Nėštumo metu vartojamas alkoholis gali turėti itin sunkių pasekmių vaisiaus vystymuisi. Pasak Vilniaus gimdymo namų vadovės K. Mačiulienės, moterys tampa vis sąmoningesnės, tačiau atvejų, kai gimdo neblaivios moterys, vis dar pasitaiko. Net ir nedidelis alkoholio kiekis, nėštumo metu patenkantis į vaisiaus organizmą, gali sukelti rimtus pažeidimus, pirmiausia - smegenų ir kepenų.
„Kiekvienas lašas patenka į placentą. Placenta neturi jokio barjero šiai toksiškai medžiagai, ir visas alkoholis patenka į vaisiaus smegenis, kepenis ir taip toliau. Pirmiausiai pažeidžiamos smegenys“, - aiškina K. Mačiulienė.
Po kiekvieno tokio atvejo medikai daug kalba ir aiškina apie alkoholio žalą vaisiui. Kartais naudojami ir grubūs paaiškinimai, pavyzdžiui, kad išgėrus net mažiausią kiekį, vaisius bus „girtas“. Tokie žodžiai moteris priverčia susimąstyti, nes tai yra tiesioginis vaiko „maitinimas“ alkoholiu.
Vaiko sveikatai kylantis pavojus
Kiekvieną kartą į gimdymo namus atvykus apgirtusiai gimdyvei, jai ir naujagimiui statoma lašelinė, siekiant pašalinti alkoholį iš organizmo. Detoksikacijai nepavykus, naujagimiui gali ištikti traukuliai.
K. Mačiulienė pabrėžia, kad toks gimdymas personalui yra žymiai sunkesnis nei pačiai gimdyvei. Nors moteris gali jausti skausmą skirtingai - mažiau arba atvirkščiai, daugiau - dėl apsvaigimo ji gali labiau blaškytis ir apsunkinti personalo darbą. Tačiau, pasak jos, komplikacijų pavyksta išvengti, nes personalas yra tam pasiruošęs ir gimdymas nepaliekamas savieigai.
Net jei moteris neigia vartojusi alkoholį nėštumo metu, medikai dažnai mato išorinius požymius, rodančius, kad moteris vartojo alkoholį. „Apsilankymo metu nei viena nėščioji nepripažįsta, kad vartojo alkoholį ar narkotikus, nes nenori, kad būtų pradedama aiškinti apie alkoholio žalą vaisiui“, - sako K. Mačiulienė.
Alkoholis - vaiko hiperaktyvumo priežastis
Vilniaus gimdymo namų direktorė nurodo, kad tam, jog matytųsi išoriniai vaisiaus alkoholinio sindromo požymiai, reikia labai ilgai vartoti alkoholį. Šie požymiai būna akivaizdūs: plonos lūpos, žema kakta, nosis įdubusi.
Tačiau net ir tais atvejais, kai nėra matomų fizinių pakenkimų, yra pažeistos smegenys. „Dažniausiai tie vaikai nenusėdi vietoje, blaškosi, kaip plaštakės, būna hiperaktyvūs. Tėvai ieško to priežasčių, bet net nepagalvoja, kad tai gali būti grynai motinos atsakomybė. Čia nereikia kurti vakcinų, čia reikia tik vienintelio dalyko, kad motina nėštumo metu visiškai nevartotų alkoholio. Fizinius defektus galima išoperuoti, bet smegenų nepakeisi“, - teigia K. Mačiulienė.
Įsimintiniausias atvejis
Pasak K. Mačiulienės, šiais laikais moterys daug sąmoningesnės ir nebepasitaiko atvejų, kuomet prieš gimdymą išgeriama „ant drąsos“. Pats įsimintiniausias atvejis, kuomet teko susidurti su neblaivia gimdyve ir jos vyru, įvyko prieš 5 metus.
„Neblaivios moterys nedaug išgėrusios būna palyginti su dabartiniais metais, bet prieš kokias 5-6 tai būdavo didžiausia nelaimė, nes tekdavo tvarkytis ir su girtu vyru, ir su girta moterimi. Man yra buvę, kad atvyko vyras ir moteris visiškai girti. Vyras iškart susmuko fotelyje ir užmigo, o kai moteriai nutekėjo vaisiaus vandenys, jis pakėlė akis ir paklausė, kur čia dalina degtinę, ir pradėjo šliaužti prie tų vaisiaus vandenų. Mes jam statėme lašelinę, blaivinom lygiai taip pat, kaip ir mamą. Bet toks atvejis buvo vienintelis“, - prisimena ji.
Ne pirmas atvejis ir didelė problema
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Klaipėdos teisme šiuo metu nagrinėjama byla dėl moters, kuri girta pagimdė vaiką. Pernai balandį 2,02 promilės alkoholio kraujyje turėjusi telšiškė pagimdė mergytę, kurios kraujyje medikai nustatė mirtiną dozę - net 4,09 promilės alkoholio. Nors prokurorai siūlo nuteisti moterį dvejiems metams lygtinai, o gimdyvė savo kaltę pripažįsta, jos advokatas siekia išteisinimo, esą negimęs kūdikis nėra žmogus. Taip pat pernai balandį į Kauno klinikas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės atvežta dar viena girta gimdyvė. Jai nustatytas didesnis nei trijų promilių girtumas, o šlapime rasta ir narkotinių medžiagų.
Alkoholis - tai ne tik išorinių vaisiaus alkoholinio sindromo požymių, bet ir hiperaktyvumo priežastis. Vaikų apsaugos teisių tarnyba ir gimdymo namų personalas nuolat susiduria su pasekmėmis, kurias sukelia alkoholio vartojimas nėštumo metu.
Vilniaus sutrikusio vystymo kūdikių namuose dienas leidžia be tėvų globos likę, įvairių negalių turintys vaikai. Institucijos vadovė pasakoja, kad čia patenkantys kūdikiai turi įvairiausių sutrikimų, ir dažnas jų gimsta su vaisiaus alkoholiniu sindromu. „Plačiąja prasme, tiek, kas buvo prieš 3 metus, ir šiuo periodu, 90 proc. čia patenkančių vaikų turi alkoholinį vaisiaus sindromą, daugiau ar mažiau išreikštą“, - sako kūdikių namų direktorė Renata Rimdžiuvienė.
Gyvenimas su vaisiaus alkoholio spektro sutrikimu (FASD) #AlkoholioIstorijos
Dalis vaikų centre užsibūna ir iki 18-os metų. Užsieniečių šeimos įvaikinimo klausimais čia lankosi dažniau, nei Lietuvoje gyvenančios poros. Įtėviai iš užsienio paprastai būna atlaidesni pamestinuko sveikatos bėdoms.
Išnešioti naujagimiai: ypatinga priežiūra ir vystymasis
Nors straipsnio tema yra susijusi su alkoholio žala, svarbu paminėti ir kitus naujagimių sveikatos aspektus, pavyzdžiui, neišnešiotų naujagimių priežiūrą. Ji reikalauja ypatingo dėmesio ir žinių.
Neišnešioti naujagimiai turi savo fiziologinius ypatumus, pojūčius ir vystymosi procesus. Net ir labai mažas naujagimis, gimęs per anksti, jaučia emocijas, reaguoja į šviesą, garsą, kvapą.
Dr. Š. P. teigia, kad „29 savaičių naujagimis per miegus šypsosi. Jei šypsosi, vadinasi, jaučia ką nors malonaus ir gero. Žmogaus be smegenų veidas neatspindi jokių jausmų, o neišnešiotų naujagimių emocijas galima pastebėti labai anksti.“
Mokslas gali paaiškinti daug fiziologinių reiškinių. Nustatyta, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Net ir mažiausias kūdikis, gimęs per mažas, yra žmogus, turintis emocijas ir pojūčius.
Priešlaikinis gimdymas yra didelis iššūkis tiek vaikui, tiek tėvams. Tačiau su tinkama priežiūra ir parama, dauguma neišnešiotų naujagimių sėkmingai auga ir vystosi.
Svarbu suprasti, kad net ir mažiausias kūdikis yra žmogus, turintis emocijas ir pojūčius, todėl jam reikalinga ypatinga priežiūra ir dėmesys.
Naujagimiui palanki ligoninė: kas tai?
Naujagimiui palanki ligoninė (NPL) yra ta, kuri laikosi 10 reikalavimų ir nepriima nemokamų pieno mišinių bei yra įvertinta nepriklausomų stebėtojų. Šią iniciatyvą 1990 metais paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija kartu su UNICEF, siekdamos skatinti žindymą.
Pagrindiniai NPL reikalavimai apima:
- Žindymo politikos turėjimas raštu.
- Viso personalo apmokymas vykdyti šią politiką.
- Nėščiųjų informavimas apie žindymo naudą ir jos valdymą.
- Vos gimus kūdikiui padėti jį mamai ant krūtinės ir leisti jam būti ten, kol jis pirmą kartą pažįs.
- Mokyti mamas, kaip žindyti ir kaip palaikyti laktaciją net jei motina yra atskirta nuo kūdikio.
- Naujagimiui neduoti jokio kito maisto tik mamos pieną, nebent tam yra medicininių priežasčių.
- Praktikuoti „laktacijos budėjimą“, kai personalas yra pasiekiamas 24 valandas per parą.
- Neduoti naujagimiams čiulptukų ar dirbtinių spenelių.
- Skatinti žindančių motinų grupių kūrimąsi ir teikti joms pagalbą joms išėjus iš ligoninės.
- Nėščiąsias apmokyti, kaip žindyti ir kaip palaikyti laktaciją.
Šiuo metu Lietuvoje yra tik 8 Naujagimiui palankios ligoninės. Tačiau net ir ne NPL ligoninėse galima patirti sėkmingos žindymo pradžios, skaitant, mokantis ir bendraujant su kitomis mamomis bei specialistais.
Svarbu turėti ne tik gimdymo, bet ir žindymo planą, ir aktyviai dalyvauti savo kūdikio priežiūroje.
Mekonio aspiracijos sindromas (MAS)
Mekonis yra pirmosios išmatos, kurias išleidžia naujagimis. Mekonio aspiracijos sindromas (MAS) atsiranda, jei naujagimis prieš gimdymą praryja mekonį ir vaisiaus vandenų derinį į plaučius. Tai yra pagrindinė naujagimių sunkių ligų ir mirties priežastis.
MAS simptomas yra kvėpavimo sutrikimas. Gydytojai gali įkišti vamzdelį į naujagimio trachėją, kad ištrauktų skystį, kuriame yra mekonio. Geriausias būdas užkirsti kelią MAS yra ankstyvas nustatymas.
Visuotinis naujagimių tikrinimas
Lietuvoje vykdomas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 įgimtų retų ligų. Tai padeda sumažinti genetinių ligų keliamą grėsmę kūdikių sveikatai ir netgi gyvybei.
Nuo 2023-ųjų visi Lietuvos naujagimiai pradėti tikrinti dar dėl 8 įgimtų retų ligų, tarp jų - cistinė fibrozė ir spinalinė raumenų atrofija.
Laiku atlikus reikiamus tyrimus naujagimiui ir anksti diagnozavus įgimtas ligas, gali būti užkirstas kelias ligos progresavimui ir jos sukeltoms sunkioms sveikatos komplikacijoms ateityje.
Ši patikra yra svarbi ne tik kiekvienai šeimai atskirai, bet ir prisideda prie visuomenės sveikatos gerinimo.
