Temperatūros matavimas yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti vaiko savijautą ir sveikatos būklę. Tačiau daugelis tėvų susiduria su iššūkiais, kaip tai padaryti tiksliai ir be streso. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie metodai yra tinkamiausi, į ką atkreipti dėmesį ir kaip interpretuoti gautus rezultatus.
Kokia temperatūra yra normali?
Dažnai manoma, kad temperatūra, jei viskas yra gerai, turi būti 36.6°C. Tiesa ta, kad „normali“ temperatūra yra sąlyginė sąvoka ir gali priklausyti nuo daugelio faktorių. Asmens amžius: kūdikių, vaikų temperatūra būna šiek tiek aukštesnė, pagyvenusių žmonių - žemesnė. Aplinkos temperatūra ir apranga taip pat turi įtakos: ilgiau pabuvus vėsioje patalpoje temperatūra gali šiek tiek nukristi. Veiklos ir aktyvumo lygis taip pat gali lemti trumpalaikius temperatūros svyravimus. Be to, svarbi ir temperatūros matavimo vieta.
Normali organizmo temperatūra matuojant tiesiojoje žarnoje yra 36 -37°C. Kūdikiais vadinami vaikai nuo 29 gyvenimo dienos iki 1 metų, o jų temperatūra yra 36.5-37.5°C. Karščiavimu laikoma virš 38°C pakilusi temperatūra. Gydytojai normalios temperatūros amplitudę piešia gana plačią - nuo 35,2 iki 37,4 laipsnių.
SVARBU: naujagimių, kūdikių termoreguliacinis mechanizmas dar neveikia taip, kaip suaugusių, juos gerokai labiau veikia aplinkos temperatūra. Jei kūdikio temperatūra yra šiek tiek pakilusi (~37.5°C), greičiausiai vaikas yra perrengtas ar per šiltai apklotas. Jei kūdikis niurzga, riečiasi į gemalo pozą, jam gali būti per šalta.
Normali ausies temperatūra, °C:
- Kūdikiai: 36,4-37,5 °C
- Vaikai: 36,1-37,5 °C
- Paaugliai / suaugusieji: 35,9-37,5 °C
Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė (matuojant pažastyje 37-37,4 laipsniai). Vėliau ji svyruoja nuo 36 iki 37 laipsnių ir dažniausiai pasidaro 36,6.
Kokia temperatūra jūsų vaikui normali, sužinosite pamatavę tuomet, kai jis sveikas ir ramus. Padarykite tai ryte, dieną ir vakare, o rezultatus užsirašykite. Kiek aukštesnė negu 36,6 laipsnių temperatūra gali būti individuali jūsų vaiko ypatybė. Vakare ji paprastai šiek tiek aukštesnė negu ryte, be to, gali staiga pakilti dėl didelio fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, po intensyvių žaidimų ar mankštos. Didesnius skaičius termometras parodys iš karto po valgio ar po maudynių, jeigu vaikas sukaito tvankiame kambaryje, po emocijų protrūkio.
Karščiavimas yra svarbi apsauginė organizmo funkcija, kovojanti su infekcija. Tikrai ne visuomet reikia bandyti ją sumažinti. Pavojinga, galinti pažeisti smegenis yra temperatūra, aukštesnė nei 42°C, tačiau tai retas reiškinys net ir sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis.
Temperatūros matavimo vietos ir metodai
Temperatūrą galima matuoti tiesiojoje žarnoje, po liežuviu, pažastyje ir infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Tiksliausiais laikomi matavimai tiesiojoje žarnoje ir vidinėje ausyje, nes taip matuojant aplinkos įtaka yra mažiausia.
Matavimas pažastyje
Nors ilgą laiką populiariausias temperatūros matavimo metodas buvo dedant termometrą į pažastį po drabužiais, šis metodas gali būti netikslus. Matuojant temperatūrą pažastyje, temperatūra gali būti išmatuota netiksliai dėl šių veiksnių: aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, jei termometras nepakankamai prispaudžiamas, per mažai liečiasi su kūnu, jei vaikas kilnoja ranką. Todėl termometrą reikėtų pažastyje laikyti tiksliai tiek, kiek nurodo termometro gamintojas. Kartais daroma klaida, jog atsiradus garsiniam signalui termometras išimamas ir vertinami jo parodymai. Signalas pypsi, kai išmatuotos temperatūros pokytis tampa pakankamai mažas ankstyvai kūno temperatūros indikacijai pateikti. O faktinė tiksli reikšmė bus parodyta po ilgesnio laiko (iki 10 min.).
Matavimas burnoje
Burnoje matuoti temperatūrą galima vaikams tik nuo 4 metų, tačiau siekiant tikslaus temperatūros išmatavimo būtina laikytis šių sąlygų: prieš atliekant matavimą burna turi būti užčiaupta iki 5 minučių, termometrą reikia laikyti po liežuviu gerai prispaudus, kad termometras nejudėtų burnoje. Matavimo tikslumui įtakos gali turėti, jeigu prieš tai vaikas valgė ar gėrė. Vaikui gali būti sunku tai kontroliuoti, jis bet kada gali išsižioti. Matavimo laikas - iki 5 min.
Matavimas ausyje
Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai aptinka ausies būgnelio ir aplinkinių audinių skleidžiamą šilumą infraraudonųjų spindulių diapazone, šią šilumą termometras paverčia į atitinkamą ausies temperatūrą. Šie termometrai vaikams yra saugesni nei tiesiosios žarnos termometrai. Jie yra spartesni, ir paprastesni naudoti nei burnos termometras. Kadangi termometras yra infraraudonųjų spindulių, nereikia nerimauti dėl stiklo dužimo ar nurijimo pavojaus. Matuoti galima net tada, kai vaikas miega. Klinikiniais tyrimais atskleista, kad ausis yra ideali vieta kūno temperatūrai matuoti. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje - kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje. Todėl ausis yra tikslus vidinės kūno temperatūros rodiklis.
Matavimas tiesiojoje žarnoje (rektalinis matavimas)
Rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, išmatuojama tiksliai, nes tai yra vidinė kūno temperatūra, kurios neįtakoja aplinkos veiksniai. Prieš matuojant temperatūrą išangėje reikia: patepti termometrą odos nedirginančiu geliu, švelniai įkiškite termometro galiuką į išangę ne daugiau kaip 1,3 cm. Pajutus pasipriešinimą, draudžiama galiuką kišti į išangę jėga. Po naudojimo termometrą reikia dezinfekuoti. Besimuistančiam vaikui išmatuoti nėra paprasta ir vyresniems vaikams būna nemalonu. Išangėje temperatūros matavimas gali užtrukti iki 5 min.
Bekontakčiai termometrai
Pats naujausias ir patogiausias būdas išmatuoti temperatūrą vaikams - matavimas bekontakčiu termometru. Naudojant tokio tipo termometrus labai svarbu tiksliai laikytis vartotojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Paminėsime svarbiausius faktorius, kas gali įtakoti matavimo tikslumą/netikslumą: atstumas nuo termometro matavimo daviklio iki kaktos, į kurią kaktos vietą tiksliai turi būti nukreiptas termometro daviklis, kad termometro daviklis būtų švarus, temperatūros matavimą atlikti tik vidaus patalpose su normaliu apšvietimu, matuojant kakta neturi būti drėgna, turi būti patraukti plaukai nuo kaktos, atėjus iš lauko rekomenduojama prieš matavimą palaukti apie 30 min. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog vaikui karščiuojant kartais kakta būna vėsi/šalta. Tokiu atveju reiktų galbūt pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą. Bekontakčiu termometru patogu matuoti temperatūrą vaikui miegant.
Kad labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru parodo 2021 m. atliktas bei publikuotas tyrimas¹, kuriame įvardijami 3 svarbiausi faktoriai kuo tikslesniam temperatūros išmatavimui: matavimo atstumas, matavimo kampas (matuoti statmenai) bei aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tuomet gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai. Tai yra nustatyti, ar vaikas karščiuoja ar ne apskritai, o ne vertinimui, kiek jis tiksliai turi temperatūros.
Kada kreiptis į gydytoją?
Mažų vaikų tėvams būtų pravartu žinoti ir apie karščiavimo sukeltus traukulius bei ką daryti jiems prasidėjus. Šie traukuliai gali ištikti ~6 mėn. - 5 metų vaikus, kai temperatūra pakyla ženkliai ir staiga.
Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?
- Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra kai jau temperatūra nukritusi;
- Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas;
- Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti;
- Prasideda traukuliai;
- Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Jeigu vaikas karščiuoja, apie galimą gydymą visuomet pasitarkite su savo šeimos gydytoju.
Ką daryti, jei mažyliui pakilo temperatūra?
Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38*C naujagimiui arba virš 38,5*C kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kad kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.
Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti ir tokiu būdu. Deja, bet dar vis yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis;
- Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna;
- Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnų.
How to Use a Thermometer
Karščiuojant, atsižvelgiant į situaciją, temperatūrą reikėtų matuoti kas 2-4 valandas. Suabejoję, ar termometras temperatūrą išmatavo teisingai, neskubėkite, ir vėl pakartotinai pamatuokite praėjus bent pusvalandžiui.
1Filippo Piccinini, Giovanni Martinelli, Antonella Carbonaro. Reliability of Body Temperature Measurements Obtained with Contactless Infrared Point Thermometers Commonly Used during the COVID-19 Pandemic. Sensors 2021, 21, 3794.
tags: #kudikio #temperatura #auksciausia
