Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų kūdikio organizmas pradeda savo kelionę link stiprybės ir atsparumo. Imuninės sistemos vystymasis ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu turi įtakos vaiko sveikatai ateityje. Vos tik gimusio kūdikio imunitetas nėra pakankamai išsivystęs, todėl reikia laiko, kad jis išmoktų reaguoti į patogenus. Pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra itin svarbios, formuojant vaiko sveikatą ir imunitetą.
Kūdikio imunitetas yra jo organizmo gebėjimas apsisaugoti ir kovoti su ligomis, infekcijomis, bakterijomis, virusais bei svetimkūniais. Šis procesas prasideda dar prieš gimimą. Nėštumo metu mažylis per placentą pasisavina mamos antikūnius, kurie suteikia jam pirminę apsaugą. Tai vadinamasis pasyvusis imunitetas, kuris yra laikinas, bet labai svarbus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Imuniteto formavimosi ypatumai pirmaisiais mėnesiais
Žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos yra vienas svarbiausių imunitetą stiprinančių veiksnių. Šios bakterijos kūdikio žarnyne pradeda formuotis gimdymo metu ir netrukus po gimimo. Natūralaus gimdymo metu vaikas iš motinos gimdymo takų pasisavina natūralią mikroflorą - tai pirmoji jo apsauga. Mamos piene yra prebiotikų, kurie yra nesuvirškinami angliavandeniai. Jie gerina virškinimo sistemos mikrobiotą ir stiprina mažylio organizmo apsaugą.
Žindomas kūdikis pirmuosius tris savo gyvenimo mėnesius įgauna imunitetą, tačiau tik prieš dalį mikroorganizmų, kurie sukelia slogą. Kūdikiui augant jo įgytas imunitetas silpnėja, o žindymas tą silpnėjimą lėtina. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomas kūdikis suserga sloga tuomet, kai užsikrečia tais sukėlėjais, kuriems neturi imuniteto. Ne tik kūdikiui sloga - rimta liga, nors kūdikiui tai iš ties rimta, nes negalėdamas kvėpuoti pro nosį, jis negali normaliai žįsti krūtį ar paimti maisto iš buteliuko.
Vaikas gimsta beveik be imuninės sistemos ir imunoglobulinų gauna tik iš mamos. Šiek tiek imunoglobulinus jo organizmas pradeda gaminti pirmų metų pabaigoje. Išmanydami apie šią natūralią eigą, mes žinosime, kad imuninė sistema nesubręs greičiau, negu jai yra skirta subręsti. Vaikas turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), vėliau jas papildo įgytas imunitetas. Jo apsauga yra bendrinio pobūdžio ir nėra prisitaikiusi prie konkrečių ligų. Šis „papildomas“ imunitetas kovoja su atskiromis ligomis, virusais ar bakterijomis.
Kaip stiprinti ir palaikyti kūdikio imunitetą
Svarbiausia pirmąjį mėnesį kūdikiui suteikti PSICHOLOGIŠKAI SAUGIĄ APLINKĄ! Ogi kalbinti, šypsotis ir myluoti! Pagrindinė mažylio veikla yra valgymas ir miegas. Mažylis būdrauja dar taip pat labai neilgai, tik apie 10% viso laiko, o visą kitą laiką - miega. Svarbu nuo pat pirmojo mėnesio stebėti kūdikio galvytę ir taikyti prevencija prieš „plokščios galvos sindromą". Guldykite ant pilvelio, nešiokite ir maitinkite iš skirtingų pusių, keiskite miegojimo puses.
Leiskite jam pasidairyti, padėkite ryškių žaisliukų, kortelių, atsigulkite priešais ir kalbinkite. Keiskite nešiojimo padėtis ir nepripraskite prie vienos padėties! Taip gali išsivystyti mažylio raumenų asimetrija. Taip pat patariama kuo horizontalesnė kūdikio kūno padėtis. Leiskite laiką su vaiku aktyviai: judėjimas gerina kraujotaką ir suaktyvina visų organizmo sistemų darbą - taip pat ir tų, kurios dalyvauja organizmo apsaugoje.
Kaip padėti imuninei sistemai, kad ji veiktų taip, kaip jai priklauso veikti? Tai yra tinkamas miego ir poilsio režimas - mažam vaikui reikėtų pamiegoti dieną, anksti atsigulti vakare. Būtinas ir buvimas lauke, gryname ore, vasarą - pajūryje, maudymasis, apsipylimas vėsesniu vandeniu, kokybiškas maistas - reikia valgyti ir vaisių, ir daržovių, ir mėsos. Reikia valgyti kuo natūralesnių produktų - ne vien tik sulčių iš pakelių, ar produktų, praėjusių daugybę cheminių procesų. Kuo daugiau reikėtų vartoti natūralios fermentacijos produktų, kuriuose yra vitamino C ir gerųjų bakterijų, - tai rauginti kopūstai ir rauginti agurkai, rauginti grybai, jogurtas, kefyras, rūgpienis.
Vitamino D trūksta, jei vaikas gimsta rudenį ar žiemą, nes saulės tada mažai. Maiste jo irgi mažai, nes jis labai specifiškas, daugiausia jo yra žuvų taukuose. Šiek tiek vitamino D yra piene, svieste, ikruose. Pagal Lietuvos rekomendacijas, visiems kūdikiams nuo vieno mėnesio iki metukų profilaktinė vitamino D dozė yra 400 tarptautinių vienetų.
Būtina atkreipti dėmesį į vaiko mitybos poreikius nuo pat pirmųjų akimirkų drauge ir nebijoti retkarčiais pasitaikančių ligų. Mažylio skrandis yra labai nedidukas, o jo mitybiniai poreikiai yra dideli. Pavyzdžiui, geležies jam reikia 8 kartus daugiau kilogramui svorio, nei suaugusiam. Tiek mėsos kūdikis nesuvalgys, tačiau mama gali jam padėti ir parinkti kokybišką produktą, kuris yra papildytas vitaminais ir mikroelementais.
Skiepai ir imunitetas
Skiepai yra kišimasis į imuninę sistemą, siekiant jai padėti. Prieš keletą šimtmečių žmonės mirdavo nuo maro, raupų ir kitų ligų. Raupus sukelianti bakterija sunaikinta ir liga panaikinta. Dėl skiepų dabar mažai sergama kokliušu, raudonuke, vėjaraupiais, tymais. Jeigu 80-90 proc. vaikų nuo šių ligų skiepyti, didesnio poveikio aplinkiniams nesukeliama.
Skiepyti žmonės nesuserga, ir todėl nėra tiek daug sergančiųjų. Nuo kokliušo užsikosėjus galima uždusti ir numirti, jau nekalbant apie kitas sunkias komplikacijas - plaučių uždegimus ir pan. Kokliušas ypač pavojingas mažiems kūdikiams. Nuo difterijos mirdavo net praėjusio šimtmečio pradžioje. Jei pamiršime skiepus, grįšime į tą laiką, kai žmonės mirdavo nuo infekcinių ligų.
Nepasiskiepiję, be tų pagrindinių baisių ligų, mes tikrai sirgtume ir kitomis - lengvesnėmis, tačiau kurių komplikacijos yra be galo pavojingos. Dėl gripo skiepų vyksta didžiulė diskusija - kiek, kam ir kada jų reikia. Kai kada gal ir nereikia, bet maži vaikai, seneliai, žmonės, sergantys plaučių ligomis, nuo gripo komplikacijų gali mirti.
Kodėl vaikai gauna tiek daug vakcinų
Imunitetas ir aplinka
Vaikelio, kuris palaksto basas ir nėra labai šiltai aprengtas, imuninė sistema gali būti geresnė negu to vaiko, kuris auga kaip šiltnamyje, - yra uždarytas, jo neleidžia į lauką, labai prižiūri ir be galo šiltai rengia. Kai tik turite galimybę, skatinkite vaiką vaikščioti basomis po žolę, smėlį, akmenukus (žinoma, prieš tai įsitikinkite, kad aplinka yra saugi).
Didžiulė oro, patalpų, maisto tarša kenksmingomis cheminėmis medžiagomis iš tiesų kelia nerimą. Tėvai dažnai net nesusimąsto, kad tam tikros medžiagos iš aplinkos gali patekti į vaiko organizmą ir pasilikti ilgam, dažnai nežinoma ir kokį poveikį sveikatai jos turės. Svarbu, kad vaikas tinkamai miegotų ir maitintųsi - taip galima stiprinti imuninę sistemą.
Kai kuriems mažyliams naujos vietos, žmonės ar veiklos gali kelti susierzinimą. Tuomet mažylis gali būti neramus, irzlus, įsitempęs ir verksmingas. Jeigu pastebėjote, kad mažyliui visko per daug, nutraukite veiklą ar nueikite į ramią vietą nusiraminti.
Apibendrinant: vertinkite vaiko imuninę sistemą kaip sistemą, kuri sklandžiai veikia tuomet, kai kiekvienas jos elementas atlieka savo darbą. Vitaminų ar probiotikų vartojimas vargu ar pagelbės, jei imuniteto pamatai netvirti.
tags: #kudikio #imunitetas #pirma #menesi
