Birutė Žilytė (g. 1930 m. birželio 2 d. Nainiškiuose, Panevėžio apskrityje - 2024 m. lapkričio 3 d. Vilniuje) - viena ryškiausių Lietuvos dailininkių grafikų, knygų iliustruotoja, kurios darbai vaikams atvėrė duris į magišką ir spalvingą pasaulį. Jos kūryba, apimanti ne tik iliustracijas, bet ir monumentaliąją tapybą, paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje, o jos indėlis į vaikų knygos iliustraciją yra neįkainojamas.
Dailininkė 1949-1956 m. studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija). Nuo 1956 m. pradėjo aktyviai kurti, dalyvauti parodose Lietuvoje ir užsienyje. Daugiausia kūrė iliustracijas vaikų knygoms, lakštinę grafiką. Iliustracijas vaikų knygoms kūrė Valstybinės grožinės literatūros leidyklos (vėliau pavadintos „Vaga“) ir vaikų žurnalo „Genys“ užsakymu. Nuo 1963-1987 m. dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje dėstytoja. Ji sukūrė šimtus iliustracijų ir kitų darbų, tarp jų - estampų ciklus „Anykščių kraštas“ (1961), „Vilnius“ (1966), „Augalai“ (1973-1974), triptiką „Žalgiris“ (1970).
Birutė Žilytė yra viena tų dailininkių, kuri vaikų iliustracijas kilstelėjo į profesionaliosios dailės lygį. Kartu su kitais savo kartos dailininkais nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios B. Žilytė plėtojo modernią vaizdo stilizaciją. Kūrybos temų daugiausia sėmėsi iš lietuvių pasakų, legendų, mitų, Lietuvos istorijos. Jos iliustracijoms būdingi fantastiniai vaizdai, sąlyginė erdvė, ryškios dekoratyvios spalvos, monumentalios stilizuotos formos.
Kūrybos bruožai ir stilius
Išskirtiniai Birutės Žilytės iliustracijų bruožai - spalvingumas, optinės iliuzijos, kontrastai, folkloriniai motyvai. Dailininkė mėgo ryškias spalvas, ypač įvairius raudonos atspalvius, dekoratyvius gryno dažo derinius. Spalvų turtingumo ji semdavosi iš gamtos, sutirštindama natūroje esančias spalvas iki simbolinio skambesio. Kontrastingais deriniais dailininkė dar labiau pabrėždavo lūžtančias plokštumas, sukurdavo netikėtus optinius reginius.
Apie piešinio gimimą ir kūrybos paslaptį pati dailininkė yra rašiusi: „Piešdama tarytum einu į paslaptingą nežinią, bet tuo pačiu regiu, lyg trečia akimi matyčiau iš kažkur švystelėjusį, nerealiai tvyrantį vaizdą. […] Nupieštas piešinys - tai nauja, iš manęs piešinio formomis atsiradusi „mano pasaulio“ sąranga. Buvusi mano vidinio gyvenimo dalis, ji pavirto uždara savyje, tapo savarankiška ir tolinasi nuo manęs.“
Dailėtyrininkai pastebi oparto, abstrakcijos ir kitų modernių dailės srovių įtakas jos iliustracijose, kurios tapo inspiracijos šaltiniais daugeliui vėlesnių kūrėjų.
Žymiausi darbai ir bendradarbiavimas
Nors iliustravo palyginti nedaug knygų, tačiau joms skyrė ypač daug dėmesio. Pirmosios po grafikos studijų baigimo jos knygų iliustracijos Kazio Jakubėno „Abėcėlė“ (1958) ir „Grybai, paukščiai ir žvėreliai“ (1960) pasižymi aiškiomis akademinėmis pamokomis. Tik po kelerių metų lietuvių liaudies dainelės „Vilkas grikius sėjo“ (1963) iliustracijose išryškėjo jos individualaus kūrybinio braižo kryptys, kurias ji raiškiai išplėtojo savo vėlesniuose darbuose.
Geriausiai žinomos autorės iliustruotos knygos - K. Jakubėno „Abėcėlė“ (1958), Petro Cvirkos „Rainiukai“ (1962), Mykolo Sluckio „Nedėkingas ančiukas“ (1964 ir 1967, kartu su A. Steponavičiumi), Aldonos Liobytės „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (1970 ir 2007), Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ (1974 ir 1985) bei Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“ (1989 ir 2007).
Aldonos Liobytės parašytos pasakos „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (Vaga, 1970) interpretacija - brandžiausias B. Žilytės kūrinys. Už šios knygos iliustracijas dailininkė 1971 m. gavo aukso medalį tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Taip pat už knygos iliustracijas 1969 m. gavo Aukso obuolio prizą tarptautinėje Bratislavos knygų iliustracijų bienalėje.
B. Žilytės kūrybinis bendradarbiavimas su vyru, dailininku Algirdu Steponavičiumi, buvo itin glaudus ir vaisingas. Jie kartu iliustravo knygas, sukūrė monumentalių sienų tapybos kompozicijų, tarp jų - buvusioje kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje (1964, neišliko) ir vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Naujuosiuose Valkininkuose (1972). Šioms kompozicijoms būdinga aiški konstruktyvi sandara, dekoratyvūs spalvų sąskambiai, logikos ir fantazijos darna.
Įtaka ir įvertinimas
Birutės Žilytės knygų iliustracijose kuriama erdvė - ne vienatvės, o kūrybos ir bendravimo vieta, kurioje vaizduojamas taikus, kartais ir baugus, sambūvis. Šioje erdvėje galima gerėtis pūstais nėriniuotais sijonais ir dar įspūdingesniais pasijoniais, dailiais herojų drabužiais ir bateliais, žavėtis moderniu interjeru erdve ir daiktais. Čia tarpstantis vaizdų pasaulis leidžia žiūrovui įžengti į menininkės fantazijos pasaulį su neregėtais vaizdiniais. Dailininkės sukurtame poetiniame, saugiame ir tyrame vaizduotės pasaulyje puikiai dera sodrios spalvos, jos pamėgta avietės raudona, siurrealistiniai vaizdo elementai.
Grafikai, kartu su kitais savo kartos dailininkais, grąžino lietuvių liaudies kūrybos nacionalinę savimonę, suteikė jai naują prasmę. Už knygų vaikams iliustracijas B. Žilytė apdovanota Lietuvos ir tarptautinėmis premijomis.
1980 m. jai suteiktas nusipelniusios meno veikėjos vardas. 1997 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. 2010 m. jai paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2015 m. už viso gyvenimo indėlį į dailę jai įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, o 2020 m. ji tapo Vilniaus dailės akademijos garbės profesore.
MO pokalbiai. Birutė Žilytė
Birutė Žilytė paliko neištrinamą pėdsaką Lietuvos dailėje, ypač vaikų knygų iliustracijos srityje, kurdama pasaulius, kurie žavi ir įkvepia ne vieną kartą.
