Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį, pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu).

Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą.

Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė.

Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys.

Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti. Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje. Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2-6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti. Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi?

Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.

Ko reikėtų vengti:

• Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti.
• Cukraus.
• Medaus.
• Neskaldytų riešutų.
• Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
• Perdirbto maisto.
• Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
• Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.

Tinkami produktai:

• Vištiena (virta, supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą).
• Plonos jautienos, ėrienos, kiaulienos juostelės.

Gera mintis - sveiki naminiai užkandukai. Pasigaminę jų, visada turėsit po ranka ir ramiai išsiruoši su mažyliu į lauką ar tolimesnę kelionę. Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Visada labai atidžiai skaitykit etiketes.

Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina BLW su tradiciniu primaitinimu - pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam. Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra BLW. Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats.

Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja.

BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9-12 mėn.

Prieš gerą dešimtmetį net ir užsienio šalyse retas buvo apie tokį primaitinimo būdą girdėjęs, o ką jau kalbėti apie Lietuvą. Žmonės dažnai baisėjosi, kad vaikas tikrai užsprings arba tiesiog liks nevalgęs ir badaus. Tačiau dabar yra daug išsamios informacijos.

Lietuvoje išleista pirmoji knyga apie didžiulės sėkmės vakaruose sulaukusį BLW (Baby led weaning) metodą. Šalį leidinys pasiekė asociacijos „Padedu augti“ dėka. Knygos ambasadore tapo garsi šalies aktorė Ineta Stasiulytė. BWL iniciatorė ir vykdytoja Lietuvoje yra Eglė Lysovienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė. Ji ir išvertė ką tik pasirodžiusią knygą, kurios autorė - pati BLW metodo pradininkė Gill Rapley bei Tracey Murkett.

Vis daugiau tėvų supranta BLW naudą ir nori taikyti šį metodą, tačiau kyla daug nerimą keliančių ir klaidingai traktuojamų klausimų.

Kada pradėti?

IR TAIP, IR NE. Yra vaikų, kurie neprilaikomi tvirtai ima sėdėti būdami tik 8-9 mėn. amžiaus. Atrodytų, kodėl jie negali pradėti valgyti kieto maisto anksčiau, jei rodo kitus domėjimosi papildomu maistu ženklus? Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, Tu tiesiog negalėsi leisti jam valgyti be pagalbos, nes atsitiktinai jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti. Pagrindinė taisyklė - mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.

Dauguma vaikų pradeda siekti maisto būdami 6 mėnesių amžiaus. Tokiu metu jų koordinacija, judesiai jau yra brandūs tiek, kad jis galėtų pats valgyti įprastą maistą.

Turbūt esate girdėję stebuklingą anglišką santrumpą BLW ar pavadinimą „baby led weaning“? Lietuviškas šios santrumpos ir ja užkoduotos frazės atitikmuo būtų „kūdikio vadovaujamas primaitinimas“. Šiais žodžiais apibūdinamą procesą sklandžiau ir aiškiau galima vadinti kūdikio primaitinimu gabaliukais susmulkintu kietu maistu, papildomu maitinimu kieto maisto gabaliukais ar panašiai. Taip ir mes vadiname kūdikio primaitinimo metodą, kurį taikant vaikui leidžiama valgyti pačiam nuo pat primaitinimo pradžios. Terminą „baby led weaning“ sukūrė sveikatos specialistė, akušerė Gill Rapley, dažnai vadinama šio metodo pradininke.

,,Frėją maitinu Baby-led weaning metodika. Tai tikrai smagus būdas maitintis. Pats vaikas pasirenka, ko ir kiek nori suvalgyti, o ne mama, kuri stovi su košės pilnu šaukštu, įsivaizduodama, kad būtent jos jam reikia. Vis dėlto kūdikiai gali springti ne tik maisto gabaliukais, bet ir košele ar net pienu. Kūdikiai turi labai stiprų žiaugčiojimo refleksą, kuris ir apsaugo juos nuo per didelių maisto gabaliukų patekimo į gerklę. Jei pats vaikas valdo valgymo procesą, tikimybė springti yra nė kiek ne didesnė nei tada, kai maitinama šaukštu košele. Iš pradžių ragaudamas kietą maistą, Jūsų kūdikis tikrai žiaugčios. Taip jis mokysis ir atpažins, kokio dydžio kąsnį gali nuryti, o koks jam yra per didelis. Kai kurie iš jų ėmė maisto gabaliukus pirštukais, kai kurie suimtą maisto gabaliuką patys įsidėjo į burną, kiti pakramtė jį. Tačiau nė vienas tyrime dalyvavęs mažylis nenurijo maisto - tiesiog to dar nemokėjo! Kiekvienas mažylis sugebės nuryti maistą tada, kai būtent jo raida leis tai atlikti. BLW nėra tik savarankiškas maisto įsidėjimas į burną.

Pirmasis maistas

„Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Įdomumo dėlei paanalizuokime, kada ir kodėl tokia rekomendacija dėl daržovių ir vaisių buvo sukurta. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis! Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Atmink, kad 8 mėn. Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia. Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui. Žvelgiant plačiau, nerasime daug kultūrų, kuriose kūdikis būtų nujunkomas pradedant jam duoti rafinuotus grūdus, vaisius ir daržoves. Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.

Ankstesnės rekomendacijos siūlyti pradėti nuo daržovių ir vaisių grindžiamos tuo, kad jie yra lengviausiai virškinami ir mažiausiai alergenų keliantys produktai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo 6 mėnesių kūdikiams pradeda trūkti geležies, baltymų ir cinko, rekomenduojama pradėti nuo mėsos ir kiaušinių.

Maždaug nuo 6 mėnesių mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Mėsa ir kiaušiniai yra puikūs šių maistinių medžiagų šaltiniai.

Maisto pasirinkimas ir paruošimas

• Pradėkite nuo virtų daržovių ir minkštų vaisių.
• Pirmiesiems valgymams rinkitės tą patį, ką rinktumėmės pirmosios tyrelės trynimui: virtas morkas, bulves, batatus, apvirtus obuolius, brokolius.
• Duokite šviežių, minkštų vaisių: avokadų, bananų, mangų.
• Pjaustykite maistą šiaudeliais, lazdelėmis. Pradžioje duokite stambiais šiaudeliais - lazdelėmis pjaustytų, virtų daržovių arba minkštų vaisių (kūdikiui bus dar patogiau, jeigu naudosite forminę pjaustyklę, pvz., jeigu lazdelės bus banguotos).

Saugumas ir svarbūs aspektai

IR TAIP, IR NE. Namuose keptos duonos sudėtyje yra kviečių ar rugių miltų, mielių, vandens, druskos ir kartais - nedidelis kiekis cukraus. Kepykloje keptoje duonoje rasite: kviečių ar rugių miltų, vandens, mielių, druskos, augalinio aliejaus, sojų miltų, emulsiklių, konservantų, miltų apdorojimo medžiagos ir kitų E raidele ar kitaip žymimų priedų / medžiagų. Tenka pripažinti, kad dažnam iš mūsų sąvoka „grūdai“ pirmiausia asocijuojasi su kviečias, iš jų gamintais makaronais ir batonu iš baltų miltų. Turėk omenyje, kad šiandieniniai kviečiai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo auginami prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų. Maždaug prieš tiek laiko mokslininkai pradėjo kryžminti įvairias kviečių veisles, kad jie taptų atsparesni, trumpesni ir greičiau augtų. Šiandien tokiuose hibridizuotuose kviečiuose randama „naujų“ baltymų, kurių anksčiau nebuvo, o kai kurie iš jų yra net ir sunkiai virškinami. Todėl vis daugiau mokslininkų mano, kad šiuolaikiniuose kviečiuose randamas glitimas ir kiti junginiai yra pagrindinė dažnėjančios celiakijos priežastis. Dar grūduose yra daug fitino rūgšties. Ši rūgštis neretai dar vadinama „antimaistine medžiaga“, nes blokuoja mineralų, pvz., geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą. Įdomu, kad mes, suaugusieji, būtent kviečių suvartojame žymiai daugiau nei anksčiau, nes dažnai jie būna „paslėpti“ kituose produktuose. Parduotuvėje pabandyk atidžiai paskaityti ledų, salotų padažų, mėsos gaminių sudėtį. Nustebsi visur radusi kviečių! Kai ieškai mitybos požiūriu svarbių grūdinių produktų kūdikiui, kuris daug nesuvalgo, žinok, kad yra daug vertingesnių medžiagų nei kviečiai. Ypač pirmaisiais ir antraisiais kūdikio metais. Į šią mitybos produktų grupę įeina daug daugiau maistingų grūdų ir kruopų. Košė iš avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų savo sudėtimi daug naudingesnė ir puikiai papildys Tavo mažylio primaitinimo valgiaraštį.

Dažniausiai pradedamo primaitinti mažylio lėkštelėje puikuojasi tik morka, moliūgas ar kita daržovė, kurią parinko tėvai. Vis dėlto pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų. Atkreipk dėmesį - jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - pasiūlyk skirtingu laiku.

Vis dar įprasta manyti, kad ryžiai yra kūdikių maisto karalius. Žinok, kad žindomi kūdikiai patiria visus skonius ir kvapus per mamos pieną. O primaitinamų mažylių tėvai aiškiai pastebi, kad kūdikiui labiau patinka skonį turintis maistas, o ne prėskas. Vengti reikia tik druskos ir cukraus. Kultūrinės normos labai skiriasi, todėl lygindama indišką ir vakarietišką virtuvę neabejotinai rastum skirtumų ir kūdikių primaitinimo klausimuose.

Pagalvojusi logiškai puikiai supranti, kad būtent tą dieną stebuklas neįvyksta. Tai tiesiog amžiaus rekomendacija, bet ne taisyklė. Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia BLW principus. Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą. Tai kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu.

IR TAIP, IR NE. Šis klausimas gana dviprasmiškas. Viena vertus, liežuvis yra pagrindinis maitinimosi „įrankis“ - jo reikia norint nustumti maistą prie dantenų / dantų, kad būtų galima kramtyti, jis reikalingas norint išstumti maisto kąsnelį iš už žando ar nuo gomurio atgal į burnos ertmę, liežuvio judesiai reikalingi ir maistą stumiant į burnos galą, siekiant nuryti kasnį. Negalima teigti, kad visi kūdikiai, turintys trumpą liežuvio pasaitėlį, turi problemų su valgymu ar pradeda valgyti kietą maistą vėliau ir lėčiau.

IR TAIP, IR NE. Bendras patarimas yra toks - mišinuku maitinamiems mažyliams reikia siūlyti gerti vandens, kai tik pradedamas primaitinimas kietu maistu. Mamos piene yra apie 88 proc. vandens, todėl jei žindai pagal kūdikio poreikį, nėra skubos įvesti papildomų skysčių. Leisk kūdikiui žaisti su puoduku ir vandeniu - taip jis po truputį mokysis gerti. Bet tai daryk ne valgio metu.

TAIP. Tik kai šaukštelis yra ne Tavo, o kūdikio rankose. Savaime suprantama, kad kai kuriuos produktus (jogurtą, sriubą) daug patogiau valgyti su šaukštu. Taip pat neragautą, neįprastos konsistencijos maistą instinktyviai imame su šaukšteliu. Vis dėlto trinti visą maistą į tyres ir vadinti tai BLW nebūtų visiškai teisinga. Atkreipk dėmesį, kad tą patį maistą valgydama kietą ir sutrintą pastarojo suvartotum žymiai daugiau. Jau 6-9 mėn. mažyliui gali pasiūlyti braškių, slyvų ar aviečių - nuo kąsnelio iki kelių uogų. O tik įsivaizduok, kokio kiekio uogų reikėtų tirštam vaisių kokteiliui paruošti. Galimybė suimti maisto gabalėlį, prinešti jie prie burnos, įsidėti ir sukramtyti (užuot tik nurijus suaugusiojo įdėtą tyrelę) leidžia mažyliui spėti pajusti, ar jis jau sotus. Šaukšteliu maitinami kūdikiai suvalgo maistą greičiau nei besimaitinantys savarankiškai. Tyrelės pavidalo maistas apriboja mažylio galimybes patirti daugybę sensorinių pojūčių - maisto vizualinį identifikavimą ir tekstūras, mokymąsi, kaip pirštukais sučiupti tam tikrą nedidelį daiktą ir manipuliuoti juo, pažinti įvairius kvapus.

Gali atrodyti, kad šis teiginys visiškai prieštarauja prieš tai buvusiam, bet ne viskas yra juoda ar balta, būna ir pilkų atspalvių. Egzistuoja vienas kraštutinumas - visus produktus trinti į sriubas ir vadinti tai BLW, tačiau yra ir kita medalio pusė - kai kūdikiui siūlomi maistiniu požiūriu labai vertingi produktai, tačiau jie duodami neapdoroti. Žinoma, instinktas taip pat vaidina ne paskutinį vaidmenį. Jei Tavo kūdikiui iki šiol patiko tam tikri maisto produktai, kai patieksi juos kitaip apdorotus - keptus, kapotus, plaukiojančius gličiame padaže - j...

Kūdikį perkopus 3 mėnesių ribą, mamos vis dažniau domisi artėjančia primaitinimo pradžia. Tikrai visi atsimename ar žinome, kad mus vaikystėje dažnu atveju primaitino tyrelėmis ar tirščiau trintu maistu. Tačiau šiandien sparčiai populiarėja kūdikio vadovaujamas primaitinimas (ang. Pagrindinis skirtumas tarp šio būdo (BLW) ir trinto maisto yra tas, jog kūdikis maitinamas iš karto tam tikru būdu paruoštais maisto gabaliukais ir nelieka trinto maisto etapo. Kūdikis dažniausiai valgo tą patį, ką ir kiti šeimos nariai, tik pradžioje be druskos.

Moksliniai šaltiniai teigia, kad kūdikio vadovaujamas primaitinimas skatina vaiko savarankiškumą. „Teigiama, kad kūdikio vadovaujamas primaitinimas formuoja geresnį kūdikio santykį su maistu. Tai nereiškia, kad jis iškart bus prastas pasirinkus maitinimą tyrelėmis, tačiau mokslininkai pastebi, kad tarp kūdikių, kurie buvo primaitinami vadovaujant kūdikiui, rečiau pasitaiko išrankių maistui vaikų. Tai reiškia, kad tokie vaikai valgo viską arba beveik viską. Leidžiant kūdikiui valgyti pačiam (BLW), lavinama smulkioji motorika, pirščiukai susipažįsta su maisto išvaizda, tekstūra, temperatūra, mokosi sugriebti skirtingus maisto produktus, įsidėti juos į burną. Tuo tarpu maitinant tyrelėmis belieka tik išsižioti.

Tai turėtų būti šeimos sprendimas. Aptarkite su partneriu, koks būdas būtų priimtinas jums abiems. Svarbu, kad primaitinimo procese ir jūs, tėvai, jaustumėtės gerai bei užtikrintai. Galbūt daug keliaujate, šiuo atveju paprasčiau maitinti BLW, nes nereikia sukti galvos, kur maistą sutrinti. Jei labai jaudina žiaukčiojimas ir kosėjimas, ko primaitinant gabalėliais pasitaiko tikrai daugiau, pasižiūrėkite, kaip reikėtų padėti vaikui, jei jis tikrai springtų, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Susiraskite video medžiagos, kaip atrodo žiaukčiojimas ir kuo jis skiriasi nuo springimo.

Kalbant apie pasiruošimą ir daiktus, primaitinant kūdikiui vadovaujant reikia pasirūpinti tinkamais indais, patogia maitinimo kėdute su staliuku, įrankiais, tinkančiais patiems mažiausiems bei valgymo rūbais, kurie apsaugotų drabužius nuo sugadinimo ir neišplaunamų maisto dėmių.

„Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite, kūdikis nuo to tikrai nebus nei laimingesnis, nei nelaimingesnis. Svarbu, kad tai būtų šeimos sprendimas ir su juo jaustumėtės gerai. O jei norite, galite puikiai derinti šiuos abu būdus ir kartu arba palaipsniui pereiti prie maitinimo gabaliukais. Taigi, žinant visus šiuos niuansus, pradėti primaitinimą ne taip jau ir gaubu.

Pagrindiniai BLW privalumai:

• Skatina vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
• Lavina smulkiąją motoriką ir koordinaciją.
• Formuoja geresnį santykį su maistu, mažėja tikimybė išrankumui.
• Padeda kūdikiui išmokti atpažinti alkio ir sotumo jausmą.
• Dalyvavimas šeimos valgymuose stiprina šeimos ryšius.
• Mažyliui suteikiama galimybė tyrinėti maistą jusliškai.

Kada kūdikis yra pasirengęs primaitinimui?

Reikia stebėti šiuos ženklus:

• Kūdikis gali sėdėti beveik ar visai neatsirėmęs ar neprilaikomas.
• Sieks daiktų, juos griebs ir tiksliai dės į burną.
• Atlieka kramtymo judesius.
• Parodo susidomėjimą maistu.

Visi gimę kūdikiai turi apsauginio žiaukčiojimo refleksą. Vėliau šis refleksas ima palaipsniui slopti, t.y.

Ką svarbu žinoti apie svorio prieaugį?

• Maždaug keturių mėnesių vaikutis jau darosi budresnis ir daugiau laiko išbūna aktyvus nei jaunesnis kūdikis.
• Atlikti tyrimai rodo, kad įprastai apie 4 mėnesių amžiaus kūdikių svorio augimas sulėtėja (ypač žindomų vaikų).
• Pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius vaikui, daug ar mažai jis svertų, reikia tik pieno.
• Esama svarbių kūno pokyčių, rodančių, kad mažylio organizmas jau pasirengęs primaitinimui: virškinimo ir imuninės sistemų vystymasis, burnos augimas ir vystymasis.
• Jei vaikas gali sėdėti beveik ar visai neatsirėmęs ar neprilaikomas, siekia daiktų, juos griebia, greitai ir tiksliai dedasi į burną, graužia žaislus, atlieka kramtymo judesius, vadinasi, jis jau gali nuo mamos pieno ar mišinių pereiti prie kieto maisto.

Ką daryti, jei kūdikis atsisako valgyti?

Primaitinamam kūdikiui, nepriklausomai nuo primaitinimo metodo, nauji produktai dažniausiai nepatinka, kūdikis jų neima arba paragavęs išstumia iš burnos. Neverskite suvalgyti visko. Anot primaitinimo gabaliukais metodo šalininkų, kūdikiai labai aiškiai junta alkį ir sotumo jausmą, tad neslopinkite šio gebėjimo versdami kūdikį būtinai pabaigti jūsų pasiūlytą porciją.

Ramiai mėgaukitės maistu. Į valgantį kūdikį nereaguokite perdėm entuziastingai, t.y. perdėm negirkite ir neplokite už kiekvieną suvalgytą kąsnelį, nepykite, jeigu vaikas atsisako valgyti ir su maistu tik žaidžia.

Pasiruošimas ir aplinka

• Sodinkite į maitinimo kėdutę. Maitinimo kėdutėje sėdinčio vaiko padėtis yra palankiausia mokytis valgyti.
• Pradėkite maitinti nuo padėklo. Pačioje pradžioje kūdikis su maistu daugiau žais, nei valgys, tad galite būti tikri, jog jis išvers dubenėlį, numes lėkštę.
• Duokite šaukštą. Pagal BLW primaitinamas kūdikis turi iš karto supažindintas su šaukštu. Šaukštas yra skirtas valgyti skystiems ar pusiau skystiems produktams: košei, jogurtui ir pan.
• Pasiruoškite prausti kūdikį. Absoliuti dauguma pagal BLW metodą pradėtų primaitinti kūdikių išsiterlioja nuo galvos iki pirštų galiukų, todėl po kiekvieno maitinimo būkite nusiteikę maudyti kūdikį.
• Po maitinimo kėde patieskite klijuotę. Vaikas ne tik išsiterlioja pats, bet ir primėto maisto ant grindų, todėl maitinimo kėdutės nestatykite ant kilimo ar kito sunkiai valomo paviršiaus.

Sauskelių turinys

Neišsigąskite, jei keisdami sauskelnes kūdikio kakutyje rasite nesuvirškinto maisto gabaliukų. 6 mėnesių ir vyresnio kūdikio virškinimo sistema jau pajėgi virškinti įvairius maisto produktus, tačiau jai dar trūksta „praktikos“ (be to, kūdikis dar nėra įpratęs efektyviai sutrinti maisto dantenomis ar tais keliais dantukais, kuriuos jau turi).

Kaip ir bet kuri metodika ar mitybos (maitinimo) teorija, ši turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Taikantis prie kūdikio, pradedama gaminti sveikiau: t.y. BLW yra „purvinesnis“ už primaitinimą tyrelėmis, košelėmis.

tags: #kudikio #vadovaujamas #primaitinimas

• Paslaugos Druskininkų globos ir slaugos namuose
• Kaip atpažinti ir gydyti kūdikių vidurių užkietėjimą
• Baldai vaikams: lovytė namelis
• Viskas apie IVF procedūrą
• Kur švęsti vaikų gimtadienį