Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl jų raida taip pat gali skirtis. Visgi, skirtingų įgūdžių formavimasis vyksta tam tikru laiku. Nereikėtų baimintis, kad jūsų mažyliui kažkas negerai, jei jis, būdamas 5 mėnesių, dar nesugeba apsiversti - galbūt jam dar neatėjo tas laikas. Pabrėžiame, kad ne visada mažyliai telpa į specialistų nubrėžtus rėmus, tad nesibaiminkite, jei raida kiek vėluoja. Žinoma, stebint kūdikių raidą pastebima tam tikra tendencija. Šiame straipsnyje pateikiame jums orientacinius kūdikio raidos etapus.
Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin reikšmingi biologinės, socialinės ir psichologinės raidos procesai. Per pirmuosius 12 mėnesių įvyksta bene svarbiausi motorinės raidos pokyčiai - pradedant nuo laikysenos, baigiant tam tikrų objektų valdymu. Kūdikio raidos kalendorius - tai tarsi mažylio kelionių žemėlapis per pirmuosius gyvenimo metus. Jis padeda tėvams suprasti, kas vyksta su jų mažyliu skirtingais mėnesiais: kaip kūdikis auga, mokosi, tyrinėja aplinką ir pradeda bendrauti su pasauliu.
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Kūdikio raidos kalendorius: mėnesio po mėnesio
Pirmasis mėnuo (0-1 mėn.)
Nesitikėkite, kad per pirmąjį gyvenimo mėnesį įvyks dideli pokyčiai. Šis laikotarpis skirtas pažinti naująjį pasaulį, priprasti prie naujų sąlygų. Naujagimiai per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį labai daug laiko miega. Jų galūnės suriestos, sulenktos, maždaug tokios pat pozicijos, kaip ir būnant gimdoje. Dauguma judesių spontaniški, trumpi, atsikartojantys. Mažyliai paprastai energingai mosuoja rankomis ir kojomis, paguldyti ant pilvo kilsteli galvytę, tačiau jos neišlaiko. Gulėdami ant nugarytės jie geba sukinėti galvytė į šalis. Sugniaužti delniukai atsipalaiduoti pradeda maždaug antrąją-trečiąją savaitę. Bando griebti įvairius objektus, tačiau jų neišlaiko.
Fizinis vystymasis: Naujagimiai auga labai greitai. Nepaisant to, jie iš pradžių praranda svorio. Tai daugiausia amniono skystis, susikaupęs odoje. Didžiausias svorio kritimas pasiekiamas tarp ketvirtosios ir šeštosios gyvenimo dienos, bet toliau naujagimio vystymasis progresuoja tolygiai. Kūdikiai pirmą mėnesį priauga iki 200 gramų per savaitę. Tačiau kūno ilgis ir galvos apimtis taip pat sparčiai didėja. Pirmąjį mėnesį kūdikiai paauga vidutiniškai penkis centimetrus.
Motorinė raida: Ryškūs naujagimio refleksai, atsiranda sugriebimo ir išgąsčio refleksai, ieško spenelio ar čiulptuko. Pirmasis kūdikio mėnuo yra gana neįspūdingas stambiosios motorikos prasme. Naujagimiai guli taip, kaip yra paguldyti. Jie beveik nejuda iš vietos.
Sensorinė raida: Matymas labai ribotas - mato apie 20-30 cm atstumu. Naujagimiai gimsta turėdami išvystytus uoslės, skonio, lytėjimo ir klausos pojūčius. Bet jie dar nelabai gerai mato. Didžiausias jūsų naujagimio regėjimo aštrumas yra 20-25 cm atstumu - maždaug tokiu atstumu, kurį tėvai dažnai intuityviai laiko kalbėdami su savo vaiku. Naujagimiai jau reaguoja į išorinius dirgiklius ir gali į juos kreipti dėmesį. Temperatūros pojūtis jau yra gerai išvystytas pirmąjį kūdikio mėnesį.
Socialinė ir emocinė raida: Atpažįsta motinos balsą, kūdikį ramina pažįstamas kvapas, balso tembras. Pirmąjį mėnesį mažyliai bendrauja verksmu. Taip jie stengiasi atkreipti tėvelių dėmesį ir parodyti, kad kažko pageidauja. Naujagimis instinktyviai renkasi asmenį, su kuriuo jaučiasi saugiau ir kuris patenkina visus jo naujagimio poreikius. Kai šio “patikimo” žmogaus nėra šalia, naujagimiai verkdami, pasako, kad jo trūksta. Visai nesvarbu, ar tas žmogus bus mama, tėtis ar močiutė, svarbiausia, kad jis pirmąjį mėnesį pastoviai būtų ir atlieptų naujagimio poreikius. Be to, pirmąjį kūdikio mėnesį svarbus glaudus fizinis kontaktas. Specialistai išsiaiškino, kad glamonėjimasis atžalai mažina stresą. Artimas pastovus ryšys pirmąjį mėnesį yra be galo svarbus tolimesniam vaiko - tėvų tarpusavio santykių vystymuisi. Apsikabinimai, naujagimio supimas yra vieni iš pagrindinių būdų pačioje pradžioje užmegzti ryšį su naujagimiu. Išties pirmomis minutėmis po gimimo, naujagimis yra labai jautrus ir nori artimo kontakto. Dėl to yra siūloma iškart po gimimo naujagimį paguldyti ant mamos krūtinės ir nuo pat pirmųjų sekundžių sukurti tvirtą ir saugų mamos - naujagimio ryšį. Tėčio buvimas šalia irgi yra labai svarbus tolimesniam vaiko - tėčio ryšio kūrimui. Rekomenduojama ne tik mamai, bet ir tėčiui pirmąjį mėnesį liestis“oda su oda” su naujagimiu. Tėvai yra pirmoji socialinė aplinka naujagimiui. Net jei mažyliui dar vos mėnuo, jūs jau bendraujate su juo. Naujagimio vystymasis pirmąjį mėnesį beveik nesuteikia aktyvaus kontakto. Tačiau už tėvų pastangas laukia atlygis - pirmoji šypsena. Pirmąjį kūdikio mėnesį jis šypsosi taip vadinama refleksine šypsena arba, švelniai tariant, angelo šypsena. Pirmą mėnesį naujagimis didžiąją laiko dalį praleidžia valgydamas ir miegodamas. Vis dėlto jis turi trumpų budrumo periodų, per kuriuos galite su juo bendrauti. Lavinkite dėmesį: palaikykite akių kontaktą ir kalbėkite švelniu balsu, kad paskatintumėte kūdikio susikaupimą ir dėmesį. Pakeliui jis išmoksta atskirti savo balsą nuo aplinkinio triukšmo. Tačiau atminkite, kad pirmąjį gyvenimo mėnesį dėmesys vis dar yra labai trumpas. Skatinkite daugiau judėti: galite leisti tyliai barškėti ar skambėti garsams iš skirtingų pusių.
Kiti pokyčiai: Per pirmąjį mėnesį mažyliui nudžiūsta ir nukrenta virkštelės likutis. Reikėtų labai neišsigąsti, jei pirmosiomis dienomis ar savaitėmis jūsų mažylio oda bus išberta, - tai natūrali odos reakcija į pasikeitusią aplinką. Per pirmąjį mėnesį šiek tiek keičiasi galvytės forma. Pirmąją savaitę, labai kinta išmatų spalva ir gausa. Apie 7-10-ają dieną ir 2-3-ąją savaitę galite pastebėti staigų mažylio augimą. Tai yra trumpi, kelių dienų šuoliai, kai padidėja ūgis, svoris. Maždaug 2-ąją savaitę gali prasidėti pilvuko diegliai ir tęstis iki 3-6 mėnesių. Užėjus diegliukams mažylis gali būti neramus, verkti kelias valandas - neišsigąskite, tai natūralus raidos etapas. Pirmąjį mėnesį ryškėja ir individualūs charakterio bruožai.
1-2 mėn.
Fizinis vystymasis: Galvytė dar svyruoja, bet stiprėja kaklo raumenys. Antrąjį mėnesį galite sulaukti trečiojo augimo šuolio.
Motorinė raida: Guli ant pilvo, kelia galvytę 45° kampu, remiasi alkūnėmis. Gali trumpam išlaikyti galvytę stačioje padėtyje. Kiekvienas judesys tampa koordinuotesniu, plastiškesniu. Griebimo refleksai silpsta, delniukai vis dažniau atpalaiduoti, mažylis pradeda sąmoningai imti daiktus.
Sensorinė raida: Pradeda sekti veidus ar ryškius objektus akimis iš vienos pusės į kitą. Vis daugiau mažylį domina garsai. Jis jau kreipia dėmesį ne tik į mamos ar tėčio balsą, bet ir į kur nors nukritusio daikto ar uždaromų durų bilstelėjimą. Maždaug sulaukus 1-2 mėnesių susiformuoja ašarų liaukos, tad verkiant pradeda byrėti ašarėlės. Kuo toliau, tuo labiau kūdikį domina įvairūs objektai, garsai, kvapai. Vis dažniau pirštukai ir kiti lengvai pasiekiami daiktai atsiranda burnytėje.
Socialinė ir emocinė raida: Emocinis atsakas ryškėja - džiaugsmas, susidomėjimas. Vieno mėnesio kūdikiai jau pradeda guguoti, pradeda tarti ištęstas „a“ ir „e“, leisti įvairius gomurinius garsus. Vis dažniau mažylis šypsosi, bendrauja akimis. Grimasų daugėja, tačiau jos vis dar nesąmoningos.
Kiti pokyčiai: Paprastai naujagimiai neskiria paros meto ir jų miegas nuo jo nepriklauso. Praėjus mėnesiui mažyliai pradeda ilgiau miegoti naktimis. Visiškai mažai kūdikiui negalima duoti gerti karvės pieno. Be kitų priežasčių, jame yra daug natrio, kuris kenkia kūdikio inkstams.
3-4 mėn.
Fizinis vystymasis: Kūdikis sugeba laikyti galvytę visiškai stabiliai.
Motorinė raida: Pradeda ropoti vietoje, sukiotis aplink savo ašį. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų. Stiprėja gebėjimas ropoti, bando atsisėsti savarankiškai.
Sensorinė raida: Pradeda atskirti objektus pagal formą, garsą. Susipažįsta su aplinka per burną ir dažnai viską, kas pakliūva, dedasi į ją. Susidomėjimą kelią garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai. Maždaug trečiąjį-ketvirtąjį gyvenimo mėnesį kūdikis jau gali atsigulęs ant pilvuko išlaikyti pakeltą ne tik galvytę, bet ir pečius. Rankytėmis bando pasikelti ar prisitraukti, o keliant galvytė neatsilieka nuo stuburo ir kyla kartu. Pradeda vartytis ar bent jau bando tai daryti. Rankoje jau išlaiko nesunkius daiktelius ir siekia toliau esančių.
Socialinė ir emocinė raida: Pradeda mėgdžioti balsus, veido išraiškas. Rodo aiškų prisirišimą prie tėvų, pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Taria daug ir įvairių garsų, intonuoja, pradeda gestikuliuoti, rodo įvairias mimikas. Daugiau šypsosi, noriai bendrauja, seka žmones akimis.
Kiti pokyčiai: Trečiąjį mėnesį pasirodo 4-asis augimo šuolis. Jis trunka 2-3 dienas. Dvikalbėse šeimose 3-4-ąjį mėnesį kūdikis pradeda skirti skirtingas kalbas, pats bando kalbėti - pradeda tarti ne tik balses, bet ir priebalses, jungia kelis garsus. Šiuo metu galite tikėtis išgirsti pirmuosius ma-ma ar te-te, tačiau kol kas šie garsai vaikučiui dar neturi prasmės.
5-6 mėn.
Fizinis vystymasis: Gerėja kūno kontrolė, ypač viršutinės kūno dalies.
Motorinė raida: Apverčia save nuo nugaros ant šono, kartais ant pilvo. Ima žaislus abiem rankomis, juos tyrinėja. Gali nulaikyti buteliuką. 5-6 mėnesių kūdikis jau geba vartytis, pasikėlęs ilgiau išsilaikyti, vis dažniau ir ilgiau sėdi, šliaužioja. Tokio amžiaus mažyliai jau supranta žodžių reikšmes - reaguoja į savo vardą, kai kuriuos daiktavardžius sieja su pačiais daiktais. Maždaug tokiu metu galima pradėti kūdikius primaitinti, sodinti juos į maitinimo kėdutes.
Sensorinė raida: Susipažįsta su aplinka per burną ir dažnai viską, kas pakliūva, dedasi į ją. Susidomėjimą kelią garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai. Mažylis pradeda atpažinti skirtingas detales, susieti jas tarpusavyje. 5-6 gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda suprasti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą.
Socialinė ir emocinė raida: Reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje, kviečia atkreipti į jį dėmesį garsu, šypsena, judesiais. Pozityviai reaguoja į dainavimą, vis labiau domisi žaidimais, išmoksta mėtyti daiktus. Vis dažniau stebi judančius objektus.
Kiti pokyčiai: Būtent šiuo laikotarpiu gali pradėti dygti dantukai. Kūdikis pradeda skirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, gali bijoti dar nematytų veidų. Kalbinant kūdikis atidžiai stebi lūpas ir bando jas mėgdžioti. Paprastai 5-6 mėn. kiek sulėtėja mažylio augimas.
7-8 mėn.
Fizinis vystymasis: Kūdikis daug juda - mojuoja rankytėmis, spardo kojytėmis. Kūnas tampa lankstesnis.
Motorinė raida: Pradeda vartytis nuo pilvo ant nugaros. 7-8 mėn. mažylis geba pats atsisėsti ir tvirtai sėdėti, apsisukti. Daiktus ima ne visu delnu, bet pirštais, todėl gali paimti kur kas mažesnius, smulkesnius objektus. Išlaiko buteliuką, ar net du daiktus skirtingose rankose. Tokio amžiaus mažylio judesiai vis sudėtingėja ir tobulėja. Jis pradeda spyruokliuoti, ropoti, stovėdamas keturiomis gali viena ranka paimti žaislą.
Sensorinė raida: Ypač domisi mirgančiais žaislais. Kūdikis pradeda suvokti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą.
Socialinė ir emocinė raida: Reaguoja į žaidimus, domisi kitais žmonėmis. Vis daugiau taria garsų, ištaria ir sudėtingesnius priebalsius, daug kalbasi su žmonėmis, gyvūnais, žaislais, geba juos vadinti dainuojančiais tonais. Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato.
Kiti pokyčiai: Dažnai 7-8 mėn. kūdikiai nebenori gulėti, o paguldyti sėdasi. Šiame amžiuje tobulėja kūdikių logika - jie suvokia, kad po kauburiuota antklode slepiasi mylimiausias žaisliukas, o numestas kamuoliukas gali nuversti kaladėlių bokštą. Mažyliai pradeda suvokti drausminimą, žodžio „ne“ reikšmę.
9-10 mėn.
Fizinis vystymasis: Kūdikis sugeba laikyti galvytę visiškai stabiliai.
Motorinė raida: Stiprina gebėjimą ropoti, bando atsisėsti savarankiškai. 9-10 mėnesį kūdikiai savarankiškėja. Gali ne tik ilgai ir tiesiai sėdėti, sparčiai ropoti, bet ir prilaikomas tvirtai remiantis kojomis stovėti. Kai kurie mažyliai geba ne tik patys atsistoti, bet ir žingsniuoti. Gali perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos. Fizinė raida: Dauguma kūdikių pradeda ropoti, sėdi be atramos. Motorinė raida: Pradeda stotis laikydamasis už baldų. Tikslingai muša daiktus vieną į kitą.
Sensorinė raida: Pirštu pradeda rodyti į tai, ko nori, dalijasi savo atradimais. Gerai reaguoja į kalbą, gali vykdyti paprastas instrukcijas. Suvokia, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato.
Socialinė ir emocinė raida: Pradeda reikšti savarankišką nuomonę - gali nusisukti, kai kažkas nepatinka. Kūdikis vis daugiau naudoja kūno kalbos - mojuoja, linksi, rodo pirštu, gali parodyti tėtį, mamą, kūno dalį ar žaislus, mėgdžioja kitų elgesį. Bando valgyti pats. Kūdikis vis daugiau nori žaisti su skirtingais daiktais, džiaugiasi, kai prie jų prisijungia ir kiti. Ypač mėgaujasi šiek tiek vyresnių vaikų draugija.
Kiti pokyčiai: Stipriai jaučia išsiskyrimo su mama baimę, dažnai darosi vis sunkiau paguldyti dienos poguliui. Devintąjį mėnesį galite pastebėti dar vieną augimo šuolį.
10-12 mėn.
Fizinis vystymasis: Kūdikis laisvai sėdi, tad sėdėdamas mėgsta užsiimti sau įdomia veikla. Gali trumpam stovėti be atramos, bando atsistoti savarankiškai.
Motorinė raida: Laikydamasis eina palei baldus, bando pritūpti ir atsikelti. Pirštų judesiai vis tikslesni, moka įdėti smulkų daiktą į indelį. Greitai juda ropodamas. Deda žaislus vieną ant kito, pradeda naudoti daiktus pagal paskirtį (šukuoja, stumia mašinėlę).
Sensorinė raida: Atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje. Supranta paprastas užduotis - pvz., „paduok kamuoliuką“. Supranta žodžių reikšmes, reaguoja į emocinę kalbą.
Socialinė ir emocinė raida: Daugelis kūdikių pradeda vaikščioti savarankiškai, nors dar svyruodami. Naudoja gestus (mojuoja „viso gero“, rodo „negalima“), deda daiktus į dėžutes. Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis. Atsiranda stiprus prisirišimas prie vieno ar kelių asmenų.
Kiti pokyčiai: Nors tokio amžiaus mažylis paprastai dar nekalba, tačiau yra labai imlus kalbai. Vis dažniau tarp garsų galima išgirsti pavienius sąmoningus žodžius. Kūdikis gali paimti vis smulkesnius daiktus, vis daugiau atlieka smulkiosios motorikos veiksmų. Mažyliai pradeda suvokti daiktų paskirtį, kai kuriuos net bando naudoti - maistą į burnytę deda nebe ranka, o šaukšteliu. Gerėja kūdikio socialiniai įgūdžiai, jis vis labiau domisi kitais vaikais. Namuose pradeda stalčių, spintelių patikras, geba pasilenkti, domisi knygelėmis, judančiomis detalėmis.
Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Svarbu keisti padėtis
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų. Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą. Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
Natūrali sveiko kūdikio raida yra nuolat vykstantis procesas. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta daugybė mažylio vystymosi procesų, kurie yra itin svarbūs tolimesnei raidai. Labai svarbu pastebėjus tam tikrus nuokrypius ar gerokai sulėtėjusią raidą kreiptis į specialistus ir įvertinti, ar jūsų mažyliui nereikia taikyti ankstyvosios reabilitacijos. Kiekvieno žmogučio organizmas ir vystymasis unikalūs, todėl šiame straipsnyje aptartos kūdikio vystymosi normos tėra orientacinės. Augant mažyliui keisis ir jo pomėgiai - vietoj kaladėlių jis rinksis pieštukus ar dėliones, vietoj kramtukų lėlytes ar mašinėlių modeliukus, jam nebeužteks erdvės žaisti ant pleduko, tad teks pasirūpinti jam tinkama kėdute ir staliuku.
tags: #kudikio #formavimas #savaitemis
