Žindymas yra ne tik būdas maitinti kūdikį, bet ir svarbi ryšio tarp mamos ir vaiko dalis. Tačiau ateina laikas, kai reikia nutraukti žindymą. Nors tai gali būti emociškai sunkus procesas, tinkamai pasiruošus ir laikantis tam tikrų rekomendacijų, žindymo nutraukimas gali būti švelnus ir mažiau stresą keliantis tiek vaikui, tiek mamai.
Kada pradėti atjunkymą?
Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, kada pradėti atjunkymą, nes tai priklauso nuo individualių aplinkybių ir vaiko poreikių. Kai kurios mamos pradeda atjunkymą sulaukę, kai vaikui sueina metai, kitos tęsia iki dvejų ar net trejų metų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti bent iki dvejų metų, jei tai yra įmanoma ir patogu abiem pusėms.
Svarbiausia yra stebėti vaiko elgesį ir emocinę būseną bei įsiklausyti į savo intuiciją. Jei pastebite, kad žindymas jau tampa ne tik maitinimosi, bet ir komforto šaltiniu, o jūs pradedate jausti poreikį nutraukti šį procesą, tai gali būti ženklas, kad laikas pradėti atjunkymą.
Kaip pasiruošti žindymo nutraukimui?
Prieš pradedant atjunkymą, svarbu pasiruošti ir emociškai, ir fiziškai.
Palaipsnis procesas
Rekomenduojama pradėti atjunkymą palaipsniui, mažinant žindymų skaičių per dieną. Tai padės tiek vaikui, tiek mamai prisitaikyti prie pokyčių. Pavyzdžiui, galite pirmiausia sumažinti dienos metu vykstančių žindymų skaičių, o paskui palaipsniui nutraukti ir vakaro ar nakties žindymus.
Pakaitalai
Siūlykite vaikui kitus komforto būdus, pavyzdžiui, apkabinimus, buvimą šalia, skaitymą ar dainavimą. Tai padės vaikui jaustis saugiai ir mylimam, net ir nesant prie krūties.
Atkreipkite dėmesį į vaiko signalus
Kai kurie vaikai gali būti pasiruošę atjunkymui, o kitiems reikės daugiau laiko ir kantrybės. Stebėkite vaiko reakcijas ir prisitaikykite prie jo poreikių.
Sumažinkite pieno gamybą
Kad sumažintumėte pieno gamybą ir išvengtumėte diskomforto, galite gerti mažiau skysčių arba vartoti specialius augalinius preparatus, padedančius mažinti pieno gamybą. Taip pat svarbu tinkamai nusitraukti pieną, jei jaučiate diskomfortą, tačiau ne visiškai tuštinti krūtų, kad nesustimuliuotumėte dar didesnės pieno gamybos.
Kaip elgtis su emocinėmis reakcijomis?
Žindymo nutraukimas gali sukelti įvairias emocijas tiek mamai, tiek vaikui. Vaikas gali jausti nerimą, nesaugumą ar net pyktį, o mama - liūdesį, kaltę ar nuostolį. Svarbu pripažinti šias emocijas ir rasti būdus, kaip su jomis susitvarkyti.
Kantrybė ir ramybė
Stenkitės išlaikyti ramybę ir kantrybę. Vaikui gali prireikti laiko prisitaikyti prie pokyčių, todėl svarbu būti šalia ir suteikti jam reikiamą emocinę paramą.
Ieškokite pagalbos
Jei jaučiatės, kad situacija tampa per sunki, pasitarkite su draugais, šeima ar sveikatos priežiūros specialistais. Jie gali suteikti jums naudingų patarimų ir palaikymą.
Pozityvus požiūris
Žiūrėkite į atjunkymą kaip į natūralų procesą, kuris žymi naują etapą jūsų ir vaiko gyvenime. Ateina metas, kai tenka nutraukti maitinimą krūtimi - kartais vaikas pats atsisako krūties, tačiau dažnai pačios mamytės pavargsta morališkai ir nori baigti žindymą.
Vienas iš dažniausių klausimų, dėl ko kreipiasi į konsultantes, yra nepaliaujamas naktinis žindymas. Tai kūdikiai ir maži vaikai virš metukų, kurie negeba miegoti kitaip, tik žįsdami. Dažnai mamos būna tokios pervargusios, kad tiesiog nori nutraukti žindymą, nes nemato kito būdo pailsėti, o išsimiegoti žindydamos tiesiog negali.
Pasak žindymo skatinimo veikla užsiimančios organizacijos „Pradžių pradžia“ konsultančių Joanos ir Marijos, vaikučio nujunkymas yra svarbus laikotarpis tiek vaikučiui, tiek mamai. Pamėginkite per savaitę nuimti po vieną maitinimą. Kuriuos maitinimus pirmiausiai nuimti, geriausiai žinote jūs. Dažniausiai vaikučiams lengviausiai sekasi atsisakyti dieninių maitinimų. Skausmingiausia netekti žindymo prieš miegą, miegant ir prabudus. Tas galioja ir nakties, ir dienos miegui. Taip lėtai mažinant žindymų skaičių krūtys palaipsniui prisitaikys ir gamins mažiau pieno. Jūsų organizmas ir vaikutis nepatirs šoko. Jeigu turite galimybę, palikite bent naktinius maitinimus nors iki 2 metų amžiaus. Tai labai svarbu dar tik besiformuojančiam vaiko imunitetui ir psichologiniam vystymuisi.
Žindymo nutraukimo būdai
Egzistuoja dvi pagrindinės žindymo nutraukimo pozicijos: palaipsniui arba staiga.
Palaipsniui
Šis metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t. t. Pirmiausia patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu. Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti mamos pieną. Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį. Šis metodas reikalauja daugiau laiko ir kantrybės, tačiau yra švelnesnis tiek mamai, tiek vaikui.
Staigiai
Kitas žindymo nutraukimo būdas yra kategoriškesnis, greitesnis - vieną dieną imti ir nebeduoti krūties. Dieną paprastai nebūna sunku, nes dienos metu nukreipti vaiko dėmesį ar kaip pakaitalą vietoje motinos pieno pasiūlyti maisto nėra sudėtinga. Sunkiau būna naktį. Kai kurie specialistai nakčiai siūlo „estafetę” perimti tėčiui - t. y., miegoti jam su mažyliu, kiti ir toliau siūlo likti šalia mažylio naktį mamai, tik labiau apsirengusiai, kad mažyliui kuo mažiau kvepėtų mamos pienas, ir kuo mažiau matytųsi krūtys. Patiriamas stresas naudojantis šiuo metodu yra momentiškai galbūt stipresnis, tačiau trumpalaikis. Paprastai po dviejų - trijų parų (sunkiau paprastai būna tik naktimis) mažylis nebeieško krūties. Jeigu nusprendėte maitinimą nutraukti staiga, labai gerai apgalvokite, ar esate tam pasiruošusi ir pasiryžusi. Nustoti maitinti išties nėra lengva, nes tai sunku tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Visų pirma moters organizme pasikeičia hormonų pusiausvyra, o tai skatina jautrumo padidėjimą, melancholinių nuotaikų atsiradimą. Tai žinodama, motina privalo save nuteikti būti stipria ir vadovautis protu, o ne emocijomis.
Pieno ištraukimas ir pieno gamybos mažinimas
Jeigu sumažinote žindymo dažnumą, o krūtinė prisipildė pieno, nutraukite jo tiek, kad nejaustumėte diskomforto - veržimo, tempimo jausmo, tačiau neištuštinkite krūtų. Staigus ar netaisyklingai atliktas žindymo nutraukimas gali tapti tikrai skausmingu ir neigiamas emocijas sukeliančiu įvykiu tiek vaikučio, tiek ir mamos gyvenime.
Mamos pieno gamyba priklauso nuo paklausos. Kuo dažniau ir kuo geriau ištuštinama krūtis, tuo daugiau ji pagamina pieno. Kad kūdikis gerai ištrauktų pieną, svarbu, kad jis gerai apžiotų krūtį, sugebėtų gerai ją žįsti ir būtų pakankamai stiprus, kad pajėgtų pieną traukti. Tačiau kartais nutinka taip, kad laktacijos periodo metu tenka pieną nutraukti pientraukio pagalba.
Pieno ištraukimas rankomis: šis būdas patogus tuo, jog nereikalingos jokios daiktinės priemonės, galima atlikti bet kur ir bet kada. Pieną ištraukiant rankomis reikia atkartoti natūraliai krūtį žindančio kūdikio liežuvio veiksmus.
Pieno ištraukimas pientraukiu: automatiniu elektriniu dviejų fazių pientraukiu lengviau naudotis ir pienas ištraukiamas greičiau. Pradžioje greitais siurbimo impulsais sužadinamas pieno tekėjimo refleksas, o paskui įsijungia lėtas intensyvus siurbimas.
Kaip suprasti, ar nujunkymas vyksta per greitai?
Stebėkite savo kūdikį dėl streso požymių; jis tikrai jums leis suprasti, jei nujunkymas jam vyksta per greitai. Pasirengimas nujunkymui yra tam tikras raidos etapas ir kai kurie vaikai jį pasiekia anksčiau nei kiti. Jei nujunkymas, rodos, eina per greitai jūsų vaikui (ar jums - juk žindymas yra „abipusio eismo gatve“), tuomet niekas negali jums uždrausti kiek sulėtinti tempą ar net grįžti šiek tiek atgal. Jums nereikia vėl susigrąžinti visus prieš tai buvusius maitinimo kartus. Bet jei tik norite, galite susigrąžinti tuos, kurių jūsų mažyliui, rodos, reikia labiausiai. Arba nesiūlykite pati krūties, tačiau neatstumkite vaikučio iki tos ribos, kai jis pasijaus tiesiog beviltiškai.
Sergantiems vaikams yra labai normalu norėti žįsti daugiau, nei tuomet, kai jie yra sveiki. Žindymas aprūpina juos skysčiais ir maisto medžiagomis, kurių jie labai dažnai atsisako, jei tai nėra mamos pienas. Nežindomi sergantys vaikai kartais patiria dehidratacijos pavojų, nes ligos metu jie tiesiog atsisako gerti. Kai tuo tarpu tai yra reta situacija su žindomais vaikais (vienas iš daugelio mažų vaikų ilgalaikio žindymo privalumų!). Kvalifikuoti žindymo konsultantai niekad nepatars mamai inicijuoti ar tęsti nujunkymo procesą, jei jos mažylis serga. Nujunkymas įprastu metu, esant vaikui sveikam, yra išties drastiškas pokytis mažyliui, ypač jei jis nėra tam pasirengęs. Jei nujunkymo metu jūsų vaikas suserga, rimtai apsvarstykite galimybę leisti jam toliau žįsti, kiek tik jam reikia, kol jis pilnai pasveiks. Tęsiamas, neribojamas žindymas tikriausiai pagreitins gijimo procesą ir tai išties yra pats geriausias būdas paguosti sergantį mažylį.
Jei jūsų vaikui nujunkymas apskritai vyksta sudėtingai, tuomet tiesiog laikas gali būti geriausias „vaistas“. Galbūt dabar yra tiesiog netinkamas laikas.
Žindymas vienareikšmiškai yra geriausias dalykas kūdikiui, ne tik dėl neįkainojamos motinos pieno sudėties ir vertės, tačiau kartu ir dėl galimybės prisiglausti prie motinos, taip užmezgant artimą ir glaudų tarpusavio ryšį. Žindymo nauda niekas neabejoja, tačiau kad ir koks didelis stebuklas tai būtų, galiausiai jis turi baigtis. Nesijauskite kaltos nutraukusios maitinimą - jūs esate ne tik motinos, jūs dar ir moterys. Apdovanokite save ir atšvęskite žindymo pabaigą, o kartu ir mažylio savarankiškumo pradžią. Nesikankinkite, jeigu akivaizdžiai matote, kad pienelis baigėsi, ir tai trukdo ramiai miegoti tiek jums, tiek vis nepasisotinančiam mažyliui, tiesiog objektyviai įvertinkite žindymo padėtį ir imkitės ryžtingų veiksmų.
