Kūdikio primaitinimas - tai svarbus etapas, kai mažylis pradeda pažintį su naujais skoniais ir tekstūromis. Pradedant primaitinimą, tėvams kyla daug klausimų, ypač dėl tinkamiausio pirmojo maisto pasirinkimo. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kokių kruopų geriausia pradėti primaitinimą, kaip jas paruošti ir kokius dar patarimus verta žinoti.

Kada pradėti primaitinimą?

Dauguma gydytojų rekomenduoja pradėti primaitinimą nuo 6 mėnesių amžiaus. Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į individualius kūdikio poreikius ir raidos ženklus. Kūdikis gali būti pasiruošęs primaitinimui, jei:

• Tvirtai sėdi be pagalbos.
• Domisi maistu, stebi valgančius žmones.
• Bando siekti maisto ir dėti jį į burną.
• Moka nustumti maistą liežuviu gilyn gerklę.

Jei kūdikis dar nerodo šių ženklų, neverta skubėti. Palaukite kelias savaites ir vėl pabandykite.

Nuo ko pradėti: daržovės ar kruopos?

Nėra griežtos taisyklės, nuo ko pradėti primaitinimą - nuo daržovių ar kruopų. Anksčiau buvo rekomenduojama pradėti nuo daržovių, ypač vasarą ar rudenį, kai jų yra šviežių. Tačiau dabar vis daugiau specialistų teigia, kad svarbiausia yra atsižvelgti į kūdikio poreikius ir sezoniškumą.

Kokias kruopas rinktis pirmai košei?

Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų ar ryžių košės. Tačiau šiuo metu rekomendacijos pasikeitusios. Manų košė nėra labai vertinga maistiniu požiūriu, o ryžiuose prieš keletą metų buvo rasta didelis neorganinio arseno kiekis. Tradicinis pasirinkimas pirmai košei - grikiai arba avižos.

Grikių košė

Grikiai turi daug mineralinių medžiagų, vitaminų (ypač B grupės), augalinių baltymų, geležies (naudinga, jei nustatoma mažakraujystė arba jos profilaktikai) ir ląstelienos. Juose esančias maistingąsias medžiagas organizmas įsisavina greitai ir lengvai.

Avižų košė

Avižose gausu B grupės vitaminų, organizmui reikalingų aminorūgščių, augalinių baltymų, vitamino E. Jos stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Avižose esantys fluoras ir kalcis svarbūs formuojantis kaulams, o geležis - mažakraujystės profilaktikai.

Sorų košė

Soras taip pat vertingos, tačiau jas reikia tinkamai paruošti (išmirkyti, gerai išvirti).

Miežių košė

Miežiai šiek tiek skatina susitraukinėti žarnas, bet truputį mažiau nei avižos. Miežinės kruopos yra vertingesnės nei perlinės (tai tie patys miežiai, bet poliruoti), nes jose daugiau mineralinių medžiagų, baltymų, ląstelienos. Perlinių kruopų košė gana skani ir kai kurie mažyliai ją labai mėgsta.

Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis.

Avižos yra puikus energijos šaltinis, baltymais turtingas grūdas, turi beveik visų amino rūgščių, žemą glikemijos indeksą. Šalia mikroelementų ir vitaminų avižose yra medžiagų, kurios didina atsparumą infekcijoms, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Avižos, ypatingai primaitinimo pradžioje, yra labai parankios, kadangi padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą, nesukelia vidurių užkietėjimo, kai kuriems vaikams turi ir laisvinamąjį poveikį. Jeigu naudosite dribsnius, įsitikinkite, kad jie pagaminti iš pilno grūdo ekologiškų grūdų.

Sorų kruopos - labai maistingos, ilgam suteikiančios sotumo jausmą. Dabar jau galima nusipirkti ir ekologiškų sorų dribsnių, iš kurių išvirta košė yra ne tik sveika, bet ir puikaus skonio.

Ryžiai pasižymi mažesniu baltymų kiekiu, tačiau yra lengvai virškinami bei įsisavinami.

Kukurūzai - nors neturi glitimo ir tinka alergiškiems žmonėms, tačiau neturi pilno amino rūgščių rinkinio. Dėl įvairaus pritaikymo kukurūzai dažnai būna genetiškai modifikuoti, todėl renkantis juos kūdikio mitybai būtina atkreipti dėmesį į kokybę.

Grikiai, kaip ir bolivinė balanda, nėra dažnai skiriami prie grūdų, nors botanine prasme yra vaisiai. Grikiai turi daug vitamino B bei mikroelementų, mažai riebalų ir cukraus. Tai nors ir kasdieniškas, bet sveikas pasirinkimas.

Bolivinė balanda jau seniai žinoma ir naudojama Pietų Amerikoje, o pas mus dar tik skinasi kelią į tradicinį maistą pripažįstančių šeimų virtuves. Jos labiausiai vertinamos dėl puikaus amino rūgščių balanso, lengvai virškinamos. Kinvos košes galite ruošti kaip karštą grūdų košę, puikiai dera maišant su kitomis košėmis, pvz., grikių.

Dėl mažos maistinės vertės reikėtų vengti manų kruopų košės.

Kaip paruošti kruopų košę?

Pradėjus siūlyti kruopų košės, jos, kaip ir daržovių, iš pradžių reikėtų duoti maždaug po 2-3 šaukštukus ir kiekį palaipsniui didinti. Ilgainiui bus aišku, kokia košė mažyliui patinka ir tinka labiau. Svarbu stebėti, ar organizmas tinkamai reaguoja, ar vaikučiui nepučia pilvo, neviduriuoja ir pan.

Jei yra galimybė, geriausia pirkti ekologiškas kruopas. Košės svarbu nepervirti, nesusvilinti, taip pat - virti tiek laiko, kiek priklauso. Naudingesni kuo mažiau apdoroti grūdai, tad pirmenybę reiktų teikti grūdams, o ne dribsniams.

Kruopų košių ruošimo proporcijos ir virimo laikas:

Verdant košę vaikams galima naudoti pilno grūdo ekologiškus speltos grūdų dribsnius.

Sorų kruopos verdamos vandenyje santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Kruopas atsimatuokite iš vakaro ir užsimerkite. Ryte užvirkite 4 dalis vandens, kruopas nupilkite, nuplaukite ir suberkite virti. Soras virkite uždengusios ant nedidelės ugnies apie 20 minučių.

Kukurūzų kruopas taip pat virkite santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Tačiau kitaip, nei verdant soras, kukurūzų kruopas reikia maišyti, kol košė pradeda tirštėti. Tada jau galima uždengti ir baigti virti uždengtą. Iš viso virti reikia apie 20-25 minutes ant nestiprios ugnies.

Grikių košei imame vandens ir kruopų santykį 3 prie 1 ir verdame apie 15-20 minučių.

Košės verdamos ant vandens, jas visada galima paskaninti mamos pienu arba mišinuku.

Patarimai verdant kruopų košę:

Verdant kruopų košes kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą.

Verdant smulkius dribsnius, košės papildomai smulkinti gali ir nebereikėti, nebent atskiesti įdedant aliejaus ar sviesto, vaisinės tyrelės. Jeigu to nepakanka, pirmo pasirinkimo skiedimo priemonė būtų mamos pienas, jeigu jo turite ar galite nutraukti, mišinys, jeigu mažylis jį valgo.

Verdant kruopų košes gali reikėti papildomai jas susmuklinti smulkintuvu. Tipiškai atšaldamos kruopų košės sukietėja, sugerdamos į save likusį vandenį.

Pirktinės ar namuose ruoštos košės?

Žinoma, namuose ruoštas maistas visad geriau nei pirktinis, tačiau pirktinės košės nėra blogybė, kurios visiškai nebūtų galima duoti vaikams (gamyba griežtai kontroliuojama). Tik perkant reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį - rinktis tokias, į kurias nepridėta cukraus. Dar svarbu atkreipti dėmesį - jei renkamės užpilamas pirktines košes, jos turi atitikti vaikučio amžių: tarkim, 6 mėnesių mažyliui nereikėtų duoti košės, ant kurios pakuotės parašyta „nuo 8 mėnesių“.

Pirktinės košės būna su pienu ir be jo - pasirinkus be pieno, galima jas pagardinti tyrelėmis, ruošti su mišinuku ar mamos pienu.

Ką reikia žinoti ruošiant kūdikiui pirmąją košę?

Nekepintos sėklos ir riešutai taip pat gali būti naudojami košėms pagardinti ir skoniui paįvairinti. Tiek sėklas, tiek riešutus yra būtina susmulkinti iki miltelių kavamale ar grūstuve. Malant kavamale, sėklų ar riešutų nepiklite daug, nes nekepinti riešutai yra drėgni ir malasi sunkiau. Gali reikėti sustoti, išrinkti didesnius gabaliukus ir juos pakartotinai sumalti. Sumaltą didesnį kiekį laikykite sandariai uždarytą šaldytuve. Galite naudoti sezamo, moliūgų, saulėgrąžų, chia sėklas, lazdyno, graikinius ir kitokius riešutus.

Aliejai suteikia daugiau energijos ir taip pat leidžia pasisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus. Galima naudoti įprastus aliejus, saulėgrąžų, sojų. Iš neutralaus skonio aliejų dar būtų ryžių sėlenų ar rapsų aliejai. Jeigu turite galimybę, galite įsigyti įvairesnių aliejų, turinčių stipresnį skonį. Galite rinktis linų sėmenų aliejų, kuris labai tinka su grikiais (svarbu, kad būtų neapkartęs, tokio neduokite vaikams ir nevalgytikte patys, dėl šios priežasties aliejų geriau pirkti turguje ar specializuotose aliejaus paruotuvės, kur galite pauostyti ir paragauti prieš pirkdami), moliūgų sėklų, alyvuogių aliejus kurie puikiai paskanina daržoves.

Jeigu mažylis įtariai žiūri į košes ar jam dygsta dantys ir jis nori ką nors graužti, galite paruošti duonos džiūvėsėlių. Geriausia rinktis duoną iš vienos rūšies miltų (aš perku ruginę duoną) be jokių priedų (knynai, deja, neišvengiami). Plutą nupjaukite, o riekelę perpjaukite išilgai. Džiovinti galima specialioje džiovyklėje, orkaitėje ar tiesiog paliekant ant stalo (pastaruoju atveju džius ilgiausiai). Kietai sudžiūvusią duonelę galite duoti čiulpti mažyliams. Kai galbaliukas lieka nedidelis, saugumo sumetimais geriau pakeisti jį į didesnį. Taip pat užkandžiams galite rinktis nesaldintas kukurūzų lazdeles. Duoniukai nėra labai geras pasirinkimas, nes juose gausiai naudojamos sėlenos skatina greitą maisto judėjimą žarnynu ir mažylis gali nespėti pasisavinti visų reikalingų medžiagų (išimtimi galėtų būti kūdikiai, kuriems kietėja viduriai). Vėliau galite duoti duonos, užteptos sviestu ir supjaustytos nedideliais kubeliais. Užtepams galite naudoti įvairias sutrintas daržoves ir pan.

Kūdikiui, kuris valgo kitą maistą, reikia pasiūlyti gerti vandens valgymo metu. Tačiau kai kurie žindomi kūdikiai gali atsigerti ir mamos pieno, todėl vertsi kūdikį gerti nereikia. Iki 6 mėnesių kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno. Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti.

Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės.

Vienas iš kūdikių maisto tyrimų, atliktų Jungtinėje karalystėje parodė, kad kūdikių maistas yra ne toks ir vertingas. Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.

Vaiko vedamas primaitinimas (BLW)

Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kita galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis.

Pagrindinis šios teorijos principas tas, kad vaikui suteikiama galimybė rinktis ką jis nori valgyti nuo bendro šeimos stalo. Kiekvienas produktas vaikui pateikiamas savo pirmine forma, o ne sutrinamas į vienalytę košę. Jeigu tai brokolis - geriausia vaikui duoti visą stiebelį, kad galėtų pats suimti rankyte. Morkos, cukinijos, moliūgai, obuoliai - pjaustomi vaikui patogiais šiaudeliais. Vaikas susipažįsta su maistu kartu su šeima, bet taip pat išlaiko galimybę atsisakyti to maisto, kurio jis nenori tą dieną. Ir nors tokiu principu skatinamas vaiko savarankiškumas bei pažinimas, bet jis reikalauja nemažai kantrybės ir pasiruošimo iš tėvų - vaikas sprendžia, kiek, ko ir kaip pateks į jo burnytę, o kai kuriems tėvams sunku susilaikyti nuo begalinio noro įsiūlyti dar bent šaukštelį.

Produktų, kurių reikėtų vengti duodant kūdikiui:

• Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti.
• Cukraus.
• Medaus.
• Neskaldytų riešutų.
• Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
• Perdirbto maisto.
• Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
• Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.

Papildomi patarimai

Pradėkite nuo mažų porcijų ir palaipsniui didinkite kiekį. Stebėkite, ar kūdikis neturi alerginių reakcijų. Naują produktą duokite kas kelias dienas. 2019 metais skelbiamuose populiacijų tyrimų apžvalgose daromos išvados, kad nėra įrodymų, kad išimptinis žindymas iki 6 mėnesių didintų alergijų riziką ar primaitinimas 4-6 mėnesių laikotarpyje alergijų riziką mažintų. Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus.

Greičiausiai 6 mėnesių kūdikis dar nesugebės sukramtyti ir suvalgyti mėsos nes neturi krūminių dantų, todėl mėsą reikės susmulkinti smulkintuvu, o rūkyti, sūdyti produktai taip pat nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Kadangi dauguma vitaminų ir mineralų randami daržovėse ir vaisiuose, o dalis reikalingų medžiagų didesniais kiekiais gali būti randama mėsoje, kiaušiniuose, tinkamiausia būtų pradėti primaitinti nuo šių produktų. Šiame tekste rasite keletą idėjų, receptų ir patarimų kaip paruošti pirmąsias kūdikio košes.

Jeigu nesate pratusi virti, troškinti ar kepti orkaitėje daržoves, pasitreniruokite dar prieš pradėdama kasdienį maisto ruošimą kūdikiui. Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu. Garuose galite virti visas daržoves, taip pat ir bulvę. Tipiškai šaldytos daržovės - brokoliai, žiediniai kopūstai, tokiais gabaliukais, kokiais susmulkinti parduodami parduotuvėse, išverda per 20-25 minutes. Jeigu vidutinio dydžio bulvę išilgai perpjausite į keturias dalis, o saldžiąją bulvę ar moliūgą supjaustysite degtukų dėžutės dydžio gabaliukais, jie taip pat išsitroškins per tiek laiko. Garinti galite ir pomidorus. Perpjaukite juos per pusę ar ketvirčiais. Prieš dėdami smulkinimui, nulupkite odelę (ji tikrai labai lengvai nusilupa). Taip pat galite naudoti šaldytus špinatus.

Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka (suaugusiems, žiūrėkite ir kaip reaguoja jūsų kūdikis). Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis. Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juo smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirtai sutrintomis daržovėmis. Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti.

Kad nereikėtų gaminti kelis kartus per dieną, galite pietums virti didesnį kiekį daržovių, jas susmulkinti ir susidėti į švarų, sausą, verdančiu vandeniu sterilizuotą stiklainį ir uždaryti. Atšalusią košę galite laikyti šaldytuve iki kito maitinimo. Prieš maitinat tokią košę yra gerai pašildyti šilto vandens vonelėje.

Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio. Taip pat kaip ir daržoves, galite išsivirti ir susmulkinti mėsą ir dalį jos pasidėti kitam maitinimui šaldytuve. Naudojant nemaltą mėsą, galite nuspirkti didesnį kiekį, supjaustyti mažesniais gabaliukais ir mažomis porcijomis užsišaldyti. Pjaustydamos stenkitės pjauti skersai raumenį, kad susmulkinus mėsą smulkintuvu ji būtų mažais plaušeliais. Pjaustant išilgai raumens plaušai būna ilgi ir nelabai smagu juos valgyti. Artėjant pirmųjų metų pabaigai mėsą galite malti ir gaminti kotletus, mažas mėsos kukuliukus, kepti netikrą zuikį. Tokią mėsą galima leisti valgyti rankomis ir toks pasikeitimas 10-11 mėnesių kūdikiams būna į naudą.

Šaldytus žirnelius galima virti garuose arba vandenyje, taip pat kepti su kitomis daržovėmis orkaitėje. Pupeles reikia mirkyti per naktį ir geriau yra virti atskirai (priklausomai nuo pupelių dydžio, gali reikėti virt 20 ar daugiau minučių), su pankoliais (juos nepamirškite suberti į arbatos sietelį, kad nereiktų po to jų gaudyti iš pupelių).

Susmulkinkite svogūną ir pakepkite puode nedideliame aliejaus (saulėgrąžų ar sojų) kiekyje. Kai svogūnas suminkštės, suberkite saują kubeliais pjaustyto moliūgo ir užpilkite vandeniu, kad beveik apsemtų. Užvirkite, tada įpilkite saują raudonųjų lęšių. Virkite apie 20 minučių, kol moliūgas ir lęšiai visiškai išvirs.

Kai kuriuos produktus gali būti lengviau patiekti susmulkintus stambia (burokų) trintuve. Taip galite patiekti fermentinį sūrį, virto kiaušinio baltymą, cukiniją, agurką, ridikėlį.

Saldžias vaisines tyreles taip pat galite išsivirti didesniais kiekiais ir susidėjusi į stiklainius laikyti šaldytuve 1-2 paras. Mažylis nesuvalgė jūsų paruoštų daržovių, mėsos? Iš vakaro nuplaukite slyvas karštu vandeniu, užpilkite šaltu vandeniu ir paliekate mirkti. Ryte išmirkusias slyvas su vandeniu supilkite į mažą puodą, užvirkite ir pavirkite 5 minutes. Susmulkinkite smulkintuvu.

Supjaustykite bananą 0,5-1 cm riekelėmis, užpilkite truputį vandens ir pavirkite ant nedidelės ugnies keletą minučių vis pamaišydamos. Šią bananų tyrelę galite naudoti kaip pagrindą kitiems vaisiams ir uogoms patiekti. Bananus taip pat galite kepti orkaitėje, supjaustytus arba nesupjaustytus.

Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius.

Jeigu vaikučio sveikata gera, svorio priauga pakankamai, tai mamos pienuku maitinamus mažylius rekomenduojama pradėti primaitinti ne anksčiau kaip 6 mėnesių (mišinuku maitinamus mažylius galima primaitinti nuo 4 mėnesių). Pačiai pradžiai galima duodi pačiulpti obuoliuko, ar duoti jo pagremžto su šaukšteliu. Tačiau atsiranda rizika, kad kūdikis, paragavęs saldaus vaisiaus, gali atsisakyti valgyti ne tokią jau ir gardžią košę…

Primaitinimas turi prasidėti labai iš lėto - nuo mažo šaukštelio - ir kiekį didinti palaipsniui iki pilnos porcijos (150 ml). Apsipratimui su nauju produktu ar ingredientu rekomenduojama skirti apie savaitę laiko ar bent jau 3 dienas. Per tą laiką gali pasireikšti alergija naujam produktui - bėrimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar pan. Todėl reikia stebėti. Įvedant naują produktą stengitės nemaišyti daugiau kaip 3-4 ingredientų - taip kūdikis lengviau pajaus naują skonį. Vaikai yra skirtingi, vieni greitai priima naujoves, kitiems reikia šiek tiek daugiau laiko. Todėl, atsakyti į klausimą „kiek kūdikis turi suvalgyti?“ neįmanoma. Nevalgaus kūdikio per prievartą neprimaitinsi, o valgaus - alkano nelaikysi. Vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus: nevalgiems kūdikiams tarp valgymų stengtis palaikyti ilgesnius tarpus ir neduoti užkandžiauti, o valgiesiems stengtis neviršyti 250 ml košės, nes 6-9 mėn. kūdikių skrandžio talpa yra būtent tokia.

Vieni rekomenduoja pradėti nuo daržovių, kiti - nuo grūdinių košių. Kartais tos rekomendacijos remiasi į esantį sezoną: rudenį, kuomet yra šviežių daržovių, verta naudotis jų maistingosiomis savybėmis. Tačiau, jei, tarkim, kūdikėlis sunkiau priauga svorio - tuomet rekomenduojama pradėti nuo grūdinių košyčių. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kūdikio virškinimo sistemos ypatumus: jei viduriukai linkę kietėti, nederėtų pradėti primaitinimo nuo ryžių košės, ar virtos morkos; jei viduriai laisvesni - cukiniją, moliūgą, avižas pasilikti vėlesniam laikui.

Jau patį pirmąjį primaitinimo mėnesį į košę galima įmaišyti kokybiško aliejaus - vertėtų pradėti nuo kelių lašiukų ir palaipsniui padidinti dozę iki 1 arbatinio šaukštelio. Sviestuku į košę skaninti rekomenduojama šiek tiek vėliau (apie 7 - 8 mėn).

Įvedus į racioną mėsą (8-tą mėnesį mėsytę dedam į daržovių košę), atsiranda vandens poreikis. Kodėl? Mėsa, ypač triušiena, veršiena, yra rimtas geležies šaltinis. Pieno produktai, tame tarpe ir mamos pienas bei mišinukas, vartojami 2 valandos prieš ir po maisto, t.y. mėsos, trukdo tą geležį įsisavinti. Dėl to, po pietų kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandenuko. Žinoma, tai gali būti nebūtinai vanduo, arbatos ar sultys taip pat tiks. Bet nepadarysite klaidos, jei pratinsite vaiką prie sveikiausio gėrimo be jokių saldiklių.

Užkandžiai duodami tarp maitinimų. Tai būtų netraškūs riestainiai, juoda duona (geriausia šiek tiek padžiovinta), duoniukai, morka ar kietas obuolio gabaliukas. Šie užkandžiai pasitarnauja kūdikiui dantenų masažui, pasikasymui, kai dygsta dantukai.

Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikio mitybos poreikius geriausiai patenkina mamos pienas. Nuo pusės metų kūdikiai pradeda naują etapą ir po truputį susipažįsta su suaugusiųjų maistu. Paprastai vienerių metų vaikas jau gali valgyti bendrą šeimos maistą. Kiekvienos mamos tikslas - šią pažintį padaryti kuo įdomesnę ir spalvingesnę. Pirmieji ženklai, kad vaikas jau pasirengęs ragauti naujo (kieto) maisto, yra jo sugebėjimas savarankiškai tiesiai sėdėti, išlaikyti tiesiai galvą ir stuburą, galėti judėti. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Vaikas taip pat turėtų daryti kramtomuosius judesius su burna. Svarbu ir bendras vaiko susidomėjimas maistu - ar jam įdomu, ką dedate į savo burną, ar bando jus mėgdžioti. Pradėdami primaitinti, nepamirškite, kad vaiko skranduko talpa šeštą gyvenimo mėnesį siekia apie 250 ml, o metų, dviejų jau apie 345 ml.

Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną.

Sėkmingai pripratinus vaikutį prie grūdų bei daržovių (arba vaisių) galimi įvairūs šių produktų deriniai. Pusryčiams galite išvirti avižinės košės su garuose virtais vaisiais arba bananų tyrele, pietums puikiai tiks grikiai su garuose virtais burokėliais ir cukinija, vakarienei - garuose virto moliūgo ir obuolio košė.

Vaikui, valgančiam kiaušinius, galite iškepti avižų apkepą. Užkandžiui galite pasiūlyti daržovių ir vaisių košę, pvz., cukiniją su bananu arba avokadu. Taip pat galite pasiūlyti ir pilno grūdo makaronų ar makaronų, pagamintų iš kukuruzų, grikių bei ryžių miltų.

Nesvarbu, nuo ko pradėsite primaitinti, nepamirškite, kad maistas turi būti sveikas, įvairus bei pilnavertis, o svarbiausia - jis turi teikti malonumą - tai bendravimo forma, ritualas, per jį kuriamos tradicijos ir įpročiai, kurie lydės jūsų vaiką visą gyvenimą. Todėl kartais tiesiog atsipalaiduokite, pasiimkite fotoaparatą, ir kartu su vaiku prisiminkite, ką reiškia valgyti košę rankomis, kaip maloniai susispaudžia tarp pirštų virtas brokolis bei kaip skanu nulaižyti bananinius pirštukus.

tags: #kudikio #primaitinimas #soru #kruopos

• Visuomenės reakcijos į Skvernelio bylą
• Mįslių sprendiniai
• Emocinio intelekto svarba ikimokykliniame amžiuje
• Kaip pasiruošti dvynukų gimdymui
• Dantukų dygimas