Kūdikio dienotvarkė yra tema, kuri gali kelti neigiamas asociacijas, ypač tiems, kurie mano, kad ji riboja laisvę arba primena tarybinį požiūrį į vaikų auginimą. Tačiau svarbu suprasti, kad kūdikio dienotvarkė gali būti lanksti, pritaikyta individualiems mažylio poreikiams, ir neabejotinai gali atnešti tvarkos bei organizuotumo į šeimos gyvenimą.

Kartais tėvai mano, jog jų kūdikiai auga be dienotvarkių. Tačiau jie juk keliasi ryte, valgo, pavargę užmiega dienos miegelio, vakare eina miegoti, o dažnai netgi daro tai labai panašiu metu. Panašu, kad blogą šlovę dienotvarkės užsitarnavo tuomet, kai plačiai buvo pradėta kalbėti apie griežtas, vos ne minutėmis suskirstytas dienas su neginčytinu kėlimosi, guldymo ir maitinimo laiku. Visi kūdikiai yra labai skirtingi, taip pat skiriasi jų miego poreikis bei įpročiai, todėl mėginimas atrasti visiems tinkamą, universalią kūdikio dienotvarkę pasmerktas jau pačioje pradžioje. Todėl šiandien mes kalbame apie dienotvarkes, kurios atitinka vieno vienintelio, JŪSŲ kūdikio asmeninius poreikius ir jūsų šeimos gyvenimo būdą.

Kūdikio dienotvarkės privalumai

Kūdikio dienotvarkės privalumai yra įvairūs ir labai svarbūs tiek mažyliui, tiek tėvams. Ji padeda užtikrinti pakankamą miego kiekį bei kokybę, susiejant kokybišką dienos miegą su geresniu naktiniu miegu. Tai suteikia mažyliui psichologinį saugumą ir ramybę. Be to, dienotvarkė padeda išvengti mažylio pervargimo, su tuo susijusio irzlumo bei kitų neigiamų emocijų.

Tėvams kūdikio dienotvarkė taip pat atneša privalumų. Jie gali lengviau susidėlioti savo dienos planus, turėti daugiau laiko poilsiui ir mažiau streso, žinant, kad vaikas turi stabilų dienos ritmą. Žinojimas, kas po ko vyksta, suteikia mažyliui psichologinį saugumą bei ramybę. Daugiau laiko poilsiui.

Kada įvesti kūdikio dienotvarkę?

Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis mažyliui svarbu tenkinti pagrindinius poreikius, tačiau net ir per šį laikotarpį galima pradėti kurti švelnią dienotvarkę. Iš pradžių tai gali būti bendras dėmesys kūdikio aktyvumo laikams ir miego laikui, o vėliau galima įtraukti kitus elementus, tokius kaip maitinimo laikai.

Kūdikiai gimsta su nesusiformavusiu cirkadiniu ritmu. Jis vystosi per pirmuosius 2-4 mėnesius (8-16 savaičių). Tačiau klaidingai manoma, kad naujagimiai nuo pirmųjų savo dienų negali turėti savito dienos ritmo ir jį reikėtų įvedinėti tik apie 3 mėn., kai jau galima pastebėti šiokį tokį nusistovėjusį dienos ritmą dėl prailgėjusių budravimo laikų ir sumažėjusių pietų miegelių skaičiaus. Įvedant tinkamus maitinimo ir migdymo grafikus nuo pirmųjų dienų, galima išvengti sunkių migdymųsi.

Kaip sukurti kūdikio dienotvarkę?

Kūdikio dienotvarkės kūrimas prasideda stebint vaiką, nustatant jo būdravimo ir miego poreikius. Tačiau svarbu paisyti rekomenduojamų budrumo laikų ir pietų miegelių skaičių pagal vaiko amžių, nes labai dažnai tik stebint vaiko poreikius ir pagal jį kuriant dienotvarkę, padaroma stiprių klaidų, kurios stipriai įtakoja kūdikio miegą.

Nors yra bendros rekomendacijos, kaip turėtų atrodyti kūdikio dienotvarkė, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, ir dienotvarkė turi būti pritaikyta prie jo individualių poreikių. Stebėkite vaiko reakcijas ir būkite pasirengę lanksčiai prisitaikyti prie jo kintančių poreikių.

Pirmasis žingsnis, nuo kurio turėtų būti pradedama kurti kūdikio dienotvarkė - tai atsižvelgti į rekomenduojamus budrumo laikus, pietų miegelių skaičių pagal vaiko amžių. Toliau stebėkite savo mažylį. Atkreipkite dėmesį (o dar geriau - pasižymėkite), kuriuo metu mažylis nubunda, yra žvalus, būdrauja. O kada - nori valgyti, rodo nuovargio ženklus, pyksta.

Dauguma kūdikių, kaip ir diktuoja gamtos ritmas, keliasi maždaug 6-8 val. Ši rutina, kad ir kaip tėvams norėtųsi, nesikeičia nei savaitgalį, nei per atostogas. Pasirūpinkite, jog laikas, kada keliasi vaikutis, svyruotų ne daugiau 15-30 minučių. Atitraukite užuolaidas ar pakelkite žaliuzes: natūrali dienos šviesa efektyviai prisideda prie mažylio mieguistumo išsklaidymo ir naujos dienos pradžios.

Vos pabudusį mažylį pamaitinkime, taip sustiprindami įprotį nubusti tuo pačiu metu, įsileiskime kuo daugiau natūralios šviesos ir pradėkime aktyvią ryto rutiną, signalizuodami, kad nakties miegas baigtas. Dieną pradėdami daugiau-mažiau vienodu laiku (+/- 15 min.), užduosime gerą toną visai dienai.

Internete gausu lentelių su siūlomais būdravimo laikais skirtingo amžiaus mažyliams. Paprastai rekomenduojamas būdravimo laikas kūdikiams iki 3 mėn. 1- 1,5 val; iki 6 mėn. - 2-2,25 val.; iki 9 mėn. - 2,5 val; iki 12 mėn. Mamos dažnai nustemba, jog mažiausiai kūdikiai nori būdrauti iki pirmojo dienos miegelio. Juk, atrodo, ką tik pamiegoję visą naktį negali ir vėl norėti miego, tačiau nori! Tačiau auginame unikalias asmenybes, tad vien statistikos ir lentelių tikrai nepakanka. Jautriai stebėdami, netrukus pamatysime, kad mūsų kūdikis „kalba“ savais nuovargio ženklais, padėdamas mums parinkti būtent jam tinkamiausią būdravimo trukmę.

Būtent tarpas tarp miegelių, o ne konkrečios miego valandos ir yra Jūsų mažylio dienotvarkės esmė. Svarbu, jog į lovą guldomas mažylis būtų pavargęs, bet nepervargęs. Priešingai nei dažnai galvojama, pervargęs vaikelis, užuot „kritęs kaip akmuo“, yra irzlesnis, piktesnis, sunkiau nurimsta. Sudarydami vaiko dienotvarkę, atkreipkite dėmesį, į rekomenduojamą vaikų būdravimo trukmę, kuri, vaikui augant, ilgėja. Mažylis iki 3 mėnesių įprastai aktyvus būna ne daugiau nei 1,5 valandos. Vadinasi, siekiant išvengti tokio amžiaus kūdikio „perdegimo“, laikotarpis tarp prabudimo iki kito užmigimo neturėtų būti didesnis nei 45-90 minučių. 6 mėnesių kūdikis išbūdrauti jau galėtų 2,5-3 val. 9 mėnesių - 3 val.

Sveiko kūdikio dienotvarkė turėtų būti paremta minėtomis rekomendacijomis. Žinoma, būtina stebėti ir savo mažylius bei visiškai aklai nesivadovauti teorinėmis rekomendacijomis. Jei pateiktas pavyzdys rodo, jog kūdikis 6 mėnesių gali išbūti aktyvus 2,5-3 valandas, o Jūsų mažylis jau po 2 valandų būna akivaizdžiai pavargęs, atkreipkite į tai dėmesį planuodami dienos miegelius. Taip pat tai turėtų būti ženklas, kad su Jūsų naktiniu miegeliu nėra gerai, jo metu vaikutis nepailsi kokybiškai.

Nors pats žodis „dienotvarkė“ asocijuojasi su tvarka ir tikslumu, būkite nusiteikę, jog, ją įgyvendinant, ne kartą pasitaikys netikėtumų. Susidūrę su iššūkiais, kylančiais gyvenant pagal mažyliui sudarytą dienotvarkę, svarbiausia - nenuleisti rankų. Jei vieni vaikučiui vos per kelias dienas „įsivažiuoja“ į ritmą, kiti mažyliai „protestuoja“. Tokiu atveju, po 3-4 dienų vertėtų 15 min. grafiką pastumdyti atgal ar pirmyn ir stebėti ar situacija negerėja.

Tam tikra fizinė ar emocinė vaikučio būsena (ligos, dantų dygimas, augimo šuoliai ir pan.), taip pat - įprastos aplinkos pokyčiai (kelionė, nauja lovelė, kitoks apšvietimas, neįprasti garsai ir kita) gali apsunkinti dienotvarkės įvedimą ar „sugriauti“ tai, kas, atrodo, jau buvo tapę įprasta. Miego regresas - vienas veiksnių, dažnai „sudrebinantis“ jau nusistovėjusios kūdikio dienotvarkės pagrindus.

Miego konsultantai tikriausiai niekada nepersistengs kalbėdami apie ramaus vakaro miego ritualo svarbą. Iš tiesų jis dažnai labai gelbsti kūdikio nakties miegui. Dažnai vakaro miego ritualuose populiarus maudymas vonioje, kai kuriuos kūdikius ne ramina, o kaip tik suteikia energijos ir išblaško miegus. Atkreipkime dėmesį, kad dienos eigoje kūdikio būdravimo laikai paprastai kiek ilgėja: pats trumpiausias dažniausiai būna pirmasis būdravimo laikas, o prieš nakties miegą - ilgiausias. Tačiau būkime atidūs, nes dienos pabaigoje, o jei dar po maudynių, kūdikiai lengvai pervargsta.

Ieškodami tinkamiausių būdravimo laikų savo kūdikiui, turime būti kantrūs ir atlaidūs sau. Neabejotinai bus miegelių, kuomet kūdikio nuovargio ženklai nebus aiškūs, ir mes pasimesime. Bus miegelių, kuomet suprasime, kad užmigdėme per anksti ar per vėlai. Mes tiesiog žmonės ir, nepaisant begalinės meilės ir artumo, tai neužtikrina, kad mes prigimtinai žinosime, kaip interpretuoti kūdikio kūno kalbą, garsus ir mimikas nuo pat pirmos dienos.

Nusprendus įvesti dienotvarkę, reikėtų bent 1-2 savaites (arba dar ilgiau, kai kurie tėvai tai daro nuo pat gimimo) žymėtis, kada kūdikis nubunda, valgo, miega, yra linksmas ar irzlus. Į dienotvarkę galite įtraukti tiek punktų, kiek jums norisi ir atrodo reikalinga. Kėlimasis. Tiek kūdikiams, tiek ir suaugusiems žmonėms rekomenduojama keltis 6-8 val. Dienos poguliai. Guldymas nakčiai. Guldymo nakčiai laikas priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo miego poreikio, bei nuo to, kada keliatės rytais: šeštą ryto pabundantys vaikai nakties miego turi būti guldomi anksčiau, nei nubundantys 7-8 val. Maitinimas. Mankšta, masažas ir pan. Pasivaikščiojimas lauke, žaidimai ir kt. Į dienotvarkę galima įrašyti ir kūdikio laisvalaikį, o galima tiesiog palikti šiek tiek tuščių tarpelių ir juos užpildyti pagal nuotaiką, orą lauke ir pan. Sudarius dienotvarkę tiesiog stenkitės jos kasdien laikytis, nenukrypdami nuo kiekvieno punkto daugiau, nei 15-20 min. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis pramiegojo savo kėlimosi laiką, nežadinkite jo iškart, leiskite miegoti papildomas 15-20 min. ar iki pusvalandžio. Pradėję laikytis dienotvarkės, išmeskite iš galvos visiškos tobulybės siekimą.

Kad kūdikis augtų sveikas ir stiprus, jis turi laikytis tam tikro dienos režimo, kuris nustatomas atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaikai turi pakankamai miegoti, būti lauke, tam tikru metu valgyti ir žaisti. Dienos režimo tikslas - įpratinti vaiką viską daryti tuo pačiu laiku. Nors skamba žiauriai, bet dienos režimas atneša daug naudos tiek vaikams, tiek tėvams. Tai ne tik socialinis aspektas, kad vaiką turime išmokyti prie darželio - mokyklos ritmo. Dienos režimas turi įtakos ir vaiko raidai bei sveikatai. Net suaugusiųjų organizmas visuomet laikosi tam tikro dienos režimo. Mes jaučiamės daug geriau, kai valgome, miegame ir keliamės tuo pačiu metu. Patiriame mažiau įtampos, kai nevėluoja autobusai, kai pietų pertrauka yra savu laiku, o darbas prasideda būtent tą valandą. Taip galime planuoti laiką, o laiku pavalgę ir gerai išsimiegoję esame laimingesni ir darbingesni. Su mažais vaikais lygiai tas pats. Mažyliai nors ir nepažįsta dienų ir laikrodžio, bet jų biologinis laikrodukas puikiai veikia, todėl gerai išsimiegojęs, ypač gryname ore, vaikas geriau valgo, sotus linksmiau žaidžia, o pažaidęs greičiau ir geriau miega. Vaikui augant jis mažiau miega ir daugiau žaidžia, bet dienos režimas išlieka, tik kinta pagal vaiko amžių. Vaikas greičiau pavargsta negu suaugęs žmogus. Jam sunku ilgiau išlaikyti įtemptą dėmesį, jis greitai darosi neramus ir irzlus. Mažylis pats puikiai pakoreguos dienos režimą, bet svarbu laikytis laiko intervalų. Jei kūdikis pabunda anksčiau arba vėliau, negu nurodyta lentelėse, tuomet iškart keičiamos maitinimo ir nemiego valandos. Nukrypti nuo maitinimo režimo galima tik 30 min.

Pateiktas grafikas yra tik orientacinis. Svarbiausia - stebėti savo kūdikį ir pritaikyti režimą jo individualiems poreikiams.

Kūdikio primaitinimas ir dienotvarkė

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).

Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.

Mamos dažnai dalijasi patirtimi, kaip sekasi primaitinti kūdikius. Vienai mamai su mažyle nelabai sekasi valgyti, duoda košę ir ji pyksta, bando ir anksčiau, ir vėliau, bet prasidėjo nevalgadygiai. Kita mama pataria neskubėti, viską po truputį. Jos mažylė tik apie 9 mėnesius pradėjo valgyti geriau. Pienukas yra pagrindinis maistas. Valgome du kartus dienoje. Vis dar valgo daržovienes, bet jau nuo septinto mėnesio planuoja įvesti mėsytę. Kartais duoda kokio banano ar obuoliuko užkandžiui, bet ne daug ir gana retai. Geria vandenuko po valgymo (minimaliai). Valgome su žaidimais, užtrunkam, bet mama patenkinta, kad vaikas valgo visai noriai.

Kitas pavyzdys rodo, kad 7 val. duodamas mišinukas (aptamil 2) - 150ml, 09:30 duoda obuoliuko mažą skilteę pagriaužti per maitintuvą, 11 val. daržovienės (kopūstas, bulvė, morka, brokoliai ir moliūgas), suvalgo apie 200 gr., truputį vandenuko užgeria, tada 14 val. vėl obuoliuko, 15 val. grūdų košės suvalgo apie 180 gr., 17 val. jei reikalauja padaro truputį košytės, arba obuoliuko mažą gabaliuką, 19 val. pienuko apie 150ml ir viskas. Daugiau vakare nebeįsiūlo mišinuko, anksčiau tai 22 val. valgydavo, kai pakeitė į 2 nr. suvalgo mažiau ir vakare nebevalgo. Mama klausia, ar pienuko ne per mažai.

1 kūdikio primaitinimo planas: pirmieji maisto kąsniai ir skoniai. Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).

Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Ropė, cukinija bei avokadas. Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. Duoti be riebalų. Virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę.

Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.

7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų).

Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau. Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui.

Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai.

Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio. Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.

10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Kūdikio amžius ir primaitinimas nuo… Rekomenduojami produktai, Gaminimo laikas/būdas, Pastabos. 4 mėnesių: Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas. Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė. 5 mėnesių: Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu. 6 mėnesių: Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi. 7 mėnesių: Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai). Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. 8 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų. 9 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų). Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą. 10 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. Iki metų reikėtų vengti cukraus. 11 mėnesių: Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).

Atsakingas maitinimas. Primaitinimas, kaip ir žindymas, turi būti pagal kūdikio poreikius, atsižvelgiant į jo rodomus alkio ir sotumo signalus. Taip skatinant vaiką valgyti savarankiškai ir atsižvelgiant į fiziologinius bei vystymosi poreikius. Atsakingas maitinimas leidžia kūdikiui nuspręsti, kada ir kiek kieto maisto suvalgys ir kiek pieno išgers. Tėvai turėtų būti skatinami atpažinti savo kūdikio sotumo signalus ir nebereiktų versti savo kūdikio valgyti ar gerti daugiau, kai jis parodo, kad jam jau pakanka maisto. Priverstinis maitinimas neigiamai veikia teigiamo požiūrio į maistą formavimąsi, o tai vėliau gali lemti emocinio valgymo ar išrankaus valgytojo elgseną. Kiekvieno valgymo metu, ne tik kai yra maitinamas šaukštu, bet ir valgydamas pats pirštais ar šaukšteliu, kūdikis lavina savarankiško maitinimosi įgūdžius, o tai skatina savireguliaciją valgant ir palaiko kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Žinoma, tai reikalauja tėvų/globėjų kantrybės ir laiko pabūti, kol mažas vaikas valgo ar pats maitinasi, susitvarkyti po maitinimo/si. Valgymo metu negalima palikti kūdikio ar mažo vaiko be priežiūros dėl springimo pavojaus.

tags: #kudikio #primaitinimo #dienotvarke

• Čiulptukai naujagimiams
• Darželiai Šiauliuose
• Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvitis“
• Privataus vaikų darželio steigimas Lietuvoje
• Vasarinės kepurės su snapeliu