Vaiko raida - tai sudėtingas ir nuolat besikeičiantis procesas, apimantis biologinius, psichologinius ir emocinius pokyčius nuo gimimo iki pilnametystės pradžios. Tai laikotarpis, kai vaikas pereina nuo visiškos priklausomybės prie savarankiškumo. Šiam procesui įtakos turi tiek genetiniai veiksniai, tiek aplinka - šeima, kultūra, ekonominė situacija.
Vaiko raida apima keletą svarbių sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą ir emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, yra itin svarbūs tolimesnei raidai ir lydi žmogų visą gyvenimą.
Visi vaikai išmoksta daugiau, jei juos supantys suaugusieji kryptingai stengiasi jiems padėti. Pavyzdžiui, vaikai gali išmokti skirtingų spalvų ar gyvūnų pavadinimus tik tada, kai jiems buvo pasakyta.
Pagrindinės vaiko raidos sritys
Vaiko raida apima keletą sričių, kurios vystosi nuosekliai, tačiau kiekvienas vaikas yra unikalus ir gali turėti individualų vystymosi tempą.
Fizinė sritis
Laikui bėgant kūno įgūdžiai lavėja ir našėja, vystosi stambioji motorika (išmokstama naudoti didžiuosius raumenis, t.y. kojas ir rankas) ir smulkioji motorika (išmoksta naudoti raumenis, reikalingus atlikti tikslius judesius).
Bendravimas ir kalba
Vaikai turi išmokti bendrauti su aplinkiniais. Jie mokosi ne tik kalbos, bet ir kaip įsitraukti į pokalbius, suskirstyti juos supantį pasaulį į kategorijas. Pavyzdžiui, kai vaikas sužino, kad apvalus daiktas yra “kamuolys”, jis turi išsiaiškinti, ar viskas, kas apvalu, taip pat vadinama kamuoliu. Ar mėnulis yra kamuolys, o kodėl gi ne?
Kognityvinė sritis
Kognityviniai procesai yra aukštesnio lygio smegenų funkcijos, įskaitant mąstymą, žinojimą, prisiminimą, vertinimą ir problemų sprendimą. Per pirmuosius penkerius metus ankstyvieji patyrimai daro didžiulę įtaką neurologinių ryšių vystymuisi.
Socialinė ir emocinė sritis
Vaikų tapatybė, savęs kaip “aš” ir jausmų suvokimas vystosi jiems augant.
Labai svarbu mažą vaiką palaikyti ir skatinti visose vystymosi srityse.
Kūdikio raidos etapai nuo gimimo iki vienerių metų
Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin reikšmingi biologinės, socialinės ir psichologinės raidos procesai. Per pirmuosius 12 mėnesių įvyksta bene svarbiausi motorinės raidos pokyčiai - pradedant nuo laikysenos, baigiant tam tikrų objektų valdymu.
1 mėnuo
Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni. Mėnesio vaikutis vis dažniau žiūri į įvairios spalvos, šviesumo ir formos daiktus.
Per pirmąjį gyvenimo mėnesį kūdikiui nudžiūsta ir nukrenta virkštelės likutis. Reikėtų labai neišsigąsti, jei pirmosiomis dienomis ar savaitėmis jūsų mažylio oda bus išberta, - tai natūrali odos reakcija į pasikeitusią aplinką. Per pirmąjį mėnesį šiek tiek keičiasi galvytės forma. Pirmąją savaitę labai kinta išmatų spalva ir gausa. Apie 7-10-ają dieną ir 2-3-ąją savaitę galite pastebėti staigų mažylio augimą. Tai yra trumpi, kelių dienų šuoliai, kai padidėja ūgis, svoris. Maždaug 2-ąją savaitę gali prasidėti pilvuko diegliai ir tęstis iki 3-6 mėnesių. Užėjus diegliukams mažylis gali būti neramus, verkti kelias valandas - neišsigąskite, tai natūralus raidos etapas. Pirmąjį mėnesį ryškėja ir individualūs charakterio bruožai.
1-2 mėn.
Vieno mėnesio kūdikiai jau pradeda guguoti, pradeda tarti ištęstas „a“ ir „e“, leisti įvairius gomurinius garsus. Vis dažniau mažylis šypsosi, bendrauja akimis. Grimasų daugėja, tačiau jos vis dar nesąmoningos. Mažylis geba ne tik kilstelėti galvytę, bet ir ją kiek palaikyti. Paprastai naujagimiai neskiria paros meto ir jų miegas nuo jo nepriklauso. Praėjus mėnesiui mažyliai pradeda ilgiau miegoti naktimis.
2 mėnuo
Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą. Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Mažiukas gyvai reaguoja į žmones - juos pamatęs susijaudina, mojuoja rankomis ir kojomis.
Antrąjį mėnesį galite sulaukti trečiojo augimo šuolio. Kiekvienas judesys tampa koordinuotesniu, plastiškesniu. Vis daugiau mažylį domina garsai. Jis jau kreipia dėmesį ne tik į mamos ar tėčio balsą, bet ir į kur nors nukritusio daikto ar uždaromų durų bilstelėjimą. Griebimo refleksai silpsta, delniukai vis dažniau atpalaiduoti, mažylis pradeda sąmoningai imti daiktus. Vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Maždaug sulaukus 1-2 mėnesių susiformuoja ašarų liaukos, tad verkiant pradeda byrėti ašarėlės. Kuo toliau, tuo labiau kūdikį domina įvairūs objektai, garsai, kvapai. Vis dažniau pirštukai ir kiti lengvai pasiekiami daiktai atsiranda burnytėje.
3 mėnuo
Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Taip lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenys, formuojasi fiziologinis stuburo linkis.
Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis.
Trečiąjį mėnesį pasirodo 4-asis augimo šuolis. Jis trunka 2-3 dienas.
3-4 mėn.
Trečiąjį-ketvirtąjį gyvenimo mėnesį kūdikis jau gali atsigulęs ant pilvuko išlaikyti pakeltą ne tik galvytę, bet ir pečius. Rankytėmis bando pasikelti ar prisitraukti, o keliant galvytė neatsilieka nuo stuburo ir kyla kartu. Pradeda vartytis ar bent jau bando tai daryti. Rankoje jau išlaiko nesunkius daiktelius ir siekia toliau esančių. Taria daug ir įvairių garsų, intonuoja, pradeda gestikuliuoti, rodo įvairias mimikas. Daugiau šypsosi, noriai bendrauja, seka žmones akimis.
Dvikalbėse šeimose 3-4-ąjį mėnesį kūdikis pradeda skirti skirtingas kalbas, pats bando kalbėti - pradeda tarti ne tik balses, bet ir priebalses, jungia kelis garsus. Šiuo metu galite tikėtis išgirsti pirmuosius ma-ma ar te-te, tačiau kol kas šie garsai vaikučiui dar neturi prasmės.
4 mėnuo
Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti. Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau. Tačiau kartais tėvai palieka kūdikį pagulėti ant pilvuko ir šis pirmą kartą gyvenime apsiverčia ant nugaros.
Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Žaislus šio amžiaus kūdikis ima visa plaštaka.
5 mėnuo
Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėda ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“.
Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris. Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną. Atsispiręs kojomis, jis pasislinks į priekį. Tai pirmosios šliaužimo pamokos. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais. Prilaikomas už pažastų, remiasi kojomis, jas kilnoja aukštyn.
Maždaug tokiu metu galima pradėti kūdikius primaitinti, sodinti juos į maitinimo kėdutes. Jie pozityviai reaguoja į dainavimą, vis labiau domisi žaidimais, išmoksta mėtyti daiktus. Vis dažniau stebi judančius objektus. Paprastai 5-6 mėn. kiek sulėtėja mažylio augimas. Būtent šiuo laikotarpiu gali pradėti dygti dantukai. Kūdikis pradeda skirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, gali bijoti dar nematytų veidų. Kalbinant kūdikis atidžiai stebi lūpas ir bando jas mėgdžioti. Mažylis pradeda atpažinti skirtingas detales, susieti jas tarpusavyje. 5-6 gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda suprasti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą.
6 mėnuo
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį. Kai guldysite į lovytę, gali protestuoti, nes stebėti pasaulį sėdint arba ant mamos rankų jam daug įdomiau, negu gulint.
Maždaug 5-6 mėnesių kūdikis jau geba vartytis, pasikėlęs ilgiau išsilaikyti, vis dažniau ir ilgiau sėdi, šliaužioja. Tokio amžiaus mažyliai jau supranta žodžių reikšmes - reaguoja į savo vardą, kai kuriuos daiktavardžius sieja su pačiais daiktais.
7-8 mėn.
Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje. Neretai jis siekia ranka atvaizdo veidrodyje ir nori jį paglostyti. Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento. Yra mažylių, kurie nuo gimimo rodo norą greitai mokytis, o yra tokių, kurie labai ilgai svarsto ir bet kokios naujos veiklos imasi tik tada, kai yra tikri, kad jiems pavyks.
Maždaug tokiame amžiuje tobulėja kūdikių logika - jie suvokia, kad po kauburiuota antklode slepiasi mylimiausias žaisliukas, o numestas kamuoliukas gali nuversti kaladėlių bokštą. Mažyliai pradeda suvokti drausminimą, žodžio ne reikšmę.
7-8 mėn. mažylis geba pats atsisėsti ir tvirtai sėdėti, apsisukti. Daiktus ima ne visu delnu, bet pirštais, todėl gali paimti kur kas mažesnius, smulkesnius objektus. Išlaiko buteliuką, ar net du daiktus skirtingose rankose. Vis daugiau taria garsų, ištaria ir sudėtingesnius priebalsius, daug kalbasi su žmonėmis, gyvūnais, žaislais, geba juos vadinti dainuojančiais tonais. Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Dažniausiai 7-8 mėn. kūdikiai nebenori gulėti, o paguldyti sėdasi.
8 mėnuo
Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį. Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų. Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį ir visa tai paragauti. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai.
Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje. Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti. Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes. Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais. Geriausia, jei viename puslapyje būna vienas piešinys.
9-10 mėn.
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti.
Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmas“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies.
Devintąjį mėnesį galite pastebėti dar vieną augimo šuolį. Mažyliai vis daugiau nori žaisti su skirtingais daiktais, džiaugiasi, kai prie jų prisijungia ir kiti. Ypač mėgaujasi šiek tiek vyresnių vaikų draugija.
10 mėnuo
Nors tokio amžiaus mažylis paprastai dar nekalba, tačiau yra labai imlus kalbai. Vis dažniau tarp garsų galima išgirsti pavienius sąmoningus žodžius. Kūdikis gali paimti vis smulkesnius daiktus, vis daugiau atlieka smulkiosios motorikos veiksmų. Mažyliai pradeda suvokti daiktų paskirtį, kai kuriuos net bando naudoti - maistą į burnytę deda nebe ranka, o šaukšteliu. Gerėja kūdikio socialiniai įgūdžiai, jis vis labiau domisi kitais vaikais. Namuose pradeda stalčių, spintelių patikras, geba pasilenkti, domisi knygelėmis, judančiomis detalėmis.
Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia. Sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju patariama tik tada, jei ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta.
11 mėnuo
Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais. Rankutės patobulėjusios, tad su pieštukais ar kreidelėmis mielai piešia.
12 mėnuo
Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti. Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis? Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima. O kuria piešia.
Augimo ir raidos šuoliai
Augimo šuoliai ir pasiekimų savaitės gali pasireikšti panašiai, tačiau jie skiriasi tuo, kad augimo šuolių metu naujagimis (vėliau kūdikis) žymiai paauga fiziškai, o pasiekimų savaičių metu vyksta labai spartus protinis vystymasis.
Augimo šuolis - tai fizinio augimo laikotarpis. Kūdikių augimo šuoliai paprastai trunka 2-3 dienas (kai kuriais atvejais gali trukti ir iki 5-7 dienų). Šiuo metu tėvai gali pastebėti, kad mažylis daugiau nori valgyti arba žįsti, būna irzlesnis, gali daugiau arba kaip tik prasčiau miegoti ir po šio laikotarpio tėvai dažnai pastebi akivaizdų fizinį vaiko paūgėjimą ar svorio priaugimą.
Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad kūdikių augimo šuoliai mažyliams gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo vaiko temperamento ir jautrumo pokyčiams. Todėl vienai šeimai kūdikio augimo šuoliai gali tapti sudėtingu laikotarpiu, o kitai - gali praeiti ir beveik nepastebimai.
Kada būna augimo šuoliai?
Per 1 vaiko gyvenimo metus gali būti pastebėti 6 fizinio augimo šuoliai. Lentelė ir įvykių sąrašas, kada paprastai gali būti pastebėti kūdikio augimo šuoliai:
- 7-10 gyvenimo dienomis (1 mėnesį) gali įvykti pirmasis naujagimio augimo šuolis. Augimo šuolio metu kūdikis gali labai pastebimai ir greitai priaugti svorio bei ūgio, apie 2-3 dienas intensyviai ir dažnai žįsti, būti irzlesnis nei įprastai.
- 2-3 savaitę (1 mėnesį) gali įvykti antrasis augimo šuolis. Augimo šuoliai bei jų požymiai ir toliau išliks panašūs, kaip aptarta anksčiau.
- 4-6 savaitę (2 mėnesį) gali įvykti trečiasis augimo šuolis.
- 3 mėnesį gali įvykti ketvirtasis augimo šuolis. Iki šiol mažylis augo itin sparčiai, jo augimo šuoliai vyko kas keletą savaičių, o po to, kai įvyksta augimo šuolis 3 mėnesių kūdikiui, spartaus fizinio augimo epizodai ima vis retėti.
- 6 mėnesį gali įvykti penktasis kūdikių augimo šuolis.
- 9 mėnesį gali įvykti šeštasis augimo šuolis kūdikiui.
Augimo šuoliai virš metų taip pat vyksta, tik rečiau. Vyresnių vaikų augimo šuoliai gali būti atpažinti pagal tuos pačius požymius.
Raidos šuolis (lietuvių kalba dar kartais vadinamos „pasiekimų savaitės“) - tai protinio vystymosi laikotarpis, kuris paprastai trunka 1-5 savaites. Jo metu mažylio smegenyse įvyksta neurologiniai pokyčiai, vaikas įgyja kompleksiškesnį suvokimą, po kurio pasaulis jo akims, uoslei, skoniui, klausai ir lytėjimui gali atrodyti visiškai kitaip - o tai yra didžiulis pokytis!
Įprastai, pirminis raidos šuolio etapas pasireiškia padidėjusiu mažylio dirglumu, verksmingumu, išaugusiu artumo ir žindymo poreikiu ar net laikinu raidos regresu. Pasibaigus šiam etapui, tėvai dažnai pastebi naujai įvaldytus įgūdžius, kurių iki šiol vaikas dar nebuvo atradęs - tai ženklas, kad raidos šuolis įvyko ir ateina lengvesnis etapas. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikų raidos šuoliai mažyliams gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo vaiko temperamento ir jautrumo pokyčiams. Todėl vienai šeimai raidos šuoliai gali tapti sudėtingu laikotarpiu, o kitai - gali praeiti ir beveik nepastebimai.
Raidos šuoliai yra skaičiuojami ne nuo gimimo dienos, o nuo gimdymo termino dienos. Tikslų kūdikio savaičių skaičių galite pasitikrinti suvedę vaiko duomenis čia. Taip pat gali praversti mobili aplikacija The Wonder Weeks (App Store, Google Play), kurioje suvedus vaiko duomenis, galėsite raidos šuolius stebėti kalendoriuje.
Kada būna raidos šuoliai?
Per 18 vaiko gyvenimo mėnesių gali įvykti 10 raidos šuolių. Kiekvieną jų trumpai aptarsime žemiau.
- 5 savaitę (2 mėnuo): Pirmasis raidos šuolis, trunkantis apie 1 savaitę. Pokyčius pastebėti gali būti sunku, tačiau kūdikis gali pradėti elgtis kitaip, ši savaitė gali būti kiek sunkesnė nei įprasta.
- 8-9 savaitėmis (3 mėnuo): Atsiranda modelių atpažinimas aplink ir savo paties kūne. Kūdikis pradeda suvokti, kai kažkas kartojasi, atpažįsta veiksmus (pavyzdžiui, kasdienę rutiną), pradeda suvokti, jog jo kūno dalys gali judėti valingiau (pavyzdžiui, rankos).
- 12 savaitę (3-4 mėnuo): Kūdikis įgauna suvokimą apie subtilius pasikeitimus. Matoma nebe tik taškas A ir B, bet ir kelias tarp jų, viskas aplink įgauna subtilesnį ir vientisesnį vaizdą. Kūno judesiai tampa labiau kontroliuojami, tikslesni ir vientisi.
- 15-19 savaitėmis (4-5 mėnuo): Pirmas ilgesnis raidos šuolis, kuris gali trukti net iki 5 savaičių. Kūdikis pradeda suvokti, kad egzistuoja nebe tik atskiri įvykiai, kurie gali kartotis, bet ir jų sekos. Suprasdamas įvykių seką, kūdikis įvaldo naujus įgūdžius ir eksperimentuoja. Rutinos ir ritualų reikšmė sustiprėja, nes kūdikiui jau žinant, kas po ko vyksta, tai sukuria saugumo ir pastovumo jausmą.
- 23-26 savaitėmis (6-7 mėnuo): Kūdikis įgauna suvokimą apie ryšį tarp įvairių objektų. Suvokia, kad daiktai gali būti viduje, išorėje, ant viršaus, apačioje, šalia, po, tarp, toliau, arčiau. Aktyviai naudoja šį supratimą kasdienybėje, pavyzdžiui, spaus mygtuką, kad išgirstų tam tikrą garsą. Geriau suvokia ryšį tarp savo kūno dalių - ką galima nuveikti koordinuojant kūną. Gali atsirasti išsiskyrimo su artimiausiu žmogumi nerimas.
- 34-37 savaitėmis (8-9 mėnesiai): Pasaulis pradedamas suvokti ir kategorijomis. Matomos nebe daugybė skirtingų objektų, o jų grupės bei kokios savybės sudaro kiekvieną grupę (pvz., „žmonės“, „katės“, „maistas“). Kūdikis ims tyrinėti objektus atidžiau ir ilgiau apžiūrinėdamas, viską išimdamas, ištraukdamas, išardydamas, mesdamas, nuversdamas ir pan. Mintyse kūdikis analizuoja, lygina, ieško panašumų ir skirtumų, kurdamas kategorijas.
- 42-46 savaitėmis (10-11 mėnesiai): Kūdikis pradeda suvokti, jog egzistuoja eiliškumas ir tikslingai pasitelkti įvairius daiktus ar veiksmus siekiant tikslo. Atsiranda daugiau tikslingumo veiksmuose.
- 51-54 savaitėmis (12-13 mėnesiai): Vaikas įgyja suvokimą, jog tas pats rezultatas gali būti pasiektas įvairiais būdais ir eiliškumu. Prasideda aktyvūs vaiko eksperimentai, tikrinant kas nutiks, kaip kas veikia, kokiais būdais galima pasiekti norimus daiktus. Atsiranda suvokimas, jog tarp visų galimybių yra pasirinkimas ir atsisakyti daryti tai, ką siūlo tėvai, taigi prasideda „ne“ etapo užuomazgos.
- 60-64 savaitėmis (14-15 mėnesiai): Vaikas suvokia, jog pasaulis tai ne tik begalė galimybių aplink jį, bet ir proga pačiam pasirinkti kada ir kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Vaikas ima kurti ir keisti situacijas, jų derinius, svarstyti ar verta jas atlikti ir kurti savus principus. Mąstymas tampa daug kompleksiškesnis.
- 71-75 savaitėmis (17-18 mėnesiai): Vaikas įgyja suvokimą, kad gali būti formuojamos ištisos ir sudėtingos situacijų sistemos, kurias galima lanksčiai pritaikyti pagal aplinkybes. Ženkliai suaktyvėja vaiko kalba ir papilnėja žodynas, atsiranda piešimas su intencija, ima reikštis fantazija, noras viską daryti pačiam ir pan.
Kas iš tiesų formuoja baimę, kas pelnosi iš „šešėlio“ ir ar Baltijos valstybės-tik šachmatų figūros?
Ūgio ir svorio grafikai
Ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Duomenis suvesti reikėtų taip: ūgį - centimetrais (pvz. 88 cm), svorį - kilogramais (pvz. Jei paskyroje yra įvesta informacija apie vaikus, sistema pagal lytį automatiškai parinks reikiamus ūgio/svorio procentilinius duomenis.
Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai sukčiau galvą.
Kada kreiptis į specialistus?
Natūrali sveiko kūdikio raida yra nuolat vykstantis procesas. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta daugybė mažylio vystymosi procesų, kurie yra itin svarbūs tolimesnei raidai. Labai svarbu pastebėjus tam tikrus nuokrypius ar gerokai sulėtėjusią raidą kreiptis į specialistus ir įvertinti, ar jūsų mažyliui nereikia taikyti ankstyvosios reabilitacijos.
Kiekvieno žmogučio organizmas ir vystymasis unikalūs, todėl šiame straipsnyje aptartos kūdikio vystymosi normos tėra orientacinės. Augant mažyliui keisis ir jo pomėgiai.
Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja. Visą mažylio raidą įvertinti gali tik raidos specialistas arba neurologas.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
