Naujagimio kvėpavimo sutrikimas yra būklė, kai naujagimis turi sunkumų kvėpuoti, dažnai dėl nepakankamo plaučių išsivystymo arba kitų anatominių ypatumų. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo lengvo dusulio iki sunkių kvėpavimo nepakankamumo atvejų, kai reikalinga skubi medicininė intervencija. Naujagimio kvėpavimo sutrikimas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo sistema, kuri apima plaučius, bronchus ir diafragmą. Naujagimiams kvėpavimo takai yra dar nesubrendę, todėl bet kokie sutrikimai gali turėti didelę įtaką jų gebėjimui efektyviai prisitaikyti prie naujos aplinkos. Plaučių audinys ir alveoliai, kurie atsakingi už dujų mainus, gali būti nepakankamai išsivystę. Taip pat gali būti sutrikusi diafragmos funkcija, kas dar labiau apsunkina kvėpavimą.

Pagrindinės naujagimio kvėpavimo sutrikimo priežastys apima plaučių surfaktanto trūkumą, kuris yra medžiaga, reikalinga plaučių alveolių stabilizavimui. Be to, gali būti genetiniai veiksniai, tokie kaip paveldimos plaučių ligos arba anomalijos. Infekcijos, tokios kaip pneumonija, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Bronchiolitas: ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija

Bronchiolitas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus - bronchioles. Dėl uždegimo ir gleivių kaupimosi bronchiolės susiaurėja, todėl apsunksta kvėpavimas. Ši liga dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, o didžiausia rizika kyla 3-6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Dažniausia bronchiolito priežastis yra respiracinis sincitinis virusas (RSV), tačiau kiti virusai taip pat gali sukelti šią ligą. Daugumai vaikų bronchiolitas praeina per 1-2 savaites, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Negydant ar esant komplikacijoms, bronchiolitas gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą.

Bronchiolitas dažniausiai sukeliamas virusinės infekcijos, kurios plinta per orą ar tiesioginį kontaktą.

Bronchiolito simptomai

Bronchiolito simptomai paprastai prasideda kaip lengvas peršalimas, tačiau per kelias dienas gali paūmėti. Pagrindiniai naujagimio kvėpavimo sutrikimo simptomai gali būti: greitas arba lėtas kvėpavimas, dusulys, cianozė (odos, lūpų ar nagų mėlynavimas), nosies šnypštimas, krūtinės ląstos įdubimas, ir bendras silpnumas. Sunkiais atvejais gali atsirasti cianozė (mėlynuojanti oda, ypač apie lūpas ar nagus), dehidratacija ar kvėpavimo sustojimas (apnėja), reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.

Naujagimių kvėpavimo distreso sindromas (NRDS)

Naujagimių kvėpavimo distreso sindromas (NRDS) yra rimta plaučių liga, kuri paveikia naujagimius. Dažniau pasitaiko ypač neišnešiotiems kūdikiams ir mažėja artėjant nėštumo amžiui. Jį sukelia paviršinio aktyvumo medžiagos - medžiagos, kuri padeda plaučiams tinkamai plėstis ir susitraukti - trūkumas. NRDS simptomai paprastai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo valandas. Melsva odos spalva dėl prasto kraujo prisotinimo deguonimi. NRDS sukelia paviršinio aktyvumo medžiagos trūkumas. Paviršinio aktyvumo medžiaga yra medžiaga, kuri padeda plaučiams tinkamai išsiplėsti ir susitraukti. Kūdikiai, gimę iki termino, turi reikiamos aktyviosios paviršiaus medžiagos plaučiuose ir jiems neišsivysto NRDS.

Gydymas ir prevencija

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo diagnostika apima fizinį naujagimio ištyrimą, kurio metu vertinami kvėpavimo dažniai, širdies ritmas ir odos spalva. Taip pat gali būti atliekami radiologiniai tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant įvertinti plaučių būklę.

CPAP terapiją reikia skirti visiems mažiau nei 30 gestacijos savaičių naujagimiams, kuriems nereikia mechaninės plaučių ventiliacijos, kol bus įvertinta klinikinė būklė. CPAP tiekti turi būti naudojamos trumpos nosies kaniulės arba kaukė. Pradinis slėgis turi būti mažiausiai 6 cm H2O. CPAP terapiją pradėti iš karto po gimimo visiems mažiau nei 30 gestacijos savaičių kvėpuojantiems naujagimiams. Pradinis slėgis - 6 cm H2O.

Mažiau nei 32 gestacijos savaičių neišnešiotiems naujagimiams, stabilizuojant būklę ar gaivinimo metu, jei yra nepakankama oksigenacija, duoti kvėpuoti 21-30 proc. deguonimi. Gydymas surfaktantu. Surfaktantas KSS gydyti turi būti vartojamas pirmąsias 30-60 min.

RDS gydymas priklauso nuo kūdikio būklės sunkumo. Kūdikiams, sergantiems lengvu NRDS, gali prireikti tik neinvazinės ventiliacijos ir minimalios deguonies terapijos. Kūdikiams, sergantiems sunkesniu RDS, gali prireikti ventiliatoriaus ir pakaitinio paviršiaus aktyvumo medžiagų gydymo.

MPV taikoma naujagimiams, kuriems kiti kvėpavimo terapijos metodai nebuvo efektyvūs.

Hb koncentracija turi būti palaikoma tokia: 1-ą savaitę - 120 g/l, 2-ą savaitę - 110 g/l, vėliau - 90 g/l.

Deksametazonas:

• Pradinė dozė.
• Palaikomoji dozė: 5-10 mg/kg kūno svorio 24 val. po pradinės dozės ir toliau kas 24 val.

NRDS prevencija prasideda nuo akušerių komandos dalyvavimo. Akušeris gali nustatyti didelės rizikos nėštumą, kuris baigsis priešlaikiniu gimdymu, įskaitant motinas, pagimdžiusias priešlaikinį nėštumą, dvynį nėštumą, pastojusias IVF ir sergančias medicininėmis ligomis.

Įgimtų ligų patikra naujagimiams

Visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams atliekama visuotinė patikra dėl įgimtų ligų. Iki 2023 m. sausio 1 d. Į šią visuotinę patikrą nuo 2023 m. įtraukti dar 8 nemokami tyrimai. Taigi, iš viso šiuo metu iš vieno kraujo ėminio atliekama 12 tyrimų.

Šie tyrimai apima:

• Įgimta hipotirozė (ĮH) - nepakankamas skydliaukės išsivystymas prenataliniu laikotarpiu.
• Adrenogenitalinis sindromas (AGS), arba kitaip - antinksčių hiperplazija - būklė, kuriai būdinga sutrikusi kortikosteroidų gamyba antinksčiuose.
• Galaktozemija (GAL) - reta paveldima medžiagų apykaitos liga, kuria sergant žmogaus organizme neskaidomas angliavandenis galaktozė arba skaidymas - itin lėtas. Liga gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus - protinės raidos atsilikimą, kepenų padidėjimą, kataraktą, apie 80 proc.
• Vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stoka (MCAD stoka) - riebalų rūgščių oksidacijos sutrikimas.
• Ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stoka (LCHAD stoka).
• Karnitino nešiklio stoka (CUD) - tai paveldima liga, kuria sergant organizme į ląsteles negali patekti baltymas karnitinas. Jis yra būtinas riebalų skaidymui, o kartu - ir energijos gamybai. Trūkstant karnitino organizme kaupiasi nepanaudotos riebalų rūgštys.
• Klevų sirupo šlapime liga (MSUD) - itin reta bei paveldima. Ja sergant dėl geno pakitimų organizmas nesugeba tinkamai perdirbti tam tikrų aminorūgščių (baltymų „statybinių blokų“) valino, leucino ir izoleucino.
• Cistinė fibrozė (CF) - tai paveldima liga, pažeidžianti visų gleives gaminančių liaukų veiklą. Liaukų sekretas (gleivės) lengvai užkemša mažesnio diametro organų, dažniausiai plaučių ir kasos, latakus.

Tyrimai dėl įgimtų ligų atliekami 3-5 naujagimio gyvenimo dieną. Pagrindinė rekomendacija - nuo pirmojo maitinimo turėtų būti praėjusios bent 48 val. Tyrimams įprastai užtenka vieno kraujo iš kulniuko ėminio. Jeigu tik tėvai pageidauja, jie gali dalyvauti atliekant tyrimą. Įprastai taikoma tokia praktika, kad tėvai informuojami tik tada, jei diagnozuojama kuri nors iš genetinių ligų. Kaip ir kiekvienos medicininės intervencijos, šios taip pat galite atsisakyti. Tokiu atveju apie sprendimą turite informuoti ligoninės, kurioje gimdėte, personalą.

Bronchiolitas dažniausiai yra laikina būklė, tačiau gali sukelti didelį stresą tėvams dėl kūdikio kvėpavimo sunkumų ar maitinimosi problemų. Lengvi atvejai leidžia gydytis namuose, tačiau sunkesni gali reikalauti hospitalizacijos, trukdančios kasdienei rutinai. Po ligos kūdikiai gali kosėti ar švokšti kelias savaites, tačiau dauguma pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Norint palengvinti atsigavimą, svarbu užtikrinti poilsį, tinkamą mitybą ir stebėti simptomus.

Jei įtariate, kad jūsų kūdikis serga bronchiolitu, pastebite švokštimą, dusulį ar blogą maitinimąsi, būtina nedelsiant konsultuotis su pediatru ar gydytoju, kad būtų įvertinta būklė ir prireikus pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, įskaitant kosulį slopinančius ar bronchus plečiančius preparatus, vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip higiena, rūkymo vengimas ar vakcinacija, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų vaikui. Taip pat galite apsvarstyti reguliarų patalpų vėdinimą ar kūdikio nosies valymą druskos tirpalu, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

tags: #kudikio #kvepavimo #sutrikimai

• Robbie Williamsas: tėvystė ir šeimos gyvenimas
• Pavyzdžiai vaikų, einančių į darželį, pasiekimų
• Vaiko įsakymų tėvams sąrašas
• Kaip atpažinti nėštumą
• Brazausko atminimo įamžinimas