Visoms nėščiosioms privalomos dvi echoskopijos: pirmoji atliekama 11-13 nėštumo savaitę, o antroji - 18-20 nėštumo savaitę. Pirmosios echoskopijos metu įvertinama, kiek yra vaisių, jeigu nėštumas daugiavaisis - kiek yra placentų ir vaisiaus vandenų maišų, matuojame vaisiaus dydį, sprando vaiskumą, širdies susitraukimų dažnį, vertiname nosies kaulo buvimą. Šios echoskopijos metu galima tiksliai įvertinti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo datą. Apžiūrime visą vaisių ir vertiname ar nėra chromosominių anomalijų žymenų, vaisiaus vystymosi ydų. Įvertinus būsimų tėvų amžių, šeimos anamnezę, tyrimų rezultatus atliekami ir genetiniai tyrimai.
Antrosios echoskopijos metu, 18-20-ąją savaitę, vertiname vaisiaus dydį matuodami galvos, pilvo apimtis, žastikaulio ir šlaunikaulio ilgius. Įvertiname placentą, vaisiaus vandenų kiekį ir vaisiaus anatomiją: širdies ir smegenų struktūras, vidaus organus, galūnes, stuburą. Šiuo laikotarpiu jau gerokai daugiau galima pasakyti apie tai, kaip vystosi vaisius.
Tiek pirmosios, tiek antrosios echoskopijos metu, esant persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnių, išmatuojame gimdos kaklelio ilgį. Vertiname nėščiosios gimdos arterijų kraujotaką. Nustačius pakitusią gimdos kraujotaką ir preeklampsijos (aukštas kraujospūdis kartu su daugelio organų ir sistemų pažeidimu) atsiradimo nėštumo metu rizikos veiksnius, nėščiajai skiriamas profilaktinis gydymas.
Ankstyvoji echoskopija ir jos galimybės
Pacientai dažnai teiraujasi, ar saugu atlikti ankstyvas echoskopijas. Taip, saugu, bet vis dėlto gydytojai vadovaujasi tam tikromis saugos taisyklėmis. Svarbi yra tyrimo trukmė, specialūs mechaniniai ir terminiai indeksai, kurie atsispindi echoskopo ekrane tyrimo metu. Anksčiau atliekant 11-13 savaitės echoskopiją buvo nerekomenduojama naudoti doplerio, leidžiančio matyti vaisiaus kraujotaką. Šiuo metu akušeriams ginekologams organizuojama daug mokymų, seminarų. Nors pandemija sutrukdė keliauti po pasaulį, tačiau atsirado naujos galimybės: dabar daugybė kursų, vebinarų, kongresų, suvažiavimų vyksta nuotoliniu būdu. Atsivėrė dar daugiau galimybių mokytis ir tobulėti.
Šiuo metu akcentuojamas pirmojo nėštumo trimestro vaisiaus anomalijų nustatymas, ypač smegenų ir širdies patologijų. Pasaulyje gerai žinomi ekspertai kursų metu rodo širdies ydas, nustatytas jau pirmojo nėštumo trimestro metu. Akušerijoje dabar vyrauja ir kita tendencija: kuo anksčiau nustatyti galimų nėštumo komplikacijų riziką. Pavyzdžiui, preeklampsijos metu šlapime atsiranda baltymo, sutrinka moters kepenų veikla, sustoja vaisiaus augimas bei kyla rizika abiejų gyvybėms. Įrodyta, kad moteris, kuriai nėštumo metu buvo preeklampsija, gyvenimo eigoje turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Ieškoma būdų preeklampsijos atsiradimo riziką nustatyti jau pirmame nėštumo trimestre, paskirti profilaktinį gydymą ir išvengti su ja susijusių komplikacijų.
11-13 nėštumo savaitę galima pamatyti gana daug didžiųjų vystymosi anomalijų. Aparatūra tobulėja, tad vis anksčiau pavyksta ištirti vaisių, nustatyti galimas ydas bei gauti daugiau informacijos apie vaisiaus vystymąsi. Tai, ką anksčiau galėjome pamatyti tirdami 18-20 savaičių vaisių, pasaulyje žinomi ekspertai dabar įvertina jau pirmame nėštumo trimestre. Praėjusį savaitgalį dalyvavau vebinare, kur ekspertas iš Londono atliko vos 11 savaičių sulaukusio vaisiaus echoskopiją. Tai buvo labai detalus viso vaisiaus tyrimas. Buvo parodytos širdies, besivystančių smegenų struktūros. Kilus įtarimų, kad vaisius turi vystymosi
Vaiko lytį geriausia nustatyti 18-20-ąja nėštumo savaitę. Pagal tam tikrus požymius galima ir anksčiau, 11-13 savaitę, tačiau tada daugiau galimybių suklysti. Norint atlikti kokybišką ultragarsinį tyrimą, reikalingas aukštos klasės echoskopas ir patyręs, žinių turintis echoskopuotojas - nuo šių dalykų priklauso tyrimo sėkmė. Ne mažiau svarbi ir vaisiaus padėtis tyrimo metu. Kartais būtent dėl blogos vaisiaus padėties sunku įvertinti vienas ar kitas struktūras. Specialaus pasiruošimo tyrimui tikrai nereikia. Nebūtina keletą dienų prieš tyrimą specialiai gerti daugiau skysčių ar atvykti su pilna šlapimo pūsle.
Vaiko priežiūros ir ugdymo aspektai nuo pirmųjų dienų
Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti.
Pirmieji žaidimai ir stimuliacija
- Akių kontaktas: Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu.
- Ištiesinimas: Ilgą laiką praleidę mamos pilvuke, mažyliai ir gimę dar kurį laiką būna lyg sustingę, vis sulenktomis kojytėmis ir rankytėmis. Švelniai tieskite mažylio rankytes, pirštukus, kojytes, darykite tai lėtai ir ramiai.
- Girdėta muzika: Įvairūs tyrimai rodo, kad kūdikiai gali atpažinti muziką, kurią reguliariai girdėjo dar būdami mamos įsčiose. Jei jūsų mažylis nuolat girdėjo kažkokią muziką ar garsus būdamas jūsų pilvuke, leiskite jam paklausyti jos. Jei būdamas pilve kūdikis reguliariai negirdėjo muzikos, kurią galėtų pažinti jau gimęs, pasirinkite kelias dainas ar melodijas ir leiskite klausyti jų dabar.
- Garsų imitacija: Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus.
- Nuostabusis nešiojimas: Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, kurį jis juto būdamas mamos įsčiose, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius.
- Nuostabieji veidrodžiai: Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį.
- Skrydis lėktuvu: Suteikite savo kūdikiui galimybę kuo įvairiau pažinti pasaulį. Viena jų yra laikyti mažylį ant rankų veidu žemyn (savo ranką ar rankas laikykite išilgai per visą kūdikio pilvuką). Tai padeda ne tik pamatyti supančią aplinką kitu kampu, bet gelbsti ir tiems mažyliams, kuriems pučia pilvuką.
- Malonus pašnekesys: Kalbėjimas yra mokymasis. Kalbėjimas yra viena svarbiausių detalių kalbos vystymuisi, o kalbėjimo pamokos turi prasidėti nuo pirmosios dienos (kai kurie net sakys, kad bendravimas ir kalbėjimasis su mažyliu turi prasidėti, kai jis dar mamos įsčiose). Taigi kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam.
- Masažas: Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pirmų dienų galite masažuoti savo mažylį, tai padės vystytis ir stiprėti ne tik jo raumenims, bet ir kraujotakai bei virškinimo sistemai. Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę.
- Skirtingos tekstūros: Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Duokite mažyliui savo mažomis rankytėmis paliesti skirtingas medžiagas ir taip padėsite jam vystytis ir pažinti pasaulį. Apsidairykite savo namuose ir tikrai rasite daugybę skirtingus lietimo pojūčius suteikiančių daiktų.
- Skaitymas: Skaityti savo vaikui - tai dovanoti jam neįkainojamą dovaną. Skaityti mažyliui rekomenduojama jam dar esant mamos pilvuke.
- Supkitės: Kaip ir lėktuvo žaidimas, taip ir supimasis ugdo jūsų mažylio vestibiuliarinį aparatą (vestibiuliarinis aparatas - pusiausvyros organas vidinėje ausyje). Laikykite savo kūdikį ant rankų ir švelniai supkitės kartu. Tam puikiai tiks hamakas, supynės, supamoji kėdė.
- Juoda/balta: Naujagimio regėjimas dar nėra iki galo išsivystęs. Geriausiai naujagimiams ir mažyliams iki 3 mėnesių sekasi matyti didesnio kontrasto vaizdus, tokius kaip juodos ir baltos spalvos raštus (pvz. juodus kvadratėlius baltame fone, baltus taškelius juodame fone ir pan.).
- Gal pašokam?: Šokis - tai puikus būdas kurti saugų, glaudų ir labai būtiną jūsų mažyliui fizinį kontaktą. Įsijunkite mėgiamą muziką ir linguokite laikydama kūdikį ant rankų.
- Šviesų žaidimas: Kūdikiams patinka stebėti šviečiančius ir judančius objektus. Sudominkite savo kūdikį lėtai judančia šviesa (tamsiame kambaryje), panaudodamos tam žibintuvėlį.
- Uostymas: Kūdikiai gimsta su puikiai išvystyta uosle. Naujagimiai savo mamos kvapą atpažįsta iš karto tik gimę. Stimuliuokite savo vaiko pojūčius švelniai pamojuodama maloniais kvapais jam šalia nosytės. Tam puikiai tinka gėlės, citrusiniai vaisiai ar vanilė.
- Atsilenkimai: Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama suaugusiųjų pratimus. Paguldykite kūdikį ant pledo ar paklodės, atsisėskite mažylio kojų gale. Atsargiai paimkite pledo ar paklodės kampučius šalia mažylio galvytės ir švelniai, lėtai kilstelėkite link savęs taip, lyg mažylis darytų atsilenkimą, paguldykite atgal ir vėl kilstelėkite.
- Dviratininkas: Sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.
- Mobilus kūdikis: Leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą, tai patogu daryti mažylį paguldžius į gultuką ar tiesiog saugiai ir minkštai ant grindų. Mažylis taip susipažins su jį supančia aplinka, jos garsais, kvapais.
- Balansavimas: Lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis, saugiai ir švelniai paguldžiusi ir linguodama ant jogos kamuolio.
Šiame amžiuje stiprėja kūdikių kaklo ir pečių raumenukai, geriausias pratimas jiems stiprinti - kelti galvutę gulint ant pilvo. Savo ruožtu kojos stiprėja aktyviai spardantis. Kurį laiką mažyliai jau geba pasilaikyti ant savo rankų ir apsidairyti aplink. Visų šių gebėjimų jiems reikės vėliau, mokantis vartytis bei sėdėti. Pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais kūdikiai išmoksta ranka siekti burnos, plačiai atverti ir suglausti rankas. Kai tik mažylis nemiega, guldykite jį ant pilvo, kad jis, keldamas galvą, stiprintų kaklo, pečių ir rankų raumenis. Jei jam tas nepatinka - iš pradžių paguldykite jį neilgam, palaipsniui ilginant „seansų“ trukmę. Taip pat galite lavinti kūdikio rankų ir akių koordinaciją. Pakabinkite žaisliukų jo rankos aukštyje, kad jis galėtų jų siekti.
Bendravimo įgūdžių lavinimui: niekas neatstos mamos ar kito artimo žmogaus kalbinimo, šypsenos, įvairių veido grimasų rodymo. Fizinių gebėjimų ir pojūčių lavinimui: tai geras metas įsigyti lavinimo kilimėlį, kurį naudosite dar daugelį mėnesių: laikas praleistas ant grindų - geriausia mankšta kūdikiui. Šiame amžiuje lytėjimo pajutimas taip pat tampa geresnis. Pasiūlykite mažyliui skirtingų tekstūros, formų ir dydžių spalvingus žaislus. Pakabinkite žaisliukus ant lanko virš lovytės, lavinimo kilimėlio ar vežimėlio, kad kūdikis galėtų bandyti juos pasiekti. Duoti mažyliui sugriebti žaisliuką galite ir patys. Rankytėms ir kojytėms: suimkite mažylio rankutes ir plokite jų delniukais, taip pat išskėskite rankutes, suglauskite, sukryžiuokite. Akytėms ir ausytėms.
Sužinokite, kaip pagerinti savo kūdikio smegenų veiklą iš Harvardo profesoriaus | UNICEF
Vaisiaus priežiūros priemonės ir mokymo priemonės
Krūties audinių modelis skirtas demonstruoti žindymo techniką ir krūties priežiūrą. „Brayden Baby Pro” perkelia kūdikių gaivinimo mokymą ir įvertinimą į aukštesnį lygmenį - sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant su pasauliniais ekspertais. Šis kūdikio modelis idealiai tinka mokyti vaiko priežiūros pagrindų ir rengti kursus jauniems tėvams. Modelį galima aprengti, nurengti, prausti, keisti sauskelnes ir atlikti daugybę kitų procedūrų. Dėl tikro naujagimio dydžio galite naudoti įprastus kūdikių drabužius. Šis kūdikio simuliatorius veiksmingai parodo, kad vaikų auklėjimas reikalauja daug pastangų ir laiko. Puikiai tinka paauglių švietimui ar besilaukiančių tėvų kursuose. Naujagimio dydžio manekenas siūlo įvairius programų parametrus. Šis modelis pagamintas su medžiaginiu kūnu specialiems kineziterapeutų poreikiams, kad būtų galima atlikti bet kokius judesius. Modelis puikiai tinka mokyti tėvus ir būsimus specialistus, kaip atlikti Vojtos ar Bobath pratimus, masažo technikos įgūdžių tobulinimui. Labai tikroviška naujagimio modelis. Dėl specialios sintetinės medžiagos oda atrodo labai natūraliai. Kruopščiai atkurtos ir apčiuopiamos priekinė ir užpakalinė smilkinkaulio dalys, taip pat akuotinės ir sagitalinės siūlės. Neteisingai laikant galvą, ji pasvyra atgal. Stuburas ir judrios sėklidės yra apčiuopiamos. Šis tikroviškas, ką tik gimusio, naujagimio modelis puikiai tinka kūdikių priežiūros mokymams. Pagamintas iš minkštos vinilo medžiagos. Be latekso. Judinamos galūnės. Anatomiškai tikslus. Kiekvienas modelis su sauskelnėmis, ligoninės identifikavimo apyrankėmis. Labai tikroviška naujagimio modelis. Dėl specialios sintetinės medžiagos oda atrodo labai natūraliai. Kruopščiai atkurtos ir apčiuopiamos priekinė ir užpakalinė smilkinkaulio dalys, taip pat akuotinės ir sagitalinės siūlės. Neteisingai laikant galvą, ji pasvyra atgal. Stuburas yra apčiuopiamas. Nosies ertmę, burnos ertmę ir skrandį galima aspiruoti. Šis tikroviškas, ką tik gimusio, naujagimio modelis puikiai tinka kūdikių priežiūros mokymams. Pagamintas iš minkštos vinilo medžiagos. Be latekso. Judinamos galūnės. Anatomiškai tikslus. Kiekvienas modelis su sauskelnėmis, ligoninės identifikavimo apyrankėmis.
Idealiai tinka pradėti diskusijas apie žindymo teikiamą naudą tiek mažyliui, tiek mamai bei šeimai. 14 dalių rinkinys su aprašymu. Specialiųjų poreikių kūdikiams reikalinga ypatinga, tačiau švelni priežiūra, įskaitant gyvybiškai svarbių medicininių procedūrų atlikimą. Šis naujagimio dydžio kūdikio manekenas leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms ir medicinos personalui mokyti specialių procedūrų ir parengti specialiųjų poreikių kūdikių slaugos planą. Specialiųjų poreikių kūdikiams reikalinga ypatinga, tačiau švelni priežiūra, įskaitant gyvybiškai svarbių medicininių procedūrų atlikimą. Šis naujagimio dydžio kūdikis leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms ir medicinos personalui mokyti specialių procedūrų ir parengti specialiųjų poreikių kūdikių slaugos planą.
Žindymas yra rimta tema, tačiau tai nereiškia, jog negalite to mokyti linksmai. Naudokite šią akį traukiančią švelnaus audinio lėlytę-mažylį demonstruodami tinkamą arba netinkamą liežuvio pozicionavimą, lūpų padėtį ir dar daugiau. Kūdikio laikymas ant rankų būsimoms motinoms padeda išmokti reikiamų žindymo pozicijų. Šis tikroviškas modelis puikiai tinka parodyti tinkamas maitinimo krūtimi, raugulio ir kitas naujagimio priežiūros pozicijas.
Kūdikio nešiojimo būdai ir svarba
Gimus kūdikiui, tėvai dažnai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos. Vieną ranką dedame po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojų, po pilvu. Pasiguldome kūdikį šonu ant savo dilbio, delnas ant pilvo, o kita ranka tarp kojų. Viena ranka prilaikome ties mentėmis arba galvyte, o kita ranka dubenį. Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila.
Viena ranka apkabiname kūdikį per krūtinę, o kitą ranką laikome tarp kojyčių. Kineziterapeutė pastebi, kad tėvai šį nešiojimo būdą naudoja, tačiau jis pridaro žalos. Taip nešiojami kūdikiai nebenori gulėti ant pilvo ar „pertempia“ nugaros raumenis. Visada ta pati nešiojimo padėtis. Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu. Nesėdinčio kūdikio nešiojimas „sodinant“. Iki 6 mėnesio, kol vaikas nesėdi, nerekomenduojama nešioti prilaikant už užpakalio ar pasisodinus ant rankos. Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“ (t.y. Dažnai nešiojant kūdikį stačioje padėtyje, viršutinėje kūno dalyje atsiranda įtampa.
Kūdikio nešiojimas niekuomet neišnyks, netaps nemadingas. Kad ir kiek sugalvosime kūdikio auginimo prietaisų - vežimėlių, kėdučių, gultukų, - jie negalės pakeisti mamos glėbio, nesuteiks vaikui reikalingo artumo, ryšio ir ramybės. Tačiau nešiojimas iki šiol apipintas mitais. Labai labai daug pirmojo vaiko besilaukiančių mamų turi šį įsitikinimą. Nieko nuostabaus, juk jis kyla iš mūsų mamų/močiučių laikų, kai vaikų išties buvo stengiamasi nenešioti, palikti lovelėje išsiverkti, neglausti prie savęs, o geriausia - atiduoti močiutei į kaimą, kad ji paaugintų iki darželio. Šiuolaikinės mamos aktyviai dalijasi savo nuomone įvairiose grupėse ir diskusijose ir pastebi, kad labai dažnai svarbiausi (ir brangiausi) nėštumo metu įsigyti pirkiniai - nuostabus vežimėlis ir lovelė - stovi nenaudojami (jei neminėtume, jog vežimėlyje mielai miega katinas, o lovelė puikiai tinka švariems skalbiniams laikyti), o mažylis nori miegoti šalia tėvelių, „reikalauja“ būti nešiojamas bei glaudžiamas. Kaip nuostabu, kad mamos atliepia šiuos poreikius! Gali būti ir taip, jog turėsite labai ramų mažylį, kuris tik miegos ir valgys, o verks tik tuomet, kai išties bus negera. Bet ramiai priimkite ir tokį mažylį, kuris nė minutės nenorės gulėti savo lovelėje, niurzgės tol, kol atsidurs šiltame jūsų glėbyje - jam tiesiog reikia daugiau artumo. Nešiokime mažylius, kol jie mažučiai, kol nesipriešina mūsų artumui, kol jiems to reikia. Jie greitai auga. O vėliau paauglio, net ir labai liūdno, niekaip nebepakelsime ir net prisiglausti nelabai pavyks.
Išties, nuolat nešioti vaiką ant rankų nėra lengva. Net jeigu tai darote pakaitomis su vyru ar kitu pagalbininku. Ypač kenčia nuolat įsitempusi pečių juosta bei stuburas. Kaip gera, kad yra priemonių, kurios lengvina kasdienį vaiko nešiojimą - tai vaiknešėliai. Svarbiausia - kad nešynė tiktų jūsų kūnui, jaukiai priglustų prie pečių juostos, teiktų atramą tarp menčių, bei vaiko svorį paskirstytų kuo plačiau. Ir, be abejo, - būtinai didžioji dalis vaiko svorio turi tekti jūsų klubams, t.y. nešynė turi turėti arba juosmens diržą, arba juostą, einančią per liemenį. O mažylis turėtų būti tiek arti jūsų, kaip kad būna prigludęs nešiojant rankose. Jeigu mažylį galima paimti ir nešioti ant rankų, vadinasi, yra ir tam tinkama nešynė. Tik reikės daugiau pasidomėti ir paieškoti. Net jei jūsų vaikutis itin smulkus, yra saugių vaiknešėlių, skirtų ergonomiškai (t.y. natūralioje pozoje) nešioti jau 2,5 kg sveriančius naujagimius. Yra nešynių, skirtų „kengūruoti“ neišnešiotukus, kai mažas žmogutis rišamas juosta nuogu kūneliu prie mamos kūno, taip tarsi pratęsiant nėštumo laikotarpį šalia mamos širdelės.
Nešiojant vaiką netaisyklingoje nešynėje, išties galime prisidaryti bėdų. Pvz., yra nešynių-„kengūriukų“, kur kūdikis kybo tiesiomis kojytėmis žemyn, pakabintas už klynuko. Tik taip leisime sveikai vystytis klubo sąnariui. Ypač ši pozicija svarbi kūdikiams, kurie turi klubų displazijos riziką. Yra ir „negerų“ nešynių, kurių nugarėlė kieta, - taip verčiamas tiestis dar nesėdinčio vaiko stuburas, kuris tam visiškai dar nepasirengęs. Vis dar gajus mitas, kad kūdikius reikia nešioti tik gulomis, šonu. Ši nuostata siekia tuos laikus, kai buvo privaloma kietai vystyti kūdikį, kad „augtų tiesus, tvirtas ir aukštas“. Šiais laikais puikiai suprantame, kad kūdikiui daug sveikiau laisvai pasispardyti ir būti kuo mažiau suvaržytam, kad greičiau vystytųsi raumenukai, taisyklingai formuotųsi kaulai. Taip mes nesudarome papildomos apkrovos dar nesėdinčio kūdikio stuburui bei kryžkauliui. Nešiojimas taisyklinga „varliuko“ poza apsaugo nuo klubų displazijos, o to tikrai nebūtų, jei nešiotumėte kūdikį nešynėje, kurioje kojytės nutįsta tiesiai žemyn, arba tuomet, kai kūdikis nešamas vaiknešėlyje horizontaliai. Svarbu, kad nešynėje kūdikis nesusmuktų, nepersikreiptų į vieną šoną.
Ir taip, ir ne. Nešynės nugarėlė tiesina nesėdinčio vaiko nugarą, t.y. jei nešynės konstrukcija stipriai laiko savo formą ir neatkartoja jūsų kūdikio kūno linkių, t.y. Jei nešynė saugi ir joje galima tiek prisiveržti kūdikį, tarsi jūs pati laikytumėte jį savo delnais, nešiojimo laikas nėra ribojamas ir yra nustatomas kiekvieną kartą labai individualiai. Tarkime, yra mamų, kurioms daug paprasčiau eiti pasivaikščioti su vaikjuoste ar nešyne nei su vežimėliu, - juk vežimėlis negali lipti stačiais laiptais ar lengvai važiuoti per grublėtą miško paklotės paviršių. Laisvomis rankomis galima vesti šuniuką bei paduoti ranką vyresniam vaikui. Išties, mama privalo nuolat stebėti mažylio nosytę, kai vaikutis yra nešynėje. Noselė negali būti įsikniaubusi į drabužius, jos negali dengti jūsų šalikas, o oras nešynėje turi cirkuliuoti laisvai.
Čia linksmoji nešiojimo dalis, nes tikrai išgirsite įvairių pastabų ir reakcijų apie kūdikį vaiknešėlyje (kad jam trūksta oro, kad kūprinasi, kad nenorės pats vaikščioti ir teks nešioti iki universiteto). Pastabų bus tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tačiau kartu ir labai greitai užmegsite naujų kontaktų, nes jaunoms šeimoms labai smagu užkalbinti mamytę su nešyne ir paklausinėti, kodėl tokią ar kitokią išsirinko, ar sunku rištis, ar nesunku nešti. Kūdikiai - smalsūs žmogučiai. Jie nori tyrinėti aplinką ir atrasti naujus horizontus. Šis noras gali būti užslopintas tik tuomet, kai mažylis jaučiasi nesaugus ir bijo pamesti mamą iš savo akiračio. Nuolat nešiojami kūdikiai užmezga tvirtą ryšį su mama ir tėčiu, patenkina artumo poreikį. Nešiojant kūdikius, tvirtėja jų saugumo jausmas. Tyrimais įrodyta, kad nešiojami vaikai daug greičiau vystosi tiek fiziškai, tiek emociškai, tad ir ropoti bei vaikščioti jie pradeda noriai ir laiku.
Esu girdėjus tokį teiginį. Ir ne vieną kartą! Pirmomis savaitėmis išties privalome labai saugoti naujagimio galvytę, kakliuką, tad nešynė turi labai tvirtai ir užtikrinti priveržti vaiko kūnelį prie jūsų. O štai kai kūdikis pradeda savarankiškai laikyti galvytę, ir vėliau - sėdėti, nešynė nevaržo matymo lauko - jos nugarėlę galima nuleisti kiek žemiau, nedengiant kūdikio visiškai. Mažylis, netgi nešiojamas veiduku į mamą, dairosi ir stebi supančią aplinką. Paįvairinimui galite segtis ar rištis kūdikį ant klubo ar nugaroje, tarsi kuprinę. Ar nešioti nusukus nuo savęs? Nėra būtinybės. Nepamirškite, kad nešioti gali tekti ir kur kas sunkesnį vaiką - metinuką ir vyresnį. Didelį vaiką ilgai nešti ir nepavargti galėsite tik tuomet, kai jis bus apsivijęs kojytėmis jūsų liemenį, t.y. kai bus veidu atsuktas į jus. Jei būsite įpratinę nešioti nusuktą nuo jūsų, jis nebenorės atsisukti į jus, stumsis rankelėmis nuo jūsų krūtinės. Tėčiai tikrai nešioja vaikus ir net labai noriai. Nešynių pasaulyje abi pusės lygios - ir mamos, ir tėčiai. Net ir močiutės ir seneliai su dideliu entuziazmu mokosi anūkus nešioti nešynėse.
Kas naujo (o gal - naujai atrasto seno) vaikų nešynių srityje? Turbūt kaip ir daugelis kūdikių tėvų pirkdami kraitelį į būtiniausių daiktų sąrašą neįtraukėte kūdikio nešynės. Dažniausiai sąrašo viršuje karaliauja vežimėlis, kurio rinkimuisi dažnai skiriama daug laiko. Bet mažyliui gimus paaiškėja, kad vežimėlio mažoka. Norint lauke pabūti kelis kartus per dieną, prireikia greitesnio išsiruošimo būdo. Norą daugiau ir laisviau judėti lemia ir aktyvi vasara. Toks nedidelis vaikų technikos išradimas kaip nešynė gali būti puikios ir veiklios vasaros garantas. Įpratę nevaržomai judėti ir keliauti vasarą, nešynės nepamiršite ir rudenį, o gal net ir žiemą. Nesigundykite pigiomis, nesertifikuotomis nešynėmis, nes jos tik gadina nešynių vardą ir temdo nešiojimo džiaugsmą. Svarbu parinkti tokią nešynę, kuri būtų pritaikyta mažiausiems naujagimiams ir kurioje vaiką galima nešioti ilgą laiką, nekenkiant vaiko stuburui bei klubams.
Būtinas nėšynės elementas - klubų/juosmens diržas, kuris kūdikio svorį nukelia nuo jūsų pečių ant kur kas tvirtesnės kūno dalies - klubų. Pačios natūraliausios, fiziologiškai artimiausios, išbandytos tūkstantmečiais(!) nešynės - vaikjuostės. Su kūdikiu vaikjuostėje jausitės ramūs ir užtikrinti, kad viską darote teisingai, nes mažylis fiksuojamas tvirtai, lyg būtumėte apglėbę jį rankomis ir neštumėte. Pasitikėjimo turėtų įkvėpti ir nuostabios Afrikos moterys, kurios ir šiais laikais taip nešioja vaikus. Vaikjuostė puikiai tiks patiems mažiausiems, smulkučiams ir net pirma laiko gimusiems kūdikiams. Anksčiau gimusiems ar mažesnio svorio naujagimiams idealiai tinka tampraus trikotažo vaikjuostės (pvz., „Boba Wrap“), nes jos švelniai apgaubia ir tolygiai prilaiko visą vaiko kūno paviršių. Šiems mažyliams pirmosios savaitės itin jautrios ir svarbios, tad švelni ir tampri vaikjuostė leidžia išgauti „Kengūros efektą“ - taip tartum pratęsiamas buvimas įsčiose, ir vaikui toliau suteikiamas gyvybiškai svarbus mamos širdies plakimo artumas ir šiluma. Kitokio audinio vaikjuostės atrodys per standžios, mažytį kūdikį gaubs per daug medžiagos klosčių. Trikotažo vaikjuostė tiks maždaug iki vaikui sukaks 1 metukas. Mėgstantiems konkretumą, ir norintiems nešynę naudoti kuo ilgiau, nors ir iki vaikui sukaks 4 metukai, - patiks sukonstruotos (arba dar vadinamosios ergoniminės) nešynės, kietu juosmens diržu. Diržas tikrai būtinas, tad net nesižvalgykite į tas nešynes, kuriose vaiko svoris pakibs vien tik ant jūsų pečių. Nešynė kietu juosmeniu ne tik perkels vaiko svorį jūsų klubams, bet kartu saugos ir vaiko laikyseną, suformuos taisyklingą „varliuko pozą“, kurioje vaiko klubai bus ortopediškai tinkamoje - plačioje - padėtyje, kojytės sulenktos per kelius. Sukonstruota (dar kitaip vadinama - ergonominė/paminkštinta) nešynė negali taip tampriai apgaubti naujagimio kūno, kaip tai įmanoma vaikjuostėje, tad tokios nešynės naudojimui nustatomas maždaug 3,5 kg minimalus vaiko svoris ir ją rekomenduojama naudoti kartu su specialiu (dažnai - integruotu) įdėklu naujagimiui, suformuojančiu sumažintą sėdimos dalies erdvę maždaug iki vaikui sukaks 4-5 mėnesiai. Jei teikiate pirmenybę švelnioms, bet ergonominėms nešynėms, kurias paprasta reguliuoti sagtimis ir kurios prisitaiko vaikui augant, jums patiks viena iš tokių, kaip „Manduca“, „Boba 4G“ ar „Amazonas Smart“. Jos sukurtos taip, kad tiktų nešioti ir naujagimius, ir vaikus iki maždaug 4 metukų. Tad nevaržykite ėjimo į lauką sunkiu vežimėliu, o su mažyliu drąsiai keliaukite į lauką kelis kartus per dieną, išbėkite pasitikti draugės, eikite pavedžioti augintinio ar laipioti kalnais. Ir visa tai - laisvomis rankomis!
Naujagimio priežiūros pagrindai
Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau, reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi, jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų. Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27-29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą. Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Klausa padeda geriau pažinti aplinką, o taip pat veikia mūsų nuotaiką. Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. 7 mėn. Ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia. Reaguoja į prašymus ir paliepimus. Pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti. Kalbos raida tampa vis spartesnė.
Naujagimis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Pakinta kalbėjimas. Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys. Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais. Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Verksmas - lengviausias būdas kūdikiui jus prisišaukti. Bet yra ir kitų ženklų, rodančių, kad mažylis siekia bendravimo. Pavyzdžiui, girdėdamas jūsų balsą, jis tampa ramesnis, ima šypsotis arba, priešingai, aktyviai spardosi ir mostaguoja rankutėmis. Lavinkite šiuos pirmuosius bendravimo įgūdžius. Tą padaryti galite bendraudami su kūdikiu (nes reikšti emocijas ir keistis informacija jis išmoksta būtent iš tėvų). Mažylio bendravimo būdas - tai šypsenos, susirūpinimas, pyktis. Taip pat jis mokosi kalbėti dialogu. Išklausykite, ką „sako“ jūsų mažylis. Nenutraukite jo, nenukreipkite žvilgsnio. „Atsakykite“ jam, pakartodami jo garsus arba sugalvodami kažką kito. Kartodami jo skleidžiamus garsus, pamokysite įvairių balso tonų bei intonacijų - tai svarbu kalbos raidai: jau 5 savaičių kūdikiai taria garsus, primenančius balandžių burkavimą. Atpažinkite, kada mažylis neturi nuotaikos „kalbėtis“: kartais jis gali būti pavargęs ir nori pertraukos nuo daugybės išorinio pasaulio siunčiamų stimulų. Tokiais atvejais kūdikis gali nusisukti, užsimerkti arba tapti dirglus.
tags: #kudikio #nesyniu #pavyzdziai #naujausios
