Bastutiniai, arba kryžmažiedžiai (lot. Brassicaceae, sin. Cruciferae) - tai didelė ir itin svarbi augalų šeima, priklausanti magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriui. Šiai šeimai priklauso apie 350 genčių ir maždaug 3000 rūšių, paplitusių visame pasaulyje. Didžiausia jų įvairovė pastebima Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose, Viduržemio jūros regione, taip pat pietvakarių ir vidurinėje Azijoje. Lietuvoje užregistruota 40 genčių ir 90 rūšių, įskaitant tiek laukinius, tiek kultūrinius augalus.
Bastutinių šeimos augalai gali būti vienmečiai, dvimečiai arba daugiamečiai. Dauguma jų yra žoliniai, tačiau pasitaiko ir puskrūmių. Jiems būdingi pražanginiai lapai ir liemeninės šaknys, kurios dažnai būna sustorėjusios (pvz., šakniavaisiai). Vegetatyviniuose organuose yra specialios ląstelės - idioblastai, kuriuose randama mirozino. Žiedai yra aktinomorfiniai, dvilyčiai, paprastai susitelkę kekėse. Klasikinė bastutinių žiedo sandara apima 4 taurėlapius ir 4 vainiklapius, kurie dažnai būna balti, geltoni, violetiniai ar raudoni, ir dėl savo išsidėstymo primena kryžių - taip ir kilo šeimos pavadinimas. Kuokelių dažniausiai būna šeši, susitelkę dviem ratais. Vaisius - ankštara, ankštarėlė arba trūkvaisis, retai riešutėlis. Sėklos neturi endospermo, tačiau jose gausu aliejaus. Kai kurių bastutinių augalų sėklose, lapuose ir šaknyse yra glikozidų (pvz., sinigrinas), o sekrecinėse ląstelėse - fermento mirosinazės, kuris kramtant ar apdorojant augalą, glikozidus skaido į garstyčių aliejų ir cukrų. Šis aštrus aliejaus kvapas gali pasireikšti piene, jei galvijai gausiai šeriami šių augalų lapais ar šakniavaisiais.
Daržovės iš Kryžmažiedžių Šeimos: Vitaminų ir Mineralų Šaltinis
Kryžmažiedžių šeima yra neatsiejama nuo mūsų mitybos, nes jai priklauso daugybė vertingų daržovių. Šios daržovės yra tikras mikroelementų ir vitaminų sandėlis. Liaudyje ši šeima dažnai vadinama kopūstine. Kryžmažiedės daržovės, valgomos tiek perdirbtos, tiek natūralios formos, pasižymi dideliu mineralų, skaidulų, cukrų, fitoelementų, vitaminų ir organinių rūgščių kiekiu. Jos yra nekaloringos, todėl puikiai tinka norintiems palaikyti sveiką svorį.
Naudingosios Kryžmažiedžių Daržovių Savybės
- Vitaminas C: Reaguoja su geležimi, teigiamai veikia sąnarius ir yra svarbus kolageno, reikalingo kaulų ir skeleto sistemai, sudėtyje. Ypač svarbus moterims, norinčioms išsaugoti kaulų tankį. Krienuose askorbo rūgšties yra 5 kartus daugiau nei citrinoje ar apelsine.
- Vitaminas K: Nepaprastai svarbus tinkamam kraujo krešėjimo procesui. Gausu visų rūšių kopūstuose.
- B grupės vitaminai: Būtini ląstelių apykaitai, nervų sistemos veiklai, virškinimui ir cukraus kiekio stabilizavimui. Lapinės daržovės yra puikus šių vitaminų šaltinis.
- Maistinės skaidulos: Reguliuoja virškinimo procesus, maisto judėjimą virškinimo trakte ir padeda užtikrinti tinkamą virškinimą.
- Vėžio profilaktika: Brokoliai, dėl sudėtyje esančio izotiocianato, laikomi vienais naudingiausių lapinių daržovių. Jie gali padėti sumažinti prostatos, pieno liaukų ir moterų organų vėžio tikimybę. Svarbu pastebėti, kad terminis apdorojimas (virimas) gali sumažinti izotiocianato koncentraciją (30-70%). Žaliosios salotos ir baltosios ropės taip pat siejamos su mažesne krūties vėžio rizika vyresnėms nei 50 metų moterims. Visi kopūstų tipai (baltieji, žiediniai, brokoliai, Briuselio kopūstai) gali padėti kovojant su gaubtinės žarnos vėžiu.
- Baktericidinis poveikis: Krienai, garstyčios, vasabis ir ridikai pasižymi ryškiomis baktericidinėmis savybėmis. Juose esančios medžiagos neleidžia daugintis kenksmingiems mikroorganizmams, susijusiems su dantų kariesu.
Kryžmažiedžių Daržovių Kontraindikacijos ir Atsargumo Priemonės
Kaip ir bet koks maistas, kryžmažiedės daržovės turi ir kontraindikacijų. Didelis jų kiekis, ypač vartojant žalias, gali sukelti nepatogumų neįpratusiam organizmui. Padidėjęs rūgštingumas ir didelis skaidulų kiekis gali lemti rėmenį, pykinimą, skrandžio spazmus ar sunkumo jausmą.
- Oksalo rūgštis: Lapinėse daržovėse randama oksalo rūgštis gali trukdyti kalcio pasisavinimui. Dėl šios priežasties, dideli kiekiai gali prisidėti prie oksalatinių akmenų susidarymo inkstuose.
- Skydliaukės veikla: Kai kurie kryžmažiedžiai augalai gali neigiamai veikti skydliaukės veiklą. Asmenims, kuriems nustatyta skydliaukės hipofunkcija, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl šių daržovių vartojimo.
Norint išsaugoti kuo daugiau naudingųjų medžiagų, daržoves rekomenduojama virti ne ilgiau nei penkias minutes arba naudoti garinimą. Terminiai apdorojimas sunaikina didžiąją dalį vitaminų.
Dažniausiai Sutinkamos Kryžmažiedžių Šeimos Daržovės ir Piktžolės
Bastutinių šeimos augalai yra labai įvairūs - nuo maistui auginamų daržovių iki paplitusių piktžolių.
Daržovės
- Kopūstai (Brassica oleracea): Viena seniausių daržovių Europoje, kilusi iš krūminių kopūstų. Pasaulyje auginami įvairūs kopūstų tipai: gūžiniai baltieji ir raudonieji, garbanotieji, Briuselio, žiediniai, ropiniai, lapiniai kopūstai ir brokoliai. Pekino ir kinų kopūstai kilę iš Rytų Azijos. Kopūstai gali būti vienmečiai ir dvimečiai, pasižymi tvirta šaknų sistema. Pirmame augimo etape jie sudaro gūžę, o antraisiais metais išaugina stiebą su daugybe žiedų. Kopūstai auginami dideliais kiekiais ir duoda didelius derlius. Jų atliekos puikiai tinka pašarui.
- Rapsai (Brassica napus): Rapsai auginami nuo 4000 m. pr. Kr. Tai vienmečiai augalai su ilgomis, šakotomis liemeninėmis šaknimis. Stiebas status, iki 1 metro ar daugiau, šakotas, su melsvu ar violetiniu atspalviu. Rapsai būna žieminiai ir vasariniai. Sėklose gausu aliejaus (45-50% žieminiuose, 32-35% vasariniuose). Rapsų aliejus tinkamas maistui tik po specialaus apdorojimo. Išspaudos - vertingas koncentruotas pašaras gyvuliams ir paukščiams. Nukulti stiebai ir ankštarėlės naudojamos furfurolui ir celiuliozei gaminti. Rapsai taip pat auginami žaliam pašarui ir silosui, yra geri medingieji augalai.
- Ropės (Brassica rapa): Kilusios iš Vidurinės Azijos, tai dvimetės, greitai augančios daržovės. Gerai auga lengvo priemolio ir priesmėlio puveningoje dirvoje. Šakniavaisiai vartojami žali ir virti, juose nemažai vitamino C.
- Griežčiai (Brassica napus): Kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimetės daržovės. Vartojami šakniavaisiai, valgomi žali ir virti. Juose gausu mineralinių medžiagų, vitamino C, cukraus ir baltymų. Geltonšakniai griežčiai vartojami maistui, baltašakniai - pašarui.
- Ridikai (Raphanus satinus): Viena seniausių daržovių, manoma, kilusi iš Mažosios Azijos. Būna vienmečiai ir dvimečiai. Pirmame etape išaugina stambų apvalų šakniavaisį ir lapų rozetę. Ridikai nereiklūs šilumai, geriausiai auga vidutinio sunkumo, silpnai rūgščioje, puveningoje dirvoje. Sausose dirvose augę ridikai esti kietesni ir aštresnio skonio. Juose gausu vitaminų C, B, karotino, cukrų ir mineralinių medžiagų. Specifinis kvapas ir skonis priklauso nuo sieros junginių. Ridikuose esantis lizocinas pasižymi antibiotiniu poveikiu.
- Ridikėliai (Raphanus satinus): Artimi ridikų giminaičiai, manoma, išvesti selekcijos būdu iš ankstyvųjų ridikų rūšių. Vienmečiai augalai, išaugina šakniavaisį ir šakotus stiebus su žiedynais. Ridikėliai - pati ankstyviausia pavasarinė daržovė, vertinama dėl vitaminų C, B ir karotino.
- Pipirnės (Lepidium sativum): Kilusios iš Egipto, auginamos visame pasaulyje. Vienmečiai augalai, auginantys vešlią lapų rozetę ir žiedynstiebį. Maistui vartojami jauni lapai ir sultingi ūgliai, pasižymi aštroku prieskoniu dėl sieros junginių. Gausu askorbino rūgšties, karotino, rutino, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
- Garstyčios (Sinapis alba, Brassica juncea): Baltoji garstyčia - vienmetis augalas, žinomas kaip prieskoninis ir vaistinis augalas nuo senovės. Stiebas status, šakotas. Vartojamos sėklos kaip prieskonis, taip pat spaudžiamas eterinis garstyčių aliejus. Jauni lapai vartojami salotoms, žadina apetitą ir gerina virškinimą. Medicinoje naudojami lapai ir trauklapiai. Lapinė garstyčia (Brassica juncea) taip pat auginama dėl lapų, kuriuose gausu vitamino C, karotino ir eterinio aliejaus.
- Krienai (Armoracia rusticana): Daugiametis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Stiebas aukštas, šakotas. Šaknys mėsingos, storos. Krienų šaknyse gausu fitoncidinių medžiagų, vitamino C, mineralinių druskų. Vertinami kulinarų ir liaudies medicinoje.
- Vaistinis rėžiukaitis (Nasturtium officinale): Daugiametis arba dvimetis augalas, paplitęs Vidurio Europoje. Gerai auga vidutinio drėgnumo dirvoje. Lapai vartojami salotoms.
Piktžolės
Bastutinių šeimai priklauso ir nemažai paplitusių piktžolių, kurios gali konkuruoti su kultūriniais augalais dėl maisto medžiagų, vandens ir šviesos.
- Dirvinė čiužutė (Capsella bursa-pastoris): Vienmetis augalas, savaime augantis laukuose, daržuose, dykvietėse. Stiebas status, briaunotas. Vaisius - beveik skrituliška ankštarėlė. Nereikli dirvai, lengvai pasisėja.
- Garstukas (Sinapis arvensis): Paplitusi piktžolė, priklausanti bastutinių šeimai.
- Barbarea (Barbarea): Kai kurios šios genties rūšys yra piktžolės.
- Tvertikas, poklius, pikulės: Tai kitos bastutinių šeimos piktžolės, nuo seno augančios įvairiose kultūrose.
- Judra (Camelina): Seniau auginta aliejui, dabar tapo linų piktžole dėl panašių sėklų, kurias sunku išvalyti.
Piktžolių kiekio reguliavimas ekologiniuose ūkiuose gali būti pasiektas taisyklinga sėjomaina arba dirvos mulčiavimu organinėmis medžiagomis. Svarbu, kad dirvoje visą vegetacijos periodą augtų augalai, taip natūraliai stabdomas piktžolių augimas.
Bastutinių Šeimos Augalų Ūkinė Reikšmė
Bastutinių šeima yra itin svarbi ūkiniu požiūriu. Be gausybės daržovių, ji teikia ir vertingų pašarinių augalų, tinkamų žaliam pašarui bei silosui. Rapsų išspaudos yra puikus koncentruotas pašaras, turintis daug baltymų ir riebalų, subalansuotas pagal amino rūgštis. Iš daugelio šios šeimos augalų sėklų spaudžiamas techninis ir maistinis aliejus. Kryžmažiedžiai augalai taip pat yra geri medingieji augalai.
Panaudodami šias žinias, galime geriau suprasti ir vertinti kryžmažiedžių šeimos augalų įvairovę, jų naudą mūsų sveikatai ir svarbą žemės ūkyje.
