Plauk rankytes! Nekramtyk nagučių! Nelaižyk turėklo! Ir dar visa virtinė draudimų ir įspėjimų, kuriuos dažnas mažylis labai greitai pamiršta. Neretai į higienos reikalavimus aplaidžiai žiūri ir patys tėveliai. O pasekmės? Toli gražu ne pačios maloniausios - kirmėlinės ligos.
Kas yra parazitinės ligos?
Tai ligos, kurias sukelia patogeniniai pirmuonys ir kirmėlės. Pasaulyje registruojama daugiau kaip 250, Europoje - 60, o Lietuvoje - apie 20 rūšių parazitų, sukeliančių žmonių susirgimus. Vieni tokių parazitų - helmintai, kuriais pasaulyje, PSO duomenimis, kasmet užsikrečia ir suserga apie 5 mlrd. žmonių. Helmintai - tai parazitinės kirmėlės, gyvenančios žmogaus ar gyvūno organizme (spalinės, askaridės, plaukagalviai, kaspinuočiai, toksokaros, toksoplazmos, ir kt.). Jos sukelia ligas, vadinamas helmintozėmis. Lietuvoje helmintozėmis kasmet suserga apie 18 tūkstančių gyventojų.
Kada vaikai gali užsikrėsti parazitais?
Vaikas kirmėlėmis gali užsikrėsti bet kada, net iškart po gimimo. Tai priklauso nuo jo priežiūros, nuo to, ar tėvai laikosi higienos. Skaudi rykštė - parazitinė liga toksoplazmozė (sukelia pirmuonis toksoplazma), kuria vaikutis gali užsikrėsti dar būdamas motinos įsčiose. Ši liga sukelia apsigimimus, kurie pasireiškia iškart arba ketvirtaisiais-penktaisiais metais. Nėščios moterys turi gerai žinoti higienos ypatumus nėštumo metu ir griežtai jų laikytis.
Kaip yra užsikrečiama kirmėlėmis?
Beveik visada vaikai parazitinėmis kirmėlėmis užsikrečia per neplautas rankas, suvalgę užteršto arba užkrėsto maisto. Infekcijos šaltiniais gali būti sergantys žmonės arba gyvūnai. Taip pat galima užsikrėsti per dirvožemį, kurį sergantys žmonės užteršia askaridėmis, plaukagalviais, o gyvūnai - toksokaromis, šuniniais kaspinuočiais, toksoplazmomis. Pavyzdžiui, askaridžių ar toksokarų patelės išskiria apie 200 tūkst. kiaušinių, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Čia kiaušiniai per 2-6 savaites subręsta. Tokie kiaušinėliai, pakliuvę į žmogaus arba gyvūno organizmą, vystosi iki kirmėlės. Likę dirvožemyje kiaušinėliai žūva per 5-7 metus. Tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus parazitais gali užsikrėsti valgydamas nepakankamai gerai nuplautas žalias daržoves - ypač svogūnų laiškus, salotas, ridikėlius, krapus ir braškes.
Naminiai gyvūnai - katės ir šunys, platina gana rimtas ligas - toksokariazę, toksoplazmozę, rečiau - echinokokozę, kurią sukelia šuninis kaspinuotis. Šiomis ligomis susergama dėl nepakankamos higienos, netinkamo elgesio su šunimis (pvz., reikia drausti vaikui liesti sergantį gyvūną, nes tai gali baigtis ūmiomis ir sunkiomis ligos komplikacijomis). Būtina atsiminti, kad dauguma šuniukų jau gimsta užsikrėtę toksokaromis ir jau po trijų savaičių išskiria į aplinką parazitus. Net ir sirgdami augintiniai gali atrodyti sveiki - jie juk negali pasiskųsti, pasakyti, kad jiems kažkas negerai.
Kokį pavojų kirmėliniai susirgimai kelia vaiko sveikatai?
Svarbu atminti, kad kirmėliniai susirgimai silpnina vaikų sveikatą, sukelia įvairius negalavimus: bendrą silpnumą, viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą, karščiavimą, galvos skausmą ir svaigimą, odos bėrimus, kosulį, regos, apetito ir miego sutrikimus. Mažėja vaiko svoris, nes užsikrėtę parazitais vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Taip pat mažėja mokymosi produktyvumas, vaikui sunku sukoncentruoti dėmesį. Parazitai ne tik gyvena vaiko organizme, bet ir nuodija jį savo išskyromis. Slopina imuninę sistemą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Lėtina skiepais formuojamą imunitetą. Negydomi vaikai yra ilgalaikiai infekcijos nešiotojai, ligos sukėlėjų platintojai, ir jie didina riziką užsikrėsti kitiems. Į aplinką patekę helmintų kiaušinėliai ilgai būna gyvybingi, ir vaikai dažnai, ypač enterobiozės atvejais, užsikrečia pakartotinai.
Kaip atpažinti ir nustatyti kirmėlinius susirgimus?
Sakoma, kad jei vaikas miegodamas griežia dantimis - jis turi kirmėlių. Ar tikrai taip yra? Ne visada taip yra. Vaikas gali dantimis griežti ir kitais atvejais, tačiau visada tai yra signalas apie vaiko negalavimą. Pirmiausia apie tai reikia pasakyti gydytojui. Gali būti, kad vaikas tuo metu vartoja vaistus, kurie jo organizmui yra nepriimtini. Taip pat apžiūrėti vaiko burnos ertmę, gal ten „apsigyveno“ kandida (grybelis, sukeliantis pienligę). Ir būtina vaiką ištirti dėl helmintozės. Kiti signalai - sumažėjęs apetitas, niežulys išangės srityje (būdinga, jei vaikas užsikrėtęs spalinėmis). Tačiau dauguma susirgimų neišsiskiria ryškiais klinikiniais simptomais, jų požymiai panašūs į kitų ligų, todėl diagnozė nustatoma ne iš karto. Negydomi vaikai yra ilgalaikiai parazitų nešiotojai ir platintojai.
Tyrimai dėl helmintozės atliekami poliklinikose ir klinikose. Deja, jie yra mokami, tačiau nebrangūs. Ligai nustatyti yra mikroskopu tiriamas kraujas (toksokarai, trichinelės, kaspinuočiai), išmatos (askaridės ir kaspinuočiai) ir išangės raukšlių nuograndos (spalinės).
| Liga | Sukėlėjas | Perdavimo kelias |
|---|---|---|
| Enterobiozė (spalinės) | Enterobius vermicularis | Per neplautas rankas, užterštą maistą, aplinką (patalynė, žaislai) |
| Askaridozė | Ascaris lumbricoides | Per užterštą dirvožemį, maistą, vandenį |
| Toksokariozė | Toxocara canis/cati | Per užterštą dirvožemį (šunų, kačių išmatos), rečiau - per žalią mėsą |
| Toksoplazmozė | Toxoplasma gondii | Per užterštą maistą (ypač nepakankamai termiškai apdorotą mėsą), vandenį, sąlytis su užsikrėstų kačių išmatomis, kartais - per motiną vaisiui |
Kirmėlinės ligos ir nėštumas
Nėščios moterys turi būti itin atidžios higienos klausimais, nes kai kurios kirmėlinės ligos gali kelti pavojų vaisiui. Toksoplazmozė yra viena iš tokių ligų, galinti sukelti apsigimimus. Jei nėštumo metu pastebimi kirmėlių simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris paskirs saugius nėščiosioms gydymo metodus. Nerekomenduojama savarankiškai vartoti jokių vaistų.
Gyd. akušerė-ginekologė Živilė Kiškienė apie šlapimo nelaikymą po gimdymo
Kaip gydyti ir prevencija?
Nustačius ligą paprastai taikomas medikamentinis gydymas. Yra daug specialių vaistų, tačiau patiems gydyti vaikus nerekomenduojama. Būtina pasitarti su gydytoju, nes kiekviena helmintozė turi atskirą gydymo schemą (reikalingos skirtingos vaistų dozės, gydymo trukmė ir pan.).
Svarbiausia - laikytis higienos. Su muilu plauti rankas kiekvieną kartą, grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu, pažaidus su naminiu augintiniu, prieš ruošiant maistą ir prieš sėdant valgyti. Svarbu vaiką atpratinti čiulpti pirštukus ir kramtyti nagučius (tam galima naudoti ir specialų, vaistinėse parduodamą nagų laką). Žmonių ir gyvūnų išmatomis neteršti paplūdimių, parkų, žaidimų ir sporto aikštelių, kiemų ir smėlio dėžių. Valgyti tik gerai nuplautus vaisius, uogas ir daržoves. Periodiškai tirti augintinius dėl helmintų, prireikus gydyti.
Jei vaikas turi spalinių, jo apetitas dažniausiai nepablogėja. Kai spalinių patelės judėdamos žarnynu pasiekia išangę ir ten deda kiaušinius, tai naktimis vaikas kasosi išangę. Mergaitės dažniau serga šlapimo organų ir lytinių takų užkrečiamosiomis ligomis. Spalinės nepriklauso ir nuo vaiko imuniteto. Vaiko imunitetas gali būti stiprus, bet jeigu jis neturi higienos įpročių (neplauna rankų, kramto nagus, laiku nenukerpami nagai), tai spalinėmis gali užsikrėsti. Jeigu vaikas nuolat turės spalinių, tai šios kirmėlės gali sutrikdyti įprastą jo raidą, o kartais - ir paskatinti apendicitą. Spalinėmis užsikrėtę vaikai turi būti gydomi. Tam vaistinėse parduodami specialūs antihelmintiniai preparatai tablečių ar suspensijų pavidalu. Jeigu enterobioze susirgo vienas kuris nors šeimos narys, rekomenduojama išsitirti bei gydytis ir kitiems šeimos nariams. Uždegimas. Apendicitas. Spalinėmis galima nesunkiai užsikrėsti pakartotinai, todėl daug dėmesio gydantis reikėtų skirti higienai: nuolat kirpti nagus, ypač mažiems vaikams, dažnai plauti rankas, kasdien keisti apatinius drabužius, dažniau negu įprastai keisti patalynę, rankšluosčius, valyti patalpas.
