikai pradeda vaikščioti vėliau už įprasto svorio bendraamžius. Kai kurie vaikai, būna, sėdi, sėdi, o vieną dieną atsistoję nueina ir jau „nebeatsisėda”. Kiti ilgai mokosi vaikščioti - eina nedrąsiai, dažnai užkliūva, pargriūna. Pradėjusio vaikščioti vaiko motorinė raida nesibaigia - jam dar reikia išmokti atsitūpti ir atsistoti, tada lipti laiptais aukštyn žemyn, pagaliau bėgioti.
Vaiko Raidos Etapai Pagal Amžių
0-3 Mėnesių Kūdikio Raida: Prisitaikymas Prie Naujos Aplinkos
Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Remdamasi savo stebėjimais, vaikų psichoanalitikė Margaret Mahler pirmųjų keturių gyvenimo savaičių etapą pavadino „normaliuoju autizmu“: tai reiškia, kad pirmąjį mėnesį kūdikis daugiu veikiamas savo paties pojūčių ir „užsiėmęs“ pusiausvyros su aplinka palaikymu, nei besidomintis išorine realybe. Pirmąsias kelias savaites mažylis labai daug laiko praleidžia miegodamas, prabusdamas tik tam, kad pavalgytų, arba norėdamas parodyti, kad jam nepatogu (šalta, šlapia, spaudžia drabužėliai ir panašiai). Mažylis tik mokosi atskirti dieną ir naktį, palengva ima formuotis jo miego ir būdravimo, alkio ir sotumo ciklai. 0-3 mėnesių kūdikis reaguoja į garsus, balsus, šviesą, pradeda šypsotis. Gulėdamas ant pilvo, trumpam pakelia galvą.
2-3 Mėnesių Kūdikio Raida: Reakcijos Į Aplinką
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Reaguoja į garsus. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
4-6 Mėnesių Kūdikio Raida: Aktyvus Žaidimas Ir Ruošimasis Sėdėjimui
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Ketvirtą mėnesį kūdikis labai aktyviai siekia žaisliuko. Jei padėsite jį toliau, nesutriks, apsivers tiek, kiek reikės, ir pasiims. Maždaug šiuo metu vaikas jau mokosi būti savarankiškas: simboliškai prilaiko buteliuką iš jo maitinamas, bando pats paimti krūtį. Šešių mėnesių kūdikiai neretai pirmą kartą paragauja košės ar tyrės. Vadinasi, mamai prasideda nuolatinio valymo, veiduko plovimo periodas. Mažiukas pats „prisisega” prie krūtinės arba įsikiša buteliuką į burnytę. Gali abiejose rankytėse laikyti po žaislą ir įdėmiai apžiūrinėti tai vieną, tai kitą, nė vieno nepaleisdamas. Pasibaigus pirmajam pusmečiui kūdikis jau moka žaisti abiem rankomis. Gali į abi rankas paimti kubelius, barškučius, samčius ir daužydamas vieną į kitą gėrėtis. Jau moka paduoti, paimti daiktą. Jei paprašysite paduoti barškutį - paduos, jei paprašysite paimti - paims. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas. 4-6 mėnesių vaikas jau šypsosi, garsiai juokiasi, guguoja. Jis taip pat domisi aplinka, seka daiktus akimis, gali apsiversti nuo nugaros ant pilvo. Tokio amžiaus vaikas jau laiko galvą stabiliai.
7-9 Mėnesių Kūdikio Raida: Aktyvumas Ir Individualios Pozicijos
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas. Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Maždaug septintą, aštuntą mėnesį ima formuotis pincetinis griebimas (iki galo turi susiformuoti iki 11 mėnesių). Vadinasi, nykščiu ir smiliumi gali rankioti visai mažus daikčiukus. 6-9 mėnesių vaikas jau sėdi su rankų atrama, vėliau be jos, ima daiktus abiem rankom, perduoda iš vienos į kitą. Tokio amžiaus vaikas pradeda šliaužioti, ropoti ir skleidžia daugiau skiemenų („ba-ba“, „ma-ma“ be prasmės).
10-12 Mėnesių Kūdikio Raida: Žaidimai Ir Mėgdžiojimas
Apie dešimtą mėnesį kūdikis pradeda žaisti dar vieną žaidimą: išmoksta įdėti mažesnį daiktą į didesnį, pavyzdžiui, kamuoliuką į puodelį. Šis įgūdis susiformuoja maždaug iki 13 mėnesių. Maždaug nuo 9 iki 12 mėnesių vaikas labai mėgsta mėgdžioti tėvus. Kartais juokingai atrodo, kai mažylis susikaupęs “plauna” grindis. Tai metas, kai jis labai nori padėti tėveliams. Devynių mėnesių kūdikis jau gali žaisti kamuoliuku: jį mesti, ridenti ir gaudyti. Jau galima išmokyti gerti iš puodelio - laikyti jį už ąselės ir neapsipilti. Šis įgūdis paprastai sustiprėja iki maždaug 15 mėnesių. Ar seksis gerti iš puodelio, priklauso nuo kiekvieno kūdikio ir, aišku, tėvų pastangų. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. 9-12 mėnesių vaikas stovi laikydamasis ir bando žingsniuoti, taria pirmus prasmingus žodžius („mama“, „tete“). Tokio amžiaus vaikas jau rodo gestus („ate“, „ne“, rodo pirštu“) bei supranta paprastus prašymus („duok“, „ateik“).
Pirmieji Žingsniai Ir Judėjimo Raida
Kada verta sunerimti? Tai, kad vienas spartuolis pirmą žingsnį žengia anksčiau, o kitas - gerokai vėliau, lemia labai daug veiksnių. Tėvai nei labai paspartinti šio proceso, nei jam sukliudyti negali. Jeigu tėvai pastebėjo, kad vaiko motorinė (judesių) raida sulėtėjusi, tai yra vėliau pradėjo laikyti galvą, vartytis, savarankiškai sėdėti, yra tikimybė, kad ir žingsnius žengs vėliau. Svarbi ir genetika, tai yra kada tėtis ar mama pradėjo vaikščioti. Turintys antsvorio vaikai pradeda vaikščioti vėliau už įprasto svorio bendraamžius. Kai kurie vaikai, būna, sėdi, sėdi, o vieną dieną atsistoję nueina ir jau „nebeatsisėda”. Kiti ilgai mokosi vaikščioti - eina nedrąsiai, dažnai užkliūva, pargriūna. Pradėjusio vaikščioti vaiko motorinė raida nesibaigia - jam dar reikia išmokti atsitūpti ir atsistoti, tada lipti laiptais aukštyn žemyn, pagaliau bėgioti.
Vaikščiojimas ant pirštų galiukų: Jeigu vaikas tik kartas nuo karto atsistoja ir eina ant pirštų galų, tai tikrai nieko tokio, tačiau jeigu toks vaikščiojimas ant pirštų galų yra beveik pagrindinis, tuomet jau nėra gerai ir reiktų kreiptis į gydytoją. Vienais atvejais taip, kitais ne. Pradėdami vaikščioti vaikai žingsniuoja įvairiai, tačiau ant pirštų galų vaikščiojimas neturi būti pagrindinis, bet galimas iki 2-3 metų.
Asimetrija: Vaikai iki 2-3 metų neturi dominuojančios pusės. Todėl jei vaikas šliaužia viena koja, stojasi nuo vienos kojos, sukasi tik į vieną pusę, naudoja vieną ranką, reiktų kreiptis į specialistus. Netaisyklingas šliaužimas ar ropojimas. Galvos nugulėjimas. Raidos sustojimas.
Kada Vertėtų Susirūpinti Dėl Vaikščiojimo?
Jeigu 9 mėnesių kūdikis nepasėdi stabiliai ar virsta, tai jau yra ženklas, kad reikia sunerimti. Taip pat jeigu nevyksta joks judėjimas iki 8-9 mėnesių, ar 10 mėnesių neropoja, tuomet taip pat nereikėtų laukti ir kreiptis pas specialistą. Jeigu bendrai nėra judesio sekos ir kūdikis nemoka keisti pozicijų iki 9 mėnesių ar iki 10-11 mėnesių pats savarankiškai neatsistoja - užsirašykite vizitui. Tačiau tikrai ne visi kūdikiai vystosi pagal vadovėlį. Tikrai nieko tokio jeigu pirmiau išmoksta ropoti, o šiek tiek vėliau atsisėsti arba jeigu dar neropoja, o jau stojasi. Svarbiausia, kad vaikas judėtų ir turėtų visas galimybes judėti. Šiame vystymosi etape tikrai jo laukia daug naujų judesių ir išbandymų. Ir, žinoma, reikia kūdikį stebėti, ar apskritai nėra raidos problemų ar netaisyklingų judesių, o ar pirmiau atsisės ar pradės ropoti, tikrai nieko blogo, viskas vyksta dažniausiai panašiu metu.
Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.
Su Batais Ar Be?
Kūdikio pėdos skliautas dar nesusiformavęs, pati pėda nestabili. Pirmieji batukai turi turėti užkulnį, užsegimą, minkštą paduką, būti šiek tiek su vidpadžiu, atviru priekiu, kad koja „kvėpuotų”. Žinoma, nereikia vaiko nuo ryto iki vakaro laikyti su batais, jis gali bėgioti basas. Vaikui reikia sudaryti sąlygas žingsniuoti įvairiu paviršiumi.
Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti: Tėvų Vaidmuo
Didžiausią įtaką vaiko raidai daro aplinka - kaip tėvai formuoja, padeda ir kokias sąlygas sukuria mažyliui. Todėl tikslingos tėvystės intervencijos pirmaisiais gyvenimo metais skatina mažylio socialinę-emocinę adaptaciją, kognityvines ir kalbines funkcijas bei fizinę raidą. Kalbant apie fizinę raidą, labai svarbu tėvams užtikrinti laisvą vaikų judėjimą, didinant motyvaciją ir pašalinti galimas kliūtis.
Meškos paslauga: „Nelipk, pargriūsi”, „Leisk, panešiu tave į kalną” - tokiais ir panašiais pasakymais itin paslaugios mamos daro meškos paslaugą pirmus žingsnius žengiančiam vaikui. Vaikas turi įveikti jam skirtus metrus ir kilometrus, kol išmoksta vaikščioti. Lipdamas į kalną ir leisdamasis nuo jo, eidamas duobėtu keliu mokosi tyrinėti aplinką ir suprasti, kaip reikia keisti savo kūno padėtį erdvėje. Gera mankšta pradedančiam vaikščioti mažyliui yra lipti laiptais, žinoma, tėvai prieš tai turėtų pasirūpinti, kad tai būtų saugu.
Tėvų klaidos: Tėvų dažniausios klaidos yra tokios, jog jie labai nori greičiau matyti savarankiškai vaikštantį savo kūdikį. Dėl šio noro pridaro daug klaidų, kurias vėliau mes, kineziterapeutai, taisome. Tai viena iš dažniausių klaidų yra ankstyvas statymas ant abiejų kojų, kūdikio apskritai nėra rekomenduojama statyti ant kojų kol jis pats neatsistoja. Taip mes galime pakenkti kojų vystymuisi ar juosmens bei dubens formavimuisi. Kita retesnė, bet dar kartais girdima klaida, tai yra vaikštynių naudojimas, jos tikrai yra tikras blogis kūdikio raidai. Šios priemonės ne tik atitolina vaiko savarankišką vaikščiojimą, bet ir gali pakenkti stuburui ir kojoms. Tad tikrai patariu vengti šių dviejų klaidų.
Žaidimai Vaikui Skatinantys Judėjimą
- Dar nevaikščiojantį vaiką laikykite už abiejų rankų ir paleiskite kelioms sekundėms, kad pastovėtų vienas. Saugokite, kad neužsigautų parpuldamas.
- Mažylis stovi, o jūs jam paduodate žaislus iš įvairų padėčių: iš priekio, tada iš dešinio, kairio šono, iš už nugaros - kad paimtų atsisukęs. Kai koordinacija dar pagerėja, žaislą ne perduokite, o meskite, pavyzdžiui, kamuoliuką, kad vaikas jį pagautų erdvėje.
- Mama laiko norimą žaislą ir kviečia vaiką ateiti jo pasiimti. Arba vaikas raginamas eiti iš tėčio glėbio į mamos ir priešingai. Vaikas žengdamas pirmuosius žingsnius turi jausti malonumą ir motyvaciją.
- Namų sąlygomis galima susigalvoti įvairiausių pratrimų, skirtų pradedančiam vaikščioti vaikučiui. Pats paprasčiausias - leisti basomis vaikščioti įvairiais paviršiais. Tai lavina pusiausvyrą, stiprina raumenis. Pavyzdžiui, minkštu kilimu einant reikia daugiau pastangų negu lygiu paviršiumi, o vaikščioti ant lovos čiužinio - dar sunkiau.
- Galima sustačius ant žemės daug pagalvių pasiūlyti eiti per kliūtis: perlipti, užlipti ant jų.
Svarbu Žinoti: Saugi Aplinka Ir Raidos Stebėjimas
Saugi Aplinka Namuose: Po namus ropinėjantis kūdikis gali nuryti kokią nors žaislo detalę. Todėl labai svarbu, kad aplinka būtų saugi. Būtinai pasidomėkite, ar perkami žaislai tinka vaikams iki trejų metų, mat iki to laiko vaikas juos “ragaus” dėdamas į burną. Šis metas gana sunkus tėvams, kurie nuolat privalo stebėti vaiką ir nepalikti jo be priežiūros. Todėl pasirūpinkite, kad apatinėse lentynose ir įvairiose pakampėse, kurias ropojantis mažylis gali pasiekti, nebūtų smulkių detalių, aštrių ir pavojingų daiktų. Nepamirškite saugiai laikyti buities valymo priemonių. Jei namuose yra augintinis, gyvūno ėdalą padėkite taip, kad kūdikis nepasiektų. Vaikai dažniau nei šuns maisto paragauja vaistų, mat jie dažnai spalvoti, gražūs, traukia akį. O paprastai dar mato, kaip juos geria mama ar močiutė. Suraskite saugią vietą jiems namuose, kuo toliau nuo mažylio akių ir galimybių pasiekti. Taip pat pasidomėkite, ar namuose augančios gėlės nėra nuodingos, mat neretai mažylis ir jų paragauja.
Kūdikio Raidos Stebėjimas: Vaikas skirtingi, todėl termino, kad kaip tik tą dieną ar mėnesį visi turi žengti pirmuosius žingsnius, nėra ir negali būti. Svarbiausia žinutė tėvams - nesibaiminti ir neatidėlioti kreiptis pagalbos į specialistus, kai tik kyla klausimų, neramu ar norisi pasitarti.
Sensorinė Integracija Ir Sensorinė Dieta: Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai: vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus. Vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais. Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: Taktiliniai; Klausos; Regėjimo; Propriorecepsijos; Vestibuliniai; Skonio. Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Raumenų tonusas: Per didelis raumenų tonusas reiškia kažkuriose vietose įsitempimą, kuris gali trukdyti vykti normaliai kūdikio raidai. Padidėjusi raumenų tonusą reiktų normalizuoti iki metų laiko. Kuo anksčiau tuo geriau, geriausia dar pirmajame kūdikio gyvenimo pusmetyje. Bet jeigu kūdikio raumenų tonusas kelia daug klausimų, patartina apsilankyti pas neurologą.
Masažas, mankšta ir plaukiojimas: Kiekvienam žmogui yra naudingas tiek masažas, tiek mankšta ir baseinas, o kūdikiui, kuris dar tik mokosi visų judesių, tai yra be galo naudinga ir reikalinga. Kaip ir mums, suaugusiems, mankšta reikalinga kasdien, taip ir patiems mažiausiems reikalingas nuolatinis judėjimas, mankštinimasis.
Psichosocialinė Raida Pagal Eriką Eriksoną: Psichosociãlinė raidà, žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Eriksono Psichosocialinės Raidos Stadijos: Pirmoji - saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pavyzdžiui, maitinimu, šiluma, švara ir fiziniu kontaktu, formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku.
tags: #kudikis #greiciausiai #pradejo #vaikscioti
