Vaikai negimsta su naudojimo instrukcijomis, bet palieka ženklų, iš kurių galime spręsti apie jų sveikatą. Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai.

“Kūdikio išmatos suteikia daug informacijos”, - sako Misūrio universiteto pediatrijos profesorius ir Kanzaso vaikų ligoninės bei klinikų pediatrijos skyriaus direktorius Kennethas Wible. “Iš dalies tai priklauso nuo mitybos, - sako jis. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos paprastai būna gausesnės ir skystesnės nei maitinamų mišinėliais. Ir 5-6 tuštinimaisi per dieną yra normalu.”

“Nusiteikite, kad reikės labai dažnai keisti naujagimio sauskelnes, tačiau apskritai vaikų tuštinimosi dažnumas yra labai individualus dalykas”, - teigia Kalifornijos vaikų ligoninėje dirbantis pediatras gastroenterologas Barry Steinmetzas. “Kai kurie vaikai tuštinasi 7-8 kartus per dieną, - sako jis. - Kiti - tik kas antrą dieną.” Daugelis tėvų sunerimsta, jei kūdikis staiga ima tuštintis rečiau nei įprastai. Taip dažnai nutinka krūtimi maitinamiems vaikams, kai keičiasi motinos pieno sudėtis. “Mamos pienas yra puikiai subalansuotas, o kūdikio virškinimo procesai - labai geri, todėl išmatų nebūna daug”, - aiškina K. Wible. B. Steinmetzas sako, kad jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo.

Išmatų spalva: ką ji pasako apie vaiko sveikatą?

Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. “Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies”, - sako B. Steinmetzas. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. “Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos”, - sako B. Steinmetzas.

Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.

Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.

Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties. Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus”, - aiškina K. Wible.

Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui buvo duota keli gramai anglies tablečių arba mažakraujystei (anemijai) gydyti jam skirta geležies preparatų. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Vartojant geležies preparatus išmatos būna ne juodos, o labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų).

Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių. Rausvos išmatos gali pasirodyti, kai vaikui nuo kirminų buvo skirta vermokso. Chaki ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau pavalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį.

Spalvos, įspėjančios apie pavojų

Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Baltos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują, o raudona - apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. “Pasitaiko, kad jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose”, - sako K. Wible. Tai nėra pavojaus signalas, o gydytojas gali atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šis kraujas yra kūdikio, ar mamos.

Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Kai įtariama, kad kūdikio organizme yra stafilokokas, t.y. oranžinės spalvos, skystokos, tačiau jų pasėlyje neišauga blogų bakterijų.

Išmatų konsistencija: kada sunerimti?

Kūdikius iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti. “Kūdikių, ypač maitinamų mišinėliais, išmatos dažnai primena garstyčių ir varškės mišinį, - sako K. Wibble. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.”

Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų). 2 metų vaiko momenėlis jau būna pasidengęs kauliniu audiniu.

Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. “Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti, - aiškina B. Steinmetzas. - Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint”. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška.

Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).

“Jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo”, - teigia B. Steinmetzas.

Viduriavimas: kada reikia kreiptis į gydytoją?

Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. B. Steinmetzas sako, kad subtilių ženklų ieškojimas paprastai yra tik laiko švaistymas. “Viduriavimas nebūna subtilus, - sako jis. - Išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus”.

“Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją”, - įspėja K. Wible. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.

Viduriuojantis kūdikis karščiuoja, ir temperatūra nekrenta žemiau 38,5 laipsnių su vaistų pagalba/ kyla iki 40 laipsnių . Kai vaikas guli ligoninėje dėl virškinimo bėdų, gydytojai prašo mamų neišmesti sauskelnių, į kurias vaikutis pasituštino, nes iš išmatų gali nuspręsti apie ligos eigą. Pažiūrėję išmatas gydytojai mato, kokių jose yra priemaišų, pvz., gleivių, kraujo, nesuvirškinto maisto likučių, ir jei jos šviežios, koks jų kvapas. Pagal priemaišas įtariama viena ar kita liga arba ji atmetama.

Išmatų priedai: kas rodo gleivės, kraujas ar nesuvirškinti maisto gabaliukai?

Maisto gabaliukai. Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra... Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais - kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos narvelienos, ir tai norma.

Gleivės. Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.

Kirminai. Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete. Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai - organizmo parazitai. Jų pastebėjus dera kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skiria gydymą.

Kraujas. Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Juodos išmatos ne visuomet yra kraujavimo iš skrandžio požymis. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.

Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.

Kada pasitarti su gydytoju?

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į kūdikio sauskelnių turinį, tačiau pirmiausiai reikia žinoti, kas yra normalu, o kas - ne. Rimto pavojaus ženklai - išmatos su krauju, vėmimas krauju ir pilvo pūtimas - tikrai nepraslys pro akis. Tačiau jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.

Kreiptis į gydytoją dera, kai:

• pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis;
• maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia;
• išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra;
• išmatose aptinkama kirmėlių;
• išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas;
• išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.

Kūdikių tėvams neretai kyla daugybė klausimų - ypač apie jų mažylio išmatas. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus. Taigi - kas laikoma normalu, o kada verta sunerimti?

tags: #kudikio #ismatos #su #nuotraukomis

• Popiežiai Pijai: faktai
• Muzikos įtaka vaikų vystymuisi
• Naujas žvilgsnis į vaikų pasaulį
• Krucinskienės vaikų byla: kas nutiko?
• Kaip pasirinkti termometrą kūdikiui