Kūdikio oda yra ypatinga - ji skiriasi nuo suaugusiųjų odos. Tai susiję su dar neišsivysčiusiomis odos funkcijomis bei struktūromis, inervacija, prakaito ir riebalų liaukų nebrandumu. Gimus kūdikiui, odai, kaip ir visiems organams, reikia adaptuotis - juk iki gimimo ji visą laiką buvo vandenyje. O kai kurioms funkcijoms reikia išsivystyti nuo nulio, pavyzdžiui, termoreguliacijai, nes augant įsčiose vaikučiui nereikėjo rūpintis termoreguliacija (visą laiką buvo tokioje pačioje - mamos kūno - temperatūroje). Tikimės, kad ji bus lygi iš švelni, tačiau taip būna tik reklamose. Nerimauti? Šiame straipsnyje kalbėsime tik apie sveikų, laiku gimusių kūdikių odą.
Viena pagrindinių odos funkcijų yra apsauginė. Gimus kūdikiui kurį laiką oda dar bręsta, ji yra plonesnė, tad ir jos apsauginė funkcija silpnesnė. Kūdikių oda yra ne tik pažeidžiamėsnė ir pralaidesnė aplinkoje esančioms medžiagoms, bet ir linkusi netekti daugiau vandens, tad labiau sausėja. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti vaikų odą ir žinoti esmines taisykles.
Pradėti rūpintis vaikų oda reikėtų nuo pirmos gimimo dienos. Anot gydytojos I. Kisielienės, pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai yra reguliarus odos prausimas bei drėkinimas.
Dažniausiai pasitaikančios odos problemos kūdikiams
Kūdikio sauskelnių sritis susijusi su drėgme ir šiluma, todėl čia gera terpė veistis įvariems mikrobams ir grybeliams.
1. Vystyklų (sauskelnių) bėrimas
Dar gali būti vadinamas vystyklų/sauskelnių bėrimu, vystyklų/sauskelnių dermatitu, iššutimu. Odos uždegimas - standartinė apsauginė organizmo reakcija į bet kokius dirgiklius. Šie odos pažeidimai atsiranda vystyklų zonoje dėl susidariusio šiltnamio bei maceracijos efekto (drėgmės ir šilumos) bei odos kontakto su išmatomis ir šlapimu. Todėl ypač svarbu sauskelnes rinktis pagal vaikučio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas, taikyti oro vonias pagal galimybę.
Bakterijos, grybeliai, kurie dauginasi vystyklų zonoje, mėgsta drėgną ir šiltą terpę, todėl reikia stengtis palaikyti odą kuo sausesnę. Vystyklų zonos, jeigu oda nepažeista, pakanka kūdikio kūnelį po maudynių ištepti kūdikiams tinkamu emolientu. Jeigu odelė vystyklų zonoje pažeista - matyti paraudimas, papulės, pleiskanojimas, žaizdelės, - reikia 2-3 kartus per dieną naudoti priemonę su cinko oksidu ir/ar manganu, variu, cica formulės, tai nuramina ir suvaldo uždegimą. Atminkite, kad odos klosčių kūdikis turi ne tik kirkšnyse, - jų yra pažastyse, ant kaklo, tad šias vietas galima barstyti pataisų sporų milteliais ir taip mažinti drėgnumą.
Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Gydytojas tuomet skirs papildomą gydymą. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.
Tinka specialūs kremai nuo iššutimo su pantenoliu, žuvų taukais, natūraliais vitaminais, papildyti cinku. Jei šios priemonės nepadeda, sauskelnių srities odą gali būti pažeidęs pienligės grybelis, tada gydytojas išrašo receptą specialiam gydomajam priešgrybeliniam tepalui.
2. Prakaitinė
Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų.
3. Seborėjinis dermatitas
Kitaip - riebalų liaukų uždegimas. Jis pasireiškia pleiskanų luobele ar smulkiomis rausvomis papulėmis, pleiskanojimu seborėjSynthesisėse zonose: skalpo srityje, ant veido, krūtinės, tarpvietės srityje (ši zona būdinga tik vaikų seborėjiniam dermatitui). Uždegimo priežastys dvi - arbariebalų liaukos vystosi ir adaptuojasi, arba reaguoja į dirgiklius. Suaugusiam žmogui seborėjinio dermatito dirgikliai yra hormonai, stresas ir maistas. Ši būklė praeinanti, priežasties ir nuoseklesnio gydymo reikia ieškoti tada, kai seborėjinis dermatitas nepraeina po 2 metų, nemažėja ir vis atsikartoja.
4. Kontaktinis dermatitas
Kūdikį pradėjus papildomai maitinti ar dygstant dantims, gali pasireikšti alerginio dermatito požymiai. Norisi pasakyti, kad ne visada tai yra atopinis dermatitas, kuris yra sisteminė organizmo liga. Tai gali būti kontaktinis dermatitas, kuris pasireikš tik toje vietoje, kur vyksta kontaktas su dirgikliu. Kai vaikutis viską kiša į burną, yra didelis seilėtekis, oda apie burną pasidaro maceruota, pažeista, uždegiminė, tačiau tai nėra atopinis dermatitas. Odos reakcija gali būti ne tik aplink burną, bet ir ant skruostų, pereiti į smakrą, kaklo klostes. Kontaktinis dermatitas gali būti ant kūdikio pirštų, jeigu juos dažnai kiša į burną ar čiulpia. Specifinio gydymo nėra, reikia odą kuo labiau sausinti, o tada nuraminti drėkinamu ar gydomuoju kremu.
5. Atopinis dermatitas (egzema)
Atopinis dermatitas (arba atopinė egzema) - vis dažniau pasitaikanti odos liga. Ji vargina suaugusiuosius, vaikus ir kūdikius - nepriklausomai nuo odos spalvos ar gyvenamosios vietos. Vaikai su atopiniu dermatitu susiduria dažniausiai: 90 % pacientų juo suserga iki penkerių metų amžiaus. Dauguma vaikų šią ligą „išauga“. Tai neužkrečiama, ypač dažna odos liga, varginanti 10-20 % vaikų ir 2-5 % suaugusiųjų visame pasaulyje. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga. Tai reiškia, kad simptomai gali išlikti ilgai, nors kūdikiai ir vaikai šią ligą gali ir „išaugti“. Sergantieji atopiniu dermatitu paprastai susiduria su dviem skirtingomis ligos fazėmis - neaktyvia ramybės faze ir paūmėjimų faze, kai liga pasireiškia intensyviau.
Sergant atopiniu dermatitu, vaikų oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti. Simptomai gali atsirasti tiek veido, tiek kūno odoje. Kūdikiams atopinio dermatito požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 2-3 mėn. Staiga atsiradęs bėrimas paprastai išsausina odą, ji tampa pleiskanota, juntamas niežulys. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvos odą, kelius ir alkūnes. Labai retai atopinis dermatitas pažeidžia sauskelnių dengiamas vietas.
Jeigu atopinis dermatitas prasideda vėliau (nuo dvejų metų amžiaus iki paauglystės), vaikams paprastai atsiranda bėrimų, tam tikros odos sritys išsausėja, pleiskanoja, juntamas niežulys. Oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti. Dažniausiai bėrimai atsiranda alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių ir (arba) srityse tarp sėdmenų ir kojų. Europidų rasės vaikams dažnai išberia vidines sąnarių puses - ties alkūnėmis, riešais, galinę kelių dalį, priekinę riešų dalį. Juodaodžiams ir azijiečiams dažiau išberiama kita sąnarių pusė - alkūnės, priekinės kelių dalys.
Atopiniam dermatitui būdingos dvi fazės. Neaktyvios fazės metu oda būna labai sausa, dirgli, pleiskanota, ją reikia kasdien drėkinti. Ši liga gali kelti didžiulį stresą - ne tik vaikams, bet ir tėvams, kuriems dažnai sunkiai sekasi uždrausti vaikams kasytis odą. Vaikai (ypač kūdikiai ir mažyliai iki trejų metų), bandydami nuslopinti niežulį, kartais trinasi į patalynę, kilimus ar kitus paviršius. Dėl to gali kilti odos infekcija.
Ryšys su šienlige ir astma: Tyrimai rodo, kad atopinis dermatitas susijęs ir su šienlige, ir su astma. Atopinės ligos paprastai prasideda vaikystėje nuo atopinio dermatito. Vėliau, paauglystėje ir suaugus, išsivysto šienligė ir astma.
Genetikos poveikis: Jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti trimis minėtomis ligomis išauga.
Aplinka: Į atopinį dermatitą labiau linkę vaikai iš besivystančių šalių, gyvenantys miestuose, kur daugiau teršalų, taip pat tie, kurie gyvena šalto klimato sąlygomis. Vieno tyrimo duomenimis, Londone gyvenantys jamaikiečių vaikai dukart dažniau serga atopiniu dermatitu negu Jamaikoje gyvenantys jų bendraamžiai.
Lytis: Mergaites ši liga kamuoja šiek tiek dažniau negu berniukus.
Motinos amžius gimdymo metu: Sergant atopiniu dermatitu, odai trūksta natūralių drėkinamųjų faktorių (tokių kaip šlapalas ir amino rūgštys), odos epidermio lipidų apykaita būna sutrikusi.
Veiksniai, galintys sukelti paūmėjimus:
- Oda liečiantys audiniai, pvz., nailonas (kuris skatina prakaitavimą) ir vilna (kuri dirgina odą).
- Maistas ir gėrimai. Tarp dažnų pavyzdžių - pieno produktai, riešutai, vėžiagyviai. Tačiau šių produktų atsisakyti verta tik pasitarus su gydytoju, antraip vaikui gali pritrūkti svarbių maistinių medžiagų.
- Alergija gyvūnų kailiui, žiedadulkėms arba namų dulkių erkėms.
- Skalbikliai, ypač biologiniai.
- Pasyvus rūkymas.
Nors vaistas nuo atopinio dermatito dar neatrastas, kovojantiems su šia liga rekomenduojama nuolat naudoti sausumą, sudirgimą ir niežulį malšinančius drėkiklius. Drėkikliai - tai kremai, losjonai ir veido kremai. Šios priemonės kartu su vonios priedais ir dušo aliejais padeda palaikyti odos drėgmę. Omega 6 riebalų rūgštys. Nakvišų aliejus ir vynuogių kauliukų aliejus ramina ir drėkina ligotą odą bei atkuria jos natūralų apsauginį barjerą. Ligai paūmėjus, labai svarbu naudoti ne tik drėkiklius, bet ir gydytojo paskirtas priemones, pvz., vaistinius kremus. Šios efektyvios, greitai veikiančios medžiagos beveik akimirksniu numalšina niežulį ir paūmėjimą.
Eucerin’s AtopiControl intensyvaus poveikio kremas pasižymi odą puoselėjančiomis savybėmis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad kremas žymiai pagerina odos išvaizdą paūmėjimų metu. Eucerin AtopiControl purškalas nuo niežulio iš karto suteikia palengvėjimą. Jis puikiai dera su Eucerin AtopiControl intensyvaus poveikio kremu ir yra patogus naudoti būnant ne namuose.
Rekomenduojama pasirūpinti, kad vaikų nagai būtų trumpi. Vaiką maudykite šiltame, ne karštame vandenyje. Maudynės neturėtų trukti ilgai kaip 5-10 min. Nenaudokite vonios putų. Maudydami vyresnius kaip 3 mėnesių kūdikius, į vonią įpilkite Eucerin AtopiControl prausimosi aliejaus. Tapšnodami nusausinkite odą, kad būtų beveik visiškai sausa, tuomet nedelsdami ištepkite raminamąja priemone. Raminamąją priemonę naudokite ne rečiau kaip dukart per dieną. Pasirūpinkite, kad vaiko nagai būtų trumpi ir lygūs: tuomet vaikas negalės nusidraskyti ir pažeisti odos. Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.
Atopinio dermatito paveikta oda yra sausesnė nei įprastai, joje atsiranda bėrimai, pasižymintys paraudimais, šlapiavimais, pleiskanojimu, odos įtrūkimais ar niežėjimu. Tokios odos priežiūrai labai svarbu pasirinkti tinkamą prausiklį: būtinai skirtą sausai odai, turintį artimą odos ph, neturintį putojimą skatinančių medžiagų bei pasižymintį drėkinančiomis savybėmis. Į egzemą linkusią odą būtina drėkinti 1-2 kartus per dieną, o labiausiai išsausėjusias vietas galima ir dažniau. Gydytoja pabrėžia, kad paūmėjimų metu išbertas vietas būtina gydyti vaistais. Viena didžiausių tėvų klaidų yra atopinio dermatito gydymas kosmetinėmis priemonėmis, tad gydytoja skatina nebijoti ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar dermatolovenerologu uždegimus gydyti vaistais. Simptomus laikinai suvaldyti gali niežėjimą mažinantys purškalai ar tepalai, tačiau jie negydo uždegimo. Tokios priemonės puikiai tinka bendram odos priežiūros planui, jos padeda suvaldyti simptomus, tarkime, naktiniui niežėjimui numalšinti.
Šeimoms, kuriose yra žmonių, sergančių alerginėmis ligomis (astma, atopiniu dermatitu), rekomenduojama nuo pat pirmų dienų drėkinti kūdikių odą. Naujausi duomenys rodo, kad taip galima sumažinti riziką, jog vaikelis susirgs atopiniu dermati.
Paprastai išgirdus atopinio dermatito diagnozę, tėvai patiria daug nerimo, daro daug odos priežiūros klaidų. Svarbiausias gydytojos patarimas tėvams - nusiraminti, susitaikyti su šia mintimi ir išmokti ligos valdymo įgūdžių. Informacijos šia tema yra labai daug, tad išmokite esminius atopiškos odos priežiūros etapus ir puikiai sugebėsite suvaldyti šią ligą.
Kūdikių odos priežiūros ypatumai
Kūdikių oda reikalauja ypatingos priežiūros, nes ji yra plonesnė, jautresnė ir labiau linkusi netekti drėgmės nei suaugusiųjų oda. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti vaikų odą ir žinoti esmines taisykles.
Reguliarus prausimas ir drėkinimas: Specialistė rekomenduoja vaikus prausti pagal poreikį nuo vieno karto per dieną iki 2-3 kartų per savaitę. Maudant vaiką vandens temperatūra turėtų būti panaši į kūno temperatūrą, t. y. 36-37oC. Kadangi kūdikių odelė yra jautresnė, reikėtų atkreipti dėmesį ir į naudojamus prausiklius. Ne visi prausikliai yra tinkami vaikų odai, todėl medikė pataria rinktis prausiklius, skirtus kūdikiams. Tokie prausikliai paprastai būna patikrinti dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, todėl nedirgina vaiko odos. Didžiosios dalies įprastų muilų ph yra šarminis, tad tokie prausikliai labiau sausina odą, todėl medikė pataria rinktis tokį muilą, kurio ph būtų artimas odos ph - tarp 5 ir 6.5. Venkite tokių priemonių, kurių sudėtyje yra putojimą skatinančių medžiagų, nes jos gali sausinti ar net sudirginti jautrią kūdikių odelę.
Drėkinimas: Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakare žmogaus oda yra linkusi išgarinti daugiau vandens nei dienos metu, todėl rekomenduojama odą drėkinti vakare. Vaikų odą gydytoja rekomenduoja drėkinti po kiekvienų maudynių. Odos drėkinimui skirtos priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių ir skirtos kūdikių odai. Žiemos metu prieš einant į lauką vaikų odą reikėtų patepti riebesniu apsauginiu kremu, savo sudėtyje turinčiu daugiau lipidų. Ypatingai atidžiai tokiu kremu medikė pataria padengti atviras kūno vietas - veiduką bei rankytes.
Drabužiai: Drabužių audiniai turi didelę įtaką vaikų odai, kadangi jie nuolat liečiasi prie odos. Sintetiniai rūbai skatina prakaitavimą, todėl itin sausą ar į egzemą linkusią odą turintiems vaikams gali paūmėti atopinio dermatito požymiai. Vilna, nors yra natūralus bei orui pralaidus audinys, gali sudirginti jautresnę ar į egzemą linkusią odą, todėl vilnonius rūbus I. Kisielienė rekomenduoja vilkti ant medvilninių, kad nebūtų tiesioginio kontakto su oda.
Kada reikėtų pradėti rūpintis vaikų oda? Kokie pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai? Pradėti rūpintis vaikų oda reikėtų nuo pirmos gimimo dienos.
Oro drėgmė: Sausas patalpų oras gali dar labiau sausinti kūdikio odą. Laikant naujagimį pakankamai drėgnoje aplinkoje, galima sumažinti odos sausumą. Jei namuose oras labai sausas, vėsų garą skleidžiantis oro drėkintuvas gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį.
Vengti dirgiklių: Naujagimio oda yra itin jautri, todėl svarbu vengti stiprių cheminių medžiagų.
Kada kreiptis į gydytoją? Jeigu sudirgusios kūdikio odos - ar tai būtų iššutimas, ar iritacinis bėrimas, ar prakaitinė - nepavyksta nuraminti per 3-5 dienas, naudojant namines priemones - sausinimą, cinko turintį kremą, - tuomet reikia pasitarti su gydytoju. Juo labiau jeigu vaiką būklė vargina. Yra jautrių mamų, kurios neištvers 3-5 dienų naminio gydymo, jų nerimas persiduos kūdikiui, o to tikrai nereikia.
Dažniausiai daromos odos priežiūros klaidos: Gydytoja pastebi, kad vis dar vyrauja mitas, jog prausiant odą ji sausėja, todėl tėvai bijo prausti į egzemą linkusią odą turinčius vaikus. To bijoti nederėtų, svarbu pasirinkti tinkamus prausiklius ir reguliariai drėkinti odą emolientais. Kai kurie tėvai tiki, kad drėkinama oda greitai pripranta, pradeda „tinginiauti“ ir pati negali išlaikyti reikiamo drėgmės lygio. Tai netiesa, išorinės drėkinimo priemonės gali tik pagerinti odos būklę, tačiau jos neturi jokios įtakos natūralioms odos funkcijoms, todėl odą drėkinti medikė pataria pagal poreikį. Kita gydytojos pastebima klaida - aliejų naudojimas siekiant drėkinti į egzemą linkusią odą. Turint labai sausą odą aliejuje esantis drėgmės kiekis gali būti nepakankamas, todėl aliejus I. Kisielienė rekomenduoja tepti arba ant drėgnos odos, arba ant kremo, kuris prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. Anot specialistės, didžiausia ir dažniausia tėvų daroma klaida yra uždegimų gydymas kosmetinėmis priemonėmis, o ne vaistais.
Onicholizė - nagų atsiskyrimas
Onicholizė (angl. Onycholysis) yra būklė, kai nago plokštelė atsiskiria nuo nago guolio ir tarp jų atsiranda tarpas. Dėl šio atskyrimo nagas gali pakeisti spalvą, tapti trapus ir iškreiptas, o kai kuriais atvejais taip pat gali sukelti skausmą ir diskomfortą. Yra keletas nagų onicholizės priežasčių: trauma, infekcija, sisteminės lygos ir vaistai. Dėl traumos nago plokštelė gali atsiskirti nuo nago guolio. Dažniausias onicholizės simptomas yra nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio. Dėl to tarp jų gali susidaryti tarpas ir ten gali kauptis nešvarumai. Gali pakisti nago spalva. Nagas taip pat gali tapti trapus ir deformuotas. Kai kuriais atvejais onicholizė gali sukelti skausmą ir diskomfortą, ypač jei nago plokštelė juda arba yra spaudžiama pvz. Negydoma nagų onicholizė gali sukelti daugybę komplikacijų. Tarpas tarp nago plokštelės ir nago guolio gali leisti kauptis nešvarumams, bakterijoms ir grybeliui, padidėja infekcijos rizika. atsiskirti.
Onicholizės gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Sumuštas nagas kaip gydyti? Gali tekti iškirpti atšokusia nago plokštelę nagą ir išvalyti pažeistą vietą, kad būtų išvengta infekcijos. Jei onicholizę sukelia grybelinė infekcija, gali būti paskirti priešgrybeliniai vaistai, vaistai nuo onicholizės arba lašiukai nuo onicholizės. Dėl sisteminių ligų, kurios sukelia onicholizę, reikės gydyti pagrindinę būklę. Be pagrindinės priežasties šalinimo, taip pat yra keletas dalykų, kurie gali padėti valdyti onicholizę.
Podiatrai atlieka svarbų vaidmenį gydant onicholizę. Podologai gali padėti nustatyti pagrindinę onicholizės priežastį.
