Vėmimas ir viduriavimas yra gana dažni negalavimai, ypač tarp kūdikių ir vaikų. Šie simptomai gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų tai yra trumpalaikiai ir nekenksmingi reiškiniai. Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Vėmimas - tai lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio. Į vėmimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes jis gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingų būklių (pavyzdžiui, smegenų sukrėtimo) indikatorius. Vaikų mirtingumas, susijęs su viduriavimu, per pastaruosius dešimtmečius nuolat mažėjo, kaip manoma, dėl naudojamų geriamųjų rehidrataciją atkuriančių tirpalų.
Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas. Kūdikių viduriavimas yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir kitų veiksnių. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Vėmimo priežastys
Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Pasak R. Molotkovos, įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja, todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, koks gydymas reikalingas. Naujagimių ir kūdikių vėmimas - gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos. Kitos priežastys - maisto intoksikacija, žarnyno obstrukcija - pasitaiko kiek rečiau. Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas. Pasak vaistininkės, paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis - bulimija.
Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu mažylis pradėjo karščiuoti, jo temperatūra pakilo iki 38°C ar daugiau ir kartu prasidėjo vėmimas. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas. R. Molotkova pastebi, kad kūdikiams ir vaikams vėmimas pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus. Suaugusieji yra atsparesni ir įvairioms bakterijoms, kurių yra maiste.
Vėmimas gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingų būklių (pavyzdžiui, smegenų sukrėtimo) indikatorius.
Viduriavimo priežastys
Kai kūdikis pradeda viduriuoti, tėvai dažnai išsigąsta - ir ne veltui. Nors daugeliu atvejų tai būna trumpalaikis ir nekenksmingas reiškinys, kartais viduriavimas gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Infekcijos yra viena dažniausių kūdikių viduriavimo priežasčių. Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių. Rotavirusas sukelia ypač ūmų viduriavimą kūdikiams, dažnai kartu su vėmimu, karščiavimu ir pilvo skausmu. Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą. Tačiau bakterijų sukeltas viduriavimas dažnai yra sunkesnis nei virusų, ir jis gali būti lydimas kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo. O parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
Virusinės infekcijos (pvz., rotavirusas) - dažniausia priežastis, ypač šaltuoju metų laiku. Bakterinės infekcijos (pvz., salmonelės, šigelės) - rečiau, bet dažnai pasireiškia stipriu viduriavimu ir karščiavimu. Antibiotikų vartojimas - gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą. Maisto netoleravimas ar alergija (pvz., laktozės netoleravimas) - ypač jei pradedamas primaitinimas. Dantų dygimas - nors tai nėra tiesioginė viduriavimo priežastis, kai kurie kūdikiai dygimo metu viduriuoja dėl padidėjusio seilių kiekio ar pakitusio imuniteto.
Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, tam tikri vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą. Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą. Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės. Kaip ir alergijos pieno baltymams atveju, laktozės netoleravimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, viduriavimas ar pilvo diegliai.
Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu. Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos. Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.
Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.
Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.
Kaip atpažinti viduriavimą ir vėmimą?
Viduriavimas - tai dažnesnis nei įprastai tuštinimasis skystomis ar vandeningomis išmatomis. Kūdikiai, ypač maitinami krūtimi, tuštinasi dažnai ir natūraliai minkštomis išmatomis, todėl tėvams kartais sunku atskirti, kas yra normalu, o kas - jau laikoma viduriavimu. Įtarti viduriavimą verta, jei: Išmatos tampa labai vandeningos ar gleivėtos; Kūdikis tuštinasi dažniau nei įprastai (pvz., 6-8 kartus per dieną); Išmatų kvapas tampa nemalonesnis nei įprasta; Pasikeičia spalva - tampa žalsvos, putotos ar su kraujo pėdsakais.
Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie: Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau; Vandeningos išmatos; Bendras negalavimas ir silpnumas; Pykinimas; Pilvo skausmai; Apetito praradimas; Kraujas išmatose; Karščiavimas; Irzlumas; Pilvo pūtimas.
Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas, pablyškimas. Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn. Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Svarbiausia - skysčių balansas. Kūdikiai labai greitai netenka skysčių. Net jei kūdikis atrodo linksmas, būtina stebėti, ar jis pakankamai geria. Žindomam kūdikiui siūlykite krūtį kuo dažniau. Maitinant mišinėliu - duokite gerti mažesniais kiekiais, bet dažniau. Jei gydytojas rekomenduoja - naudokite rehidratacijos tirpalus (pvz., „Humana Elektrolyt“, „ORS“). Stebėkite šlapinimąsi. Jei kūdikis šlapinasi rečiau nei įprastai, šlapimas tamsus arba sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei 6 val., tai gali būti dehidratacijos ženklas.
Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu. Vaistininkė pataria, kad kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min. matuoti temperatūrą. Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui. Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų.
„Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite“, - pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė. Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo. Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kiti gėrimų.
Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.
Prasidėjus vėmimui labai svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą. R. Molotkova rekomenduoja vengti didelio kiekio saldumynų ar riebaus maisto. Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos. Jei kūdikis jau valgo papildomą maistą, tam tikrus maisto produktus reikia laikinai pašalinti. Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
Dauguma vaikų, kuriems nėra dehidratacijos arba yra tik lengvo laipsnio dehidratacija, gali būti gydomi namie ambulatoriškai. Esant sunkaus laipsnio dehidratacijai, mitybos nepakankamumui, intoksikacijai, jauniems pacientams, gali reikėti trumpalaikio stebėjimo arba hospitalizacijos. Indikacijos stacionariniam gydymui: sunki dehidratacija, reikalinga intraveninė infuzija; naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėnesių, sergantys dehidratacija; nevisavertė mityba ir vaikui diagnozuota dehidratacija; intoksikacija, kintanti psichinė būklė (GKS <11 balų) arba traukuliai; >38,5 °C temperatūra vyresniems nei 3 mėnesių kūdikiams arba >39 °C temperatūra 6-36 mėnesių vaikams; įtariama chirurginė priežastis: patologijos lokalizacijai patikslinti ir enterokolito diagnostikai reikalinga chirurgo konsultacija; dažnas viduriavimas (>10 kartų didelio tūrio išmatomis per dieną); nuolatinis vėmimas, sumažėjęs išgeriamo vandens kiekis; dalinis arba nėra atsako į geriamuosius rehidrataciją atkuriančius tirpalus arba tolesnis būklės pablogėjimas; anamnezėje - priešlaikinis gimdymas, lėtinės ligos, gretutinės ligos.
Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.
Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.
Tinkama dieta. Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei vaikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių. Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.
Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei: Kūdikis viduriuoja ilgiau nei 24-48 val.; Pasireiškia vėmimas, karščiavimas (>38 °C); Kūdikis tampa vangus, mieguistas, atsisako valgyti; Pastebite kraujo išmatose; Kūdikio svoris krenta; Yra požymių, kad trūksta skysčių (įkritusios akys, sausos lūpos, mažai šlapinimosi).
Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai. Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
Jei išmatose matomas kraujas. Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą. Jei viduriavimas užsitęsia. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją. Jei vaikas karščiuoja. Jei viduriavimą lydi karščiavimas ( aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją. Jei vaikas vemia. Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija. Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas. Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą. Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
Kaip apsaugoti vaiką?
Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai: kruopščiai plauti rankas, ypač prie ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko. „Eurovaistinės“ vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą. Taip pat rekomenduojama važiuojant automobiliu neleisti vaikui ir valgyti“, - pataria specialistė.
Jeigu vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.
Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę. Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis. Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu. Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari. Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus. Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.
tags: #kudikio #vemimas #ir #viduriavimas
