Poros nevaisingumą ar vaisingumo sutrikimą gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas. Pasaulyje apie 15-20 proc. porų susiduria su nevaisingumo problema (PSO duomenys). Maždaug pusė šių atvejų siejama su vyrų nevaisingumu, tai yra dėl nuolat blogėjančios vyrų spermos kokybės. Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Vyru nevaisingumas yra būklė, kai vyro gebėjimas pradėti nėštumą nėra įmanomas dėl sutrikusios spermaus produkcijos, transportavimo arba kitų sveikatos sutrikimų. Vyro nevaisingumas - rimta problema, kurią reikia kuo skubiau gydyti. Kuo greičiau ši problema bus pradėta spręsti, tuo didesnė tikimybė, kad nevaisingumą pavyks greitai ir sėkmingai išgydyti. Vyrų nevaisingumas gali būti sunki ir iššūkius kelianti būklė tiek fiziniu, tiek emociniu aspektu. Svarbu suprasti jo priežastis, diagnozuoti ir gydyti pagal specialisto rekomendacijas.
Vienas iš būdų užtikrinti patikimą kontracepciją yra vazektomija - vyro sterilizacija. Vazektomija - vyrams atliekama chirurginė procedūra (operacija), kurios tikslas yra permanentinė kontracepcija arba sterilizacija (nevaisingumas). Jos metu perkerpami, perrišami, uždeginami ar kitaip pakeičiami sėkliniai latakai - kanalėliai, kuriais sperma iš sėklidžių patenka į šlaplę. Vyrų vazektomija yra labai veiksminga ir mažai invazinė priemonė tiems, kurie nebenori turėti vaikų arba nori kontroliuoti savo reprodukcinius pasirinkimus. Vazektomijos metu chirurgas pirmiausia atlieka vietinę nejautrą kapšelio srityje, kad sumažintų diskomfortą. Kai kuriais atvejais atliekama bendrinė nejautra, pacientas operacijos metu miega. Tada viršutinėje kapšelio dalyje padaromas nedidelis pjūvis, kad būtų galima prieiti prie sėklinių latakų. Chirurgas šiuos vamzdelius perkerpa, perriša arba kitais būdais juos pažeidžia, kad spermatozoidai nesusimaišytų su sperma ejakuliacijos metu. Taip veiksmingai užblokuojamas spermatozoidų kelias, todėl vyras tampa nevaisingas.
Vazektomija ir kastracija yra dvi skirtingos chirurginės procedūros, kurių tikslai ir rezultatai skiriasi. Vazektomija - procedūra, atliekama vyrams kaip nuolatinės kontracepcijos būdas, kuomet sėkliniai latakai pakeičiami, kad spermatozoidai neišsiskirtų ejakuliacijos metu. Priešingai, kastracija - tai chirurginis sėklidžių pašalinimas, kuris atliekamas dėl įvairių medicininių priežasčių, pavyzdžiui, gydant tam tikrus vėžinius susirgimus, mažinant testosterono kiekį arba gydant tam tikras ligas.
Pooperacinis periodas po vazektomijos paprastai būna trumpas. Patartina kelias dienas neskubėti, vengti intensyvios fizinės veiklos ir sunkių daiktų kėlimo. Lytinius santykius paprastai galima atnaujinti maždaug po savaitės, tačiau iškart vyras dar gali apvaisinti moterį. Vazektomija vyrams paprastai yra saugi ir veiksminga procedūra, tačiau, kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, ji susijusi su tam tikra galima rizika ir komplikacijomis. Prieš vazektomiją būtina aptarti galimas komplikacijas ir visus rūpimus klausimus su operaciją atliekančiu urologu.
Vazektomija iš karto nepaverčia vyro nevaisingu. Po šios procedūros sėkliniuose latakuose ir toliau reprodukcinėje sistemoje vis dar gali būti gyvybingų spermatozoidų. Prireikia laiko, kad sukaupta sperma natūraliai pasišalintų iš sistemos. Šis išsivalymo procesas gali skirtis priklausomai nuo asmens, tačiau dažnai užtrunka kelias savaites arba ejakuliacijas. Per šį laiką vis dar išlieka nėštumo rizika, todėl būtina toliau naudoti alternatyvias kontraceptines priemones, kol kontrolinis tyrimas patvirtins, kad spermos ejakuliate nėra.
Vyrų vaisingumą mažinantys rizikos veiksniai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad vyrų spermos kokybė nuolat prastėja. Pagal 1999 metų PSO spermos ištyrimo rekomendacijas, normali spermos koncentracija buvo laikoma 40 mln./ml spermatozoidų, o paskelbus naujas 2010-ųjų PSO rekomendacijas, riba buvo sumažinta - normospermija laikoma jau ir 15 mln./ml spermatozoidų. Daugelis pasaulyje atliktų tyrimų rodo, kad spermos kokybė blogėja ne tik dėl plačiai žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, mitybos ypatumai, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos), bet ir dėl naujai nustatomų bei labai paplitusių mūsų kasdienėje aplinkoje (mobilieji telefonai, kompiuteriai, plastiko gaminiai, aplinkos užterštumas, kt.).
Pastaruoju metu vis dažniau kreipiamas dėmesys į neigiamą plastiko poveikį organizmui, senėjimo įtaką spermos kokybei ir sunkių ligų - onkohematologinių bei nugaros smegenų traumos - įtaką vyrų vaisingumui, būtinybę laiku išsaugoti vaisingumą.
Cheminiai veiksniai
Bisfenolis A
Bisfenolis A (BFA) priklauso pasaulyje plačiausiai sintetinamų cheminių junginių grupei. Tai monomeras, plačiai naudojamas polikarbonatų, polivinilchlorido (PVC) sintezėje, įvairaus plastiko, epoksidinių dervų gamyboje. BFA plačiai paplitę ir mūsų aplinkoje. Iš jo gaminamos plastikinės pakuotės, virtuvės įrankiai ir kiti reikmenys, juo dengiamos puodų ir keptuvių vidinės sienelės. BFA įvairiais būdais patenka ir į žmogaus organizmą - peroraliniu (per burną su maistu), inhaliaciniu (per kvėpavimo takus) ar transderminiu (per odą). Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių BFA dažniausiai patenka į žmogaus organizmą, yra maisto ir gėrimų pakuotės, indai, padengti specialia antikorozine danga, sveikatos ir dantų priežiūros reikmenys, žaislai.
Kaitinant BFA turinčius indus, virtuvės reikmenis ar pakuotes maistui ruošti, BFA dalelės patenka į maistą, o valgant - ir į žmogaus organizmą. Didžiausi BFA kiekiai maiste nustatomi kaitinant produktus 121 °C temperatūroje 90 min. Pažymėtina, kad kaitinimo temperatūra atlieka svarbesnį vaidmenį nei kaitinimo laikas. Pavyzdžiui, sterilizuojant maisto produktus, net 80-100 proc. nekonjuguoto BFA patenka į maistą. BFA patenka į mūsų organizmą kasdien, jame kaupiasi, todėl jo poveikis akumuliuojasi ir sukelia daugelį organizmo sutrikimų.
Taip pat BFA atlieka tam tikrą vaidmenį dalyvaudami kai kurių endokrininių sutrikimų patogenezėje, todėl dažniausiai jo neigiama įtaka pasireiškia vystantis vyrų ir moterų vaisingumo sutrikimams, nevaisingumui ar nuo hormonų priklausomiems navikams (krūties ir prostatos vėžys). Dėl fenolio struktūros, BFA organizme sąveikauja su estrogeno receptoriais ir veikia kaip agonistai ar antagonistai per nuo estrogenų receptorių (ER) priklausomu signaliniu keliu. Estrogenų aktyvumo imitavimas, hipotalamo srityje sutrikdo gonadotropinąatpalaiduojančių hormonų (GnRH) funkciją, dėl ko sutrinka folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liuteinizuojančio hormono (LH) sintezė organizme. Organizme BFA metabolizuojamas kepenyse, kur virsta BFA gliukuronidu ir tokios formos pašalinamas iš organizmo su šlapimu.
Nustatyta, kad padidėjęs BFA kiekis šlapime koreliuoja su sumažėjusiu spermatozoidų skaičiumi ejakuliate, taip pat su sumažėjusiu jų judrumu ir gyvybingumu. Taip pat sergančiųjų prostatos vėžiu šlapime nustatoma kelis kartus didesnė BFA koncentracija nei sveikiems asmenims.
Biologinis vyro amžius
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau asmenų kuria šeimą ir gimdo vaikus sulaukę vyresnio amžiaus. Gerai žinoma vyresnių moterų rizika pagimdyti mažesnės kūno masės kūdikį ar pagimdyti jį pirma laiko. Taip pat įrodyta, kad vyresnio amžiaus motina gali patirti kartotinius persileidimus ar pagimdyti kūdikį su genetiniais defektais (chromosomų anomalijos). Tačiau labai nedaug tyrimų atlikta aiškinantis, kaip susijęs vyro amžius ir būsimo vaiko sveikata. Naujausioje mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vyresnis tėvo amžius yra siejamas su sunkiomis sveikatos problemomis būsimam kūdikiui. Tai dažniausiai siejama su pokyčiais, atsirandančiais vyro spermoje. Anksčiau buvo manoma, kad spermatozoidai gaminasi nuolatos, visą vyro gyvenimą, o kiaušialąstės turi ribotą rezervą. Tačiau ir spermatozoidų ląstelės pirmtakės - spermatogonijos - iki berniuko brendimo patiria 30 ląstelės dalijimosi ciklų. Po brendimo spermatogonijos kamieninė ląstelė dalijasi kas 16 dienų, t. y. apie 23 kartus per metus. Jei imsime vidutinį vyro brendimo amžių 14-15 metų, jam sulaukus 70 metų, kamieninė ląstelė jau bus patyrusi apie 1 300 mitotinių pasidalijimų. O ląstelių mutacijos dažniausiai formuojasi kaip neteisingos DNR replikacijos ir neištaisytų DNR pažaidų dalijimosi proceso metu padarinys. Įvairūs defektai akumuliuojasi vystantis spermatozoidams, prastėja spermatozoidų judrumas ir morfologija, todėl formuojasi nekokybiškas embrionas. Todėl vyresnio amžiaus tėvai turi padidėjusią riziką, kad jų vaikai turės įvairių neurodegeneracinių defektų ar jiems išsivystys onkologinės ligos, kiti sindromai, kas siejama su įvairiais chromosomų defektais bei aneuploidijomis ar de novo mutacijomis.
Taip pat vyresnio amžiaus vyrams nustatomi pokyčiai spermoje, kurie siejami su senėjimo procesu ir sėklidžių funkcijų silpnėjimu. Sėklidžių audinyje sumažėja Leidygo, Sertoli ir germinatyvinių ląstelių. Tiriant spermą, stebimas jos kiekio, spermatozoidų judrumo mažėjimas, morfologiškai neteisingų (patologinių) formų didėjimas. Vyresnio amžiaus vyrų spermatozoidai pasižymi sumažėjusiu apvaisinimo potencialu, ir tai siejama su spermatozoidų deoksiribonukleorūgšties (DNR) trūkiais ir fragmentacija. DNR fragmentacija didėja su vyro amžiumi, taip pat dažnai ji yra padidėjusi onkohematologinėmis ligomis sirgusiems ir gydytiems asmenims ar asmenims, sergantiems varikocele. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad 60-80 metų vyrų spermoje net 88 proc. spermatozoidų turi DNR fragmentacijų. DNR fragmentacijos indeksas daugiau nei 30 proc. siejamas su sumažėjusiu spermos gebėjimu apvaisinti kiaušialąstę.
Organizmo sveikatos sutrikimai ir ligos, sukeliančios vyrų nevaisingumą
Taip pat yra tam tikros ligos ir organizmo būklės, kuriomis sergant pažeidžiamas sėklidžių audinys, sutrinka spermatozoidų gamyba arba spermatozoidai tampa nepilnaverčiai, todėl gali sutrikti vyrų vaisingumas ar jie tampa nevaisingais. Tokios ligos diagnozuojamos ir jauniems pacientams, net paauglystėje, kai apie šeimos planavimą, kūrimą, o tuo labiau apie būsimus vaikus dar negalvojama. Problemos gali išryškėti daug vėliau, jau siekiant tikslingai susilaukti vaikų.
Kai kurios ligos gali labai anksti, dar vaikystėje, pažeisti spermatozoidų gamybą. Tai dažniausiai gali būti visiems žinomas parotitas, kuriuo persirgus gali būti pažeista spermatozoidų gamyba iki visiško jų nebuvimo ejakuliate. Spermos gamybą gali sutrikdyti ir kitos infekcinės ligos.
Straipsnyje plačiau pakalbėsime apie tam tikras ligas ir būkles, kuriomis gali susirgti jauni vyrai, apie šių ligų riziką vaisingumui ir galimybę jį išsaugoti - spermos užšaldymą ir išsaugojimą ateičiai. Tokios ligos ir būklės - tai onkologinė liga ar sunkios traumos su nugaros smegenų pažeidimu.
Onkologinės ligos ir nevaisingumo rizika
Onkologinė liga dažniausiai užklumpa asmenis netikėtai, dažnai esant aktyviausiems jų gyvenimo periodams darbe ir siekiant karjeros. Taip pat vėžys vis dažniau diagnozuojamas jauno amžiaus asmenims. Kadangi liga yra agresyvi, gydymas dažniausiai pradedamas nedelsiant. Pagrindiniai onkologinės ligos gydymo metodai yra chirurgija, chemoterapija ar spindulinis gydymas. Visi šie gydymo metodai gali turėti neigiamos įtakos spermatogenezei ir vyro vaisingumui.
Esant sėklidžių vėžiui, pavyzdžiui, skiriamas operacinis gydymas, gali būti šalinama viena, o kartais ir abi sėklidės, jei procesas yra abipusis (tokie atvejai labai reti). Vėliau gali būti skiriami papildomi vėžio gydymo metodai - spindulinis gydymas ar chemoterapija. Po skirto spindulinio gydymo (radioterapijos) ar chemoterapijos spermatozoidų skaičius sumažėja, dažniausiai iki azoospermijos lygio (kai spermoje visiškai nerandama spermatozoidų), kuri gali trukti keletą metų ar net ir visą likusį gyvenimą. Spermos kokybės pokyčiai - nuo visiškos azoospermijos išsivystymo gydymo metu iki parametrų atsikūrimo - priklauso nuo individualaus organizmo ir germinatyvinių ląstelių jautrumo. Chemoterapijos ir spindulinio gydymo tikslas yra sunaikinti sparčiai besidalijančias vėžio ląsteles. Tačiau ir spermatozoidų kamieninės ląstelės - spermatogonijos - yra sparčiai besidalijančios, ir taip pat jautriausios spindulinio gydymo ar chemoterapijos poveikiui ląstelės. Nors po kelerių metų spermos gamyba gali normalizuotis, tačiau spermatozoidų funkcija gali būti nevisavertė.
Esant prostatos ar šlapimo pūslės vėžiui, operuojant gali būti šalinamos ir kitos vyro organizmo liaukos, būtinos spermos gamybai. Dėl to vėliau gaminasi nepakankamas ejakuliato kiekis.
Spindulinė terapija, net ir skiriama ne tiesiogiai į sėklidžių plotą, dėl gydymui skiriamų spindulių didelio skvarbumo dažnai pažeidžia sėklides ir spermatozoidų gamybą. Esant kai kurioms hematologinėms ligoms ar prieš kaulų čiulpų transplantaciją, skiriama viso kūno apšvita, kurios metu labai pažeidžiama spermatozoidų gamyba, dažniausiai iki absoliutaus nevaisingumo (azoospermijos - spermatozoidų nebuvimo ejakuliate). Švitinant galvos sritis, pažeidžiama tam tikrų hormonų, reguliuojančių vyriškųjų hormonų gamybą, sekrecija.
Spindulinio gydymo metu sumažėja spermatocitų (spermatozoidų pirmtakų). Praėjus 10 savaičių nuo spinduliuotės, sumažėja spermatozoidų skaičius spermoje, tačiau net ir po 18 savaičių visiška azoospermija (spermatozoidų nebuvimas spermoje) nestebima, matyt, dėl spermatozoidų sankaupos sėklidės prielipe ar spermatogonijų (kamieninių ląstelių) buvimo.
Spinduliuotė veikia tiesiogiai veikdama ląsteles apoptozės būdu. Tačiau pažeidimai priklauso nuo gautos spinduliuotės dozės. Esant vienkartinei spinduliuotės dozei nuo 0,2 iki 4 Gy, spermatozoidų skaičius mažėja ne staiga, o palaipsniui. Taip pat ir spermatozoidų skaičiaus atsikūrimas po gydymo didėja palaipsniui. Jis pradeda didėti praėjus 7 mėnesiams po spinduliavimo 1 Gy vienkartine doze, ir trunka iki 24 mėnesių, buvus 6 Gy vienkartinei spinduliavimo dozei. Po gydymo spermatozoidų skaičius toliau tolygiai didėja ir galutinai atsikuria tik po 2 metų po spinduliavimo 1 Gy vienkartine doze ir ilgiau buvus didesnėms spinduliuotės dozėms.
Didelės spinduliavimo dozės gali sukelti laikiną azoospermiją dėl kamieninių ląstelių pažeidimo. Tačiau esant 10 Gy spinduliuotei, vos 15 proc. pacientų atsikuria spermatozoidų gamyba ir vaisingumas. Taip pat spermatogenezė ir vaisingumas po spindulinio gydymo atsikuria gerokai lėčiau, nei po chemoterapijos, kurios metu kamieninės ląstelės nėra pažeidžiamos.
Žalojančiu poveikiu pasižymi ir chemoterapija. Kai kurie skiriami vaistai pažeidžia ir spermatozoidų, ir testosterono (vyriškojo lytinio hormono) gamybą sėklidėse.
Chemoterapija deriniais taip pat sukelia spermatogenezės sutrikimus ir spermos kokybės pablogėjimą panašiais laiko intervalais kaip ir spindulinė terapija. Dėl toksinio poveikio kamieninėms ląstelėms spermos koncentracija per 1 ar 2 mėnesius nuo chemoterapijos pradžios gali sumažėti 10-100 kartų, tačiau visiška azoospermija dažniausiai neišsivysto, nes spermatozoidai gali išsivystyti iš jau diferencijavusių spermatogonijų. Taip pat reikia žinoti, kad po chemoterapijos kurso dar kelis mėnesius reikėtų vengti nėštumo dėl atsiradusių genetinių spermatozoidų pažaidų chemoterapijos metu. Spermatogenezė trunka kelis mėnesius, todėl nauja spermatozoidų karta išsivystys tik po kurio laiko. Po taikytos chemoterapijos, kurios metu galėjo būti sunaikintos kamieninės ląstelės, pacientui gali kurį laiką pasireikšti azoospermija, trunkanti keletą metų. Vėliau spermatogenezė gali atsikurti, tačiau atsikūrimo periodas gali trukti net iki 5 metų. Spermos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai dažnai atsikuria iki normos ribų, nors kartais išlieka ir oligospermijos diagnozė, kai nuolatos stebimas nepakankamas spermatozoidų skaičius spermoje.
Yra aprašyta atvejų, kai po terapijos nustačius azoospermiją, spermatozoidai buvo išgaunami tiesiogiai iš sėklidžių, panaudojus transepiderminės spermatozoidų aspiracijos (TESA) metodą. Tyrimai rodo, kai spermoje yra vos keli milijonai spermatozoidų, dažnai jie nepraeina sėklidžių prielipo barjero ir nepatenka į ejakuliatą.
Dauguma chemoterapijai skiriamų vaistų pasižymi toksiniu poveikiu kamieninėms ląstelėms ir sukelia azoospermiją. Tai alkilinantys agentai, cisplatina, nitrozourea (BCNU, CCNU), pasižyminti taip pat alkilinančiu poveikiu DNR molekulėms. Pavyzdžiui, skiriant vien ciklofofamidą 19 g/M2 doze, jau sukeliama ilgalaikė azoospermija. Skiriant sudėtinį CY(V)ADIC gydymą, daugiau nei 7,5 g/M2 dozė jau sukelia azoospermiją daugeliui pacientų. Skiriant mažiau nei 7,5 g/M2 dozę, spermos gamyba atsikuria daugiau nei 70 proc. pacientų. Kiti chemopreparatai tik laikinai pablogina spermos kokybę, tačiau gali sukelti DNR grandinės trūkius, dėl ko spermatozoidai gali būti nepajėgūs apvaisinti kiaušialąstės ar po apvaisinimo gali formuotis nekokybiškas.
Spermatozoidų aktyvumas ir apvaisinimas
Spermatozoidų aktyvumas yra svarbus veiksnys, įtakojantis vyrų reprodukcinę gebėjimą. Tai apima jų gebėjimą judėti, plaukti ir patekti į kiaušialąstę, siekiant apvaisinti ją. Efektyvus apvaisinimas: Aktyvūs spermatozoidai gali lengviau įsiskverbti į kiaušialąstę, kur jie turi apvaisinti ją. Temperatūra: Spermatogenezė, tai yra spermaus formavimo procesas, geriausiai vyksta šiek tiek žemesnėje nei kūno temperatūroje. Hormonų lygis: Hormonai, tokie kaip testosteronas, yra svarbūs normaliam spermaus vystymuisi ir aktyvumui. Jei yra įtarimas dėl sumažėjusio spermatozoidų aktyvumo, gydytojas gali nurodyti spermatozoidų judrumo tyrimą. Svarbu suprasti, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl gydymas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į konkretų situaciją ir priežastis, kurios gali paveikti spermatozoidų aktyvumą.
Apvaisinimas: Spermatozoidai turi nukeliauti per moters gimdos kaklelį ir pasiekti kiaušialąstę gimdos kiaušidėje.
Vyrų nevaisingumo diagnostika ir gydymas
Kad būtų galima pradėti gydymą, reikia atlikti tam skirtus tyrimus. Visgi, net pusė atvejų būna tokie sudėtingi, kad spermos tyrimai negali atsakyti į visus klausimus - mokslininkai nustatė, kad apie 48 procentų nevaisingumo atvejų būna tiksliai neišaiškinti. Jeigu vyras pasiryžo atlikti spermos tyrimą, tai reikia įvykdyti keletą keliamų reikalavimų, kad tyrimas būtų kuo efektyvesnis. Pavyzdžiui, vyras negali turėti lytinių santykių apie tris - keturias paras prieš priduodamas spermą tyrimams. Taip pat, nepatartina vartoti jokių alkoholinių gėrimų bent keletą parų prieš. Labai svarbu nesimaudyti labai karštoje vonioje, taip pat ir pirtyje. Verta žinoti, kad tyrimas yra atliekamas masturbacijos metodu, todėl į indelį turi pakliūti ir patys pirmieji spermos lašai.
Jeigu yra nustatoma konkreti nevaisingumo priežastis, tuomet gydymas yra gerokai lengvesnis, kadangi daugeliu atvejų užtenka tik vaistų. Vienas iš būdų yra varikocelės operacija, tačiau šis metodas nėra tinkamas kiekvienu atveju. Gydytojas turėtų individualiai įvertinti kiekvieną atskirą atvejį. Nepaisant to, gana dažnas procesas yra inseminacija - tai procesas, kuriuo metu vyro sperma yra pagerinama judriais spermatozoidais, kurie suteikia didesnę tikimybę moteriai pastoti. Visgi, mokslinė statistika rodo, kad ne visada toks metodas pasiteisina, nors jis ir nėra pavojingas. Jeigu nevaisingumas yra sunkios formos, tuomet vienas iš efektyviausių būdų apeiti problemą yra intracitoplazminė spermatozoidų injekcija. Tokiais atvejais, vykdomas dirbtinis apvaisinimas su specialiu mikroskopu. Pats sunkiausias nevaisingumo laipsnis - kai spermoje visai nėra jokių spermatozoidų.
Pirmiausia reikia stengtis identifikuoti pagrindinę priežastį ar priežastis ir jas eliminuoti. Jei tai yra žalingų išorinių veiksnių poveikis - juos minimalizuoti, jei yra kokia nors fiziologinė ar anatominė anomalija - ją reikia koreguoti, jei yra varikocelė - ją šalinti. Jei tai nepadeda, tada yra taikomos pagalbinio apvaisinimo priemonės: intrauterinė inseminacija arba apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Priklausomai nuo spermos kokybės, taikomi įvairūs gydymo būdai. Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama inseminacijos procedūra (IUI). Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija arba spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI).
Apie 10 proc. vyrų kas dešimtmetį nuo penktos dešimties patiria andropauzę - tai reiškia, kad jų testosterono lygis sumažėja iki mažiau nei apatinė normos riba. Kitas dalykas, kalbant apie vyrų vaisingumą, tyrimai rodo, kad sėklidėse spermagenezė, arba kitaip sakant - tų kanalėlių, kuriuose gaminasi spermatozoidai, kiekis vyrui senstant labai mažėja. 20-40 metų vyrams tų kanalėlių randama apie 80-90 proc. sėklidės tūrio. 60-mečiams jų sumažėja iki 40-50 proc., o 80-mečiams ir vyresniems kanalėlių, kurie galėtų gaminti spermatozoidus, lieka apie 10 proc. Taigi vyrui senstant, jo vaisingumas taip pat mažėja.
Žalingi veiksniai: rūkymas, labai didelis alkoholio vartojimas, persirgtos ligos, ypač onkologinės, kurių gydymui reikalinga toksinė, spindulinė, chemoterapija, vaikystės, paauglystės ligos - ypač kiaulytė, jei buvo komplikuota virusiniu sėklidžių uždegimu. Taip pat įgimti dalykai - tokie kaip nenusileidusios sėklidės ir ne laiku atliktas kriptorchizmo (būklė, kai viena ar dvi sėklidės nenusileidžia į kapšelį) gydymas. Įtakos turi ir įvairių medžiagų vartojimas. Šiandien labai populiarus fizinis aktyvumas, bet nemažai vyrų savo raumenų masę augina vartodami anabolinius steroidus. Jų vartojimas vienareikšmiškai labai neigiamai veikia vyro vaisingumą, nes sėklidėse slopina tiek testosterono gamybą, tiek spermatozoidų sintezę. Dar vienas veiksnys - aukštesnė kapšelio temperatūra. Tai lemia sėdimas darbas. Aukštesnė temperatūra sėklidėse gali būti dėl patologijos, susijusios su veninio kraujo ištekėjimu, - yra tokia liga varikocelė. Iki 30-40 proc. atvejų, atlikę visus tyrimus, išanalizavę, priežasties nenustatome - ji lieka nežinoma.
Jei planuoja, nereikia atidėti. Labai svarbus yra lytinio gyvenimo ritmas. Galbūt labai akcentuojama, kad reikia skaičiuoti vaisingas moters dienas, bet rekomendacijos tiek ginekologų, tiek urologų draugijų yra, kad santykiai turėtų būti kas antrą trečią dieną, nes spermatozoidai gyvybingi moters lytiniuose takuose būna nuo 3 iki 7 parų. Taigi, jei bus reguliarūs lytiniai santykiai, moters kiaušintakiuose, kur vyksta apvaisinimas, spermatozoidų bus. Kitas dalykas - kiek įmanoma sveikesnis gyvenimo būdas: nerūkyti, nevartoti alkoholio, fizinis aktyvumas du tris ar keturis kartus per savaitę ir tikrai nevartoti anabolinių steroidų. Maisto papildus, jei jie reikalingi, galima vartoti.
Alternatyvos vazektomijai
Pasak newscientist.com, šis čiaupas galėtų būti nenuolatinė vazektomijos alternatyva, tvirtina mokslininkai. Moterys gali rinktis iš daugelio ilgalaikių kontracepcijos metodų, o vyrams vazektomija iš esmės yra vienintelės kontracepcijos galimybė. Atlikus šią procedūrą vas deferens yra nupjaunamas arba blokuojamas - tam reikalinga operacija, po kurios sveikimas gali trukti iki savaitės. Atvirkštinės procedūros sėkmė nėra garantuota, todėl kai kurie vyrai gailisi pasirinkę vazektomiją. Dabar grupė mokslininkų iš Adelaidės (Australija) tikriausiai atrado paprastesnę vyrų kontracepcijos alternatyvą, kuri nėra nuolatinė. Jie sukūrė nedidelę radijo bangomis valdomą sklendę, kuri galėtų būti įstumiama į vas deferens bei blokuotų spermos tėkmę. Silikono-polimerinė sklendė gali būti atviroje arba uždaroje pozicijoje ir tarp jų perjungiama radijo bangų impulsu. Laidžių „pirštų“ rinkinys ant sklendės atlieka antenų vaidmenį ir signalo energiją konvertuoja į garso bangas, kurios pereina polimerą ir sukuria įtampas įrenginio viduje. „Polimeras dėl savo elastingumo gali susitraukti arba išsiplėsti, o dėl tokio judėjimo sklendė būna arba atidaroma, arba uždaroma“, aiškino mokslininkų grupei vadovaujantis Saidas Al-Sarawis. „Tai bus panašu į televizoriaus įjungimą ar išjungimą nuotolinio valdymo pulteliu. Skirtumas būtų tik tas, kad šis nuotolinio valdymo pultelis tikriausiai būtų užrakintas jūsų šeimos gydytojo darbo kabinete, kad apsaugotų nuo atsitiktinio nėštumo ar galimo neteisingo naudojimo“, - pridūrė mokslininkų grupės įkūrėjas Derekas Abbottas.
Kad įrenginys nereaguotų į atsitiktinius radijo dažnio signalus, jis veiks panašiai kaip automobilio signalizacija. Kiekvienas toks įrenginys reaguos tik į radijo dažnį su unikaliu kodu. Kitas mikrosklendės privalumas - jai įstatyti nereikėtų operacijos, skirtingai nei vazektomijai atlikti. 800 mikronų ilgio įrenginys galėtų būti įstatytas naudojant paprasčiausią poodinę adatą. „Procedūra galėtų būti atlikta specialioje klinikoje, o ne bendroje ligoninėje“, - sakė D.Abbottas. Mokslininkai pabaigė visų sklendės dalių dizaino darbus ir yra įsitikinę, kad ji veiks efektyviai. Kitas jų veiklos etapas - išbandyti sklendę laboratorijos sąlygomis, su vamzdeliais, per kuriuos teka vanduo. Vėliau bandymus galima būtų atlikti su gyvomis kiaulėmis ir avimis, sako mokslininkai. Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad sklendė po kiek laiko užsikimštų baltymais ir liktų uždara, todėl jos garantuojamas nevaisingumas būtų ne grįžtamas, o nuolatinis. „Bet kokiu atveju šį įrenginį siūlytume tik vyrams, kurie bet kokiu atveju galvojo planavo atlikti sau nuolatinę vazektomiją, bet, skirtingai nei įprastinės vazektomijos atveju, jam būtų suteiktas tam tikras „malonės periodas“, kurio metu nesunku būtų atlikti priešingą procedūrą. Be to, būtų įdomu atlikti socialinį tyrimą kaip toks įrenginys įtakoja lyčių politiką“, - sakė D.Abbottas.
Vyrai, kurie gailisi pasirinkę vazektomijos procedūrą, neretai vaikų gali susilaukti tik panaudodami donorų spermą, sakė D.Britanijos teisininkų kontoros „Lester Aldridge“ atstovė Natalie Gamble. „Nors įstatymai saugo šeimas, kuriose pastojama naudojantis donorų sperma, toks pastojimo būdas kur kas dažniau būna susijęs su teisinėmis ir emocinėmis problemomis. Esu tikra, kad vyrai džiaugsis galimybe kontroliuoti savo vaisingumą lanksčiau bei išsaugoti galimybę susilaukti savo genetinių palikuonių“, - aiškino teisininkė. JAV įmonės „Shepherd Medical Company“, taip pat užsiimančios vyrų kontracepcijos priemonių kūrimu ir gamyba, vadovas Joe Hofmeisteris sakė: Vartotojų rinkos tyrimai, mūsų užsakymu atlikti nepriklausomų tyrimo bendrovių patvirtina, kad pacientai labai nori nuolatinės, bet grįžtamos vyrų kontracepcijos priemonės, kuri būtų valdoma mikrobangų ar kitais būdais“.
tags: #del #vyro #pasiryzo #procedurai #nevaisingumas
