Menu Close

Naujienos

Kūdikių išmatos: spalvos, konsistencijos ir dažnumo vadovas

Kiekvienas tėvelis, auginantis mažylį, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie naujagimio išmatų spalvą, konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus. Tai natūralus procesas, nes kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, o išmatos yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti jo sveikatą. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga). Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.

Pirmosios išmatos: mekonijus

Pirmosios naujagimio išmatos, pasirodančios per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, vadinamos mekonijumi. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Jis sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Šis tamsiai žalias, lipnios konsistencijos, panašus į degutą turinys susidaro dar vaisiaus vystymosi stadijoje vaisiaus žarnyne iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių ir plaukelių. Mekonijus yra beveik bekvapis ir sunkiai nuvalomas nuo odelės. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Jo pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis.

Mekonijus - pirmosios kūdikio išmatos

Pereinamosios išmatos ir motinos pieno išmatos

Maždaug 3-5 parą po gimimo prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet išmatos pamažu šviesėja ir skystėja, jose gali atsirasti gleivių ar nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Po 2-4 parų naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą. Pirmosios savaitės pabaigoje, apie 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis vadinamosiomis motinos pieno išmatomis. Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“. Jos būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, košelės konsistencijos, salsvo kvapo, dažnai su smulkiais grūdeliais. Tai visiškai normalu. Žindomo kūdikio išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.

Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai: ką jie reiškia?

Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos.

Žalios išmatos

Gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais, išmatos dažnai būna tamsiai žalios. Taip pat žalios išmatos gali signalizuoti apie nepakankamai suskaldomą karvės piene esantį cukrų arba dėl to, kad kūdikis gauna per daug „pradinio“, lieso pieno ir nepakankamai riebalų. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai. Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA! Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tkti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos. Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.

Gleivės išmatose

Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją arba netoleravimą (ypač karvės pieno baltymui). Taip pat gleivių gali atsirasti dygstant dantukams, kai pagausėja seilėtekis ir kūdikis nuryja dalį seilių. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus. Papasakokite apie fiziologinį katarą, kuris atsiranda pirmojo mėnesio viduryje? 10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.

Juodos išmatos

Po mekonijaus fazės, jei kūdikis nevartojate geležies papildų, juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Taip pat jos gali būti dėl vartojamų geležies preparatų. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. „Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. P.s.: apie pieno mišiniais maitinamų kūdikių kakučius ir sysiukus teiraukitės Jūsų vaiką prižiūrinčio gydytojo. Studijos „G foto“ nuotr. Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas - išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai - sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai. Juodos taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.

Baltyvos, pilkos ar baltai gelsvos išmatos

Tokios išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją arba tulžies latakų problemas, kai medžiagos blogai virškinamos ir įsisavinamos. Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies. Spalvos, įspėjančios apie pavojų Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Baltos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys.

Raudonos išmatos arba kraujo siūleliai

Tai gali reikšti uždegimą žarnyne, alerginę reakciją į maistą arba tiesiog smulkią analinės angos įtrūkimą, atsiradusį dėl vidurių užkietėjimo. Jei išmatose matyti kraujo priemaišų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Raudonos žele pavidalo išmatos. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują, o raudona - apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. „Pasitaiko, kad jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose”, - sako K. Wible. Tai nėra pavojaus signalas, o gydytojas gali atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šis kraujas yra kūdikio, ar mamos.

Kūdikių išmatų spalvų paletė

Kūdikių išmatų konsistencija: ką ji reiškia?

Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Mišiniais maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Mišiniais maitinami naujagimiai tuštinasi nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Išmatos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Kūdikio išmatos suteikia daug informacijos”, - sako Misūrio universiteto pediatrijos profesorius ir Kanzaso vaikų ligoninės bei klinikų pediatrijos skyriaus direktorius Kennethas Wible. “Iš dalies tai priklauso nuo mitybos, - sako jis. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos paprastai būna gausesnės ir skystesnės nei maitinamų mišinėliais. Ir 5-6 tuštinimaisi per dieną yra normalu.” “Nusiteikite, kad reikės labai dažnai keisti naujagimio sauskelnes, tačiau apskritai vaikų tuštinimosi dažnumas yra labai individualus dalykas”, - teigia Kalifornijos vaikų ligoninėje dirbantis pediatras gastroenterologas Barry Steinmetzas. “Kai kurie vaikai tuštinasi 7-8 kartus per dieną, - sako jis. - Kiti - tik kas antrą dieną.” Daugelis tėvų sunerimsta, jei kūdikis staiga ima tuštintis rečiau nei įprastai. Taip dažnai nutinka krūtimi maitinamiems vaikams, kai keičiasi motinos pieno sudėtis. “Mamos pienas yra puikiai subalansuotas, o kūdikio virškinimo procesai - labai geri, todėl išmatų nebūna daug”, - aiškina K. Wible. B. Steinmetzas sako, kad jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo. Konsistencija Kūdikius iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti. “Kūdikių, ypač maitinamų mišinėliais, išmatos dažnai primena garstyčių ir varškės mišinį, - sako K. Wibble. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.” Ar tai - vidurių užkietėjimas? Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų). 2 metų vaiko momenėlis jau būna pasidengęs kauliniu audiniu. Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. “Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti, - aiškina B. Steinmetzas. - Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint”. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos. Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus”, - aiškina K. Wible. B. Steinmetzas sako, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į kūdikio sauskelnių turinį, tačiau pirmiausiai reikia žinoti, kas yra normalu, o kas - ne.

Kūdikių išmatų konsistencijos palyginimas

Tuštinimosi dažnumas

Kūdikio tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės.

Kada verta sunerimti?

Rimto pavojaus ženklai - išmatos su krauju, vėmimas krauju ir pilvo pūtimas - tikrai nepraslys pro akis. Tačiau jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (rečiau šlapinasi, sausos burnos gleivinės, neverkia ašaromis, vangumas). Jei išmatose matomas kraujas. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja. Jei vaikas karščiuoja (aukštesnė nei 38°C temperatūra). Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas. Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas. Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių : alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.

Kūdikių diegliai ir vėmimas

Kūdikio virškinimo sistemos ypatumai gali lemti ir kitus nemalonius reiškinius, tokius kaip diegliai ar atpykinėjimas. Kūdikiai dažnai atsirūgsta valgydami ar iš karto pavalgę. Šiuo atveju patariama daryti pertraukas maitinimo metu ir leisti mažyliui vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, tai gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos. Kūdikio diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga.

Kaip pasiruošti didžiausiam moters iššūkiui – kūdikio gimimui?

Viduriavimas kūdikiams: priežastys ir kada kreiptis į gydytoją

Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Viduriavimas pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Dažniausios viduriavimo priežastys: Infekcijos: Virusai (pvz., rotavirusas), bakterijos ar parazitai. Mitybos pokyčiai: Staigus perėjimas prie kieto maisto ar tam tikrų maisto produktų įvedimas. Antibiotikų vartojimas: Gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą. Alergijos ir netolerancijos: Alergija karvės pieno baltymams, laktozės netoleravimas. Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta, išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, pakisti jų spalva. Taip pat viduriavimas dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas. Kada būtina kreiptis į gydytoją? Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (rečiau šlapinasi, sausos burnos gleivinės, neverkia ašaromis, vangumas). Jei išmatose matomas kraujas. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja. Jei vaikas karščiuoja (aukštesnė nei 38°C temperatūra). Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas. Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas. Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Kaip padėti kūdikiui namuose viduriuojant? Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, svarbu jį dažniau žindyti. Jei kūdikis maitinamas mišiniais, gydytojas gali rekomenduoti specialius elektrolitų tirpalus. Atidžiai stebėkite mitybą. Venkite vaisių sulčių, riebaus maisto ir produktų, turinčių daug skaidulų. Rinkitės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą. Laikykitės tinkamos higienos. Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai plaukite rankas. Reguliariai sterilizuokite maitinimo buteliukus ir žindukus.

Vidurių užkietėjimas kūdikiams

Vidurių užkietėjimas kūdikiams pasitaiko rečiau, ypač jei jie žindomi. Požymiai gali būti: pastebimai retesnis tuštinimasis, pastangos tuštinantis (stiprus stuksenimas, stenėjimas), kietos išmatos, pilvo skausmas, neramumas, irzlumas, prastas apetitas ir miegas. Jei kūdikis tuštinasi rečiau, bet be didelių pastangų, išmatos yra „košelės“ konsistencijos, viduriukai yra normalūs. Vidurius minkština džiovintos slyvos, obuoliai, pakankamas skysčių kiekis. Jei kūdikis linkęs rečiau tuštintis, papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų).

Vaisių ir daržovių nauda virškinimui

tags: #kudikio #ismatos #kaip #plastelinas