Kraujosruvos, dar kitaip vadinamos mėlynėmis, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tiek suaugusiems, tiek patiems mažiausiems - kūdikiams. Nors dažnai tai tiesiog nekelia didelio susirūpinimo, kartais jos gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Kas sukelia kraujosruvas?
Mėlynės paprastai atsiranda, kai žmogus patiria traumą - krisdamas ar į ką nors atsitrenkdamas. Tuo metu kraujagyslės tarp odos ir kitų audinių pratrūksta, ir po oda ima kauptis kraujas. Tai yra natūrali organizmo reakcija į pažeidimą.
Tačiau itin dažnas hematomų atsiradimas be rimtos priežasties arba ilgai nepranykstančios mėlynės gali signalizuoti ir apie rimtų ligų atsiradimą. Kraujosruvos gali atsirasti sergant kepenų ligomis, tai gali būti cukrinio diabeto ar hormonų sutrikimų požymis. Per kelias savaites nepranykstanti kraujosruva gali reikšti infekciją.
Dėl kepenų ligų atsiradusioms hematomoms būdinga tai, jog jos būna gana didelės ir išblunka gerokai lėčiau nei įprastos mėlynės. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nevartojami kraują skystinantys preparatai - jie taip pat gali sukelti kraujosruvų atsiradimą.
Kefalohematoma: speciali kraujosruvos forma kūdikiams
Viena specifinių kraujosruvų formų, pasitaikančių naujagimiams, yra kefalohematoma. Tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės susiformuoja kraujo sankaupa. Pagrindinė jos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą. Kefalohematoma susiformuoja apie 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį.
Medikai naujagimių kefalohematomas skirsto į kategorijas pagal tai, kada pasireiškia simptomai: ūminė ir lėtinė. Gimdymo metu sukeltos galvos traumos, taip pat sužalojimai gali atsirasti ir dėl to, kad kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens. Kitos priežastys gali būti daugiavaisis nėštumas, itin ilgas ir užsitęsęs gimdymas per makštį, vaisiaus makrosomija (didesnis nei vidutinio svorio vaisius).
Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi.
Tipiniai kefalohematomos simptomai:
- Minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos.
- Anemija (geležies trūkumas): Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės mažakraujystė, yra didesnė.
- Kalkėjimas (kalcifikacija): Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų, kurios gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi.
- Infekcijos: Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
- Gelta: Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
- Kaukolės lūžiai: 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.
Dauguma naujagimių kefalohematomų, tinkamai gydomos, pasveiksta per kelis mėnesius ir nesukelia didelių problemų.
Mėlynių spalvos ir jų reikšmė
Apie mėlynės amžių galima spręsti iš jos spalvos. Traumą patyrusiai vietai gyjant ir skaidant hemoglobinui, kuris suteikia kraujui įprastą raudoną spalvą, mėlynė ima keisti spalvą. Tai yra natūrali gijimo proceso dalis.
- Pradinė stadija (po traumos): Mėlynė yra raudona, nes po oda susikaupia daug kraujo, kuriame yra daug deguonies.
- Po 1-2 dienų: Deguonies kiekis mėlynėje mažėja, todėl raudonumas nyksta.
- Kelių dienų senumo mėlynė: Paprastai būna mėlyna, violetinė ar net juoda.
- Po maždaug 5-10 dienų: Mėlynė pasidaro geltona arba žalia. Tokia spalva atsiranda dėl to, kad, skaidant hemoglobiną, susidaro biliverdinu ir bilirudinu vadinami dariniai.
- Po 10-14 dienų: Mėlynė tampa gelsvai rusva arba šviesiai ruda.
- Galiausiai: Šviesiai ruda tapusi mėlynė ima visiškai nykti. Dauguma mėlynių išnyksta per maždaug dvi savaites.
Odos spalva taip pat daro įtaką mėlynės išvaizdai. Vidutinio tamsumo odą turinčiųjų mėlynės būna rausvesnės ir geltonesnės spalvos, o dėl tamsesnės odos mėlynės atrodo tamsesnės.
Kada reikėtų susirūpinti dėl kraujosruvų?
Paprastai dėl mėlynių jaudintis neverta, nes tai yra paviršiniai pažeidimai, kuriems nereikia jokio medicininio gydymo. Tačiau kai kuriais atvejais reikėtų susirūpinti.
Viena priežastis sunerimti yra hematoma. Hematoma - didelio kraujo kiekio susikaupimas tarp audinių. Paprastai tai įrodymas, kad trauma buvo rimtesnė. Kai susidaro hematoma, organizmas su ja negali susidoroti taip paprastai, kaip esant paprastai mėlynei. Hematoma išlieka tokios pačios spalvos, yra kieta, kelias dienas juntamas stiprus skausmas. Hematomos atveju žmogui gali prireikti medicininės pagalbos.
Simptomai, rodantys, kad reikia kreiptis į gydytoją:
- Koja ar ranka aptirpsta.
- Sąnarys, raumuo ar visa galūnė netenka dalies ar visos savo funkcijos.
- Hematoma ir toliau auga.
- Mėlynė negyja daugiau nei dvi savaites.
- Atsiranda prie lūžusio kaulo.
- Atsiranda ant galvos ar kaklo.
- Sutrikdo regą.
- Be aiškios priežasties atsiranda ant pilvo, galvos ar liemens, nes tai gali rodyti, jog yra problema su vidaus organu.
Taip pat į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu įtariamas kaulo lūžis, skausmas stiprėja, mėlynė traumuotoje vietoje po kurio laiko vėl atsiranda, nėra aiškios mėlynės priežasties, dėl mėlynės sutriko regėjimas.
Retais atvejais mėlynė gali būti rimtesnės ligos simptomas, pavyzdžiui, hemofilijos, kaulų lūžių, kai kurių vėžio formų, kepenų problemų. Jeigu kraujosruvos atsiranda be aiškios priežasties, vaikui reikėtų atlikti kraujo tyrimą - tai gali būti kraujo ligos požymis.
Kaip pagreitinti kraujosruvos gijimą?
Žmonės gali imtis priemonių, kurios pagreitina mėlynės gijimą. Štai kelios priemonės, kurių galima imtis namuose:
- Šaltis: Vienas iš pirmųjų veiksmų turėtų būti prie sumuštos vietos pridėti ką nors šalto. Ledo ar šaldytų daržovių maišelį reikėtų apvynioti rankšluosčiu ar audeklu ir pridėti. Nedėkite tokio šaldančio maišelio tiesiogiai prie odos, nes tai gali pakenkti odai. Pridėjus šaltą kompresą, sumažinamas poodinis kraujavimas ir tinimas. Dėl to mėlynė gali būti mažesnė, mažesnis bus ir uždegimas. Pirmąsias valandas ant sutrenktos vietos dedami šalti kompresai siaurina kraujagysles ir slopina skausmą.
- Šiluma: Praėjus dviem paroms po sumušimo galima pradėti šilumos procedūras, jos suaktyvina kraujo cirkuliacija ir padeda greičiau panaikinti kraujosruvas.
- Tepalai ir kremai: Kai kurie žmonės naudoja arnikos, kvercetino, vitaminų B3 ar K kremus, kurie spartina mėlynės gijimą. Taip pat galima naudoti skausmą malšinančius ir nesteroidinius priešuždegiminius tepalus ar kitus vaistus. Bet kokiu atveju, prieš naudojant tokius preparatus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Reikėtų vengti aspirino, nes šis gali paskatinti gausesnį kraujavimą.
- Tvarstis: Pirmąsias kelias dienas po traumos galima dienos metu apvynioti sumuštą vietą elastiniu tvarsčiu. Tai sumažins mėlynę ir traumos sukeltą diskomfortą. Tvarstis turėtų būti standus, bet ne per daug suveržtas. Jeigu imate jausti tirpimą, dilgčiojimą ar didesnį diskomfortą, tai reiškia, kad reikėtų tvarstį šiek tiek atlaisvinti.
- Pakėlimas: Sumuštos vietos pakėlimas prilygsta šaldymui. Tai padeda išvengti didesnės mėlynės. Sumuštą galūnę reikėtų pakelti iki komfortiškos pozicijos.
Tiek šiltus, tiek šaltus kompresus reikia laikyti po keliolika minučių ir daryti pertraukas, kad nepakenktume sumuštai vietai ir aplink ją esančiai odai. Jeigu kūnas nėra pažeistas nubrozdinimais, skaudančią vietą gali nuraminti medetkų, arnikų tepalai.
Hemangiomos - kraujagyslių dariniai
Pastebėję besiformuojančius raudonus darinius ant kūdikių odos, tėvai gali sunerimti. Tai gali būti hemangiomos. Hemangioma - tai kraujagyslių darinys ant odos, kai kraujagyslės netinkamai susiformuoja ir dauginasi intensyviau, nei turėtų. Didžioji dalis hemangiomų atsiranda po gimimo arba per pirmąsias 6 gyvenimo savaites.
Per pirmuosius 5 kūdikio gyvenimo mėnesius hemangioma auga greitai. Šis laikotarpis vadinamas proliferacine (augimo) faze. Daugumos 3 mėn. amžiaus kūdikių hemangioma bus pasiekusi 80 proc. savo dydžio. Iki pirmojo kūdikio gimtadienio daugeliu atvejų šis darinys nustoja vystytis ir didėti, tampa lygesnis, nebe taip intensyviai raudonas.
Hemangiomos gali būti paviršinės (ant odos paviršiaus), po oda esančios (atrodo mėlynos arba odos spalvos) arba mišrios.
Gera žinia - kad daugelio hemangiomų (maždaug 70 proc.) gydyti nereikia. Jeigu hemangioma yra ant veido, lytinių organų ar pirštų, gydyti prireikia iškart, kiti dariniai gali būti stebimi.
Jei gydytojai nusprendžia, kad hemangiomą reikia gydyti, tai galima daryti vaistais (beta blokatoriais), pavyzdžiui, propranololiu ar timoliu. Daugelio kūdikių hemangiomų gydyti chirurginiu būdu neprireikia. Tiesa, jei po darinio gydymo vaistais liko akivaizdžiai pastebimas surandėjimas, gali prireikti operacijos.
Ar kūdikių hemangioma yra pavojinga? Hemangiomos gali išopėti ir pradėti kraujuoti. Ši komplikacija pasitaiko gana dažnai, o opos gyja sunkiai dėl pažeistų aplinkinių audinių. Taigi, dėl galimų rizikų būtina labai atidžiai stebėti hemangiomos vystymąsi, ypač pirmaisiais gyvenimo metais.
Kada kreiptis į gydytoją dėl kūdikio kraujosruvų?
Nors daugelis kraujosruvų yra nekenksmingos, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją:
- Kraujosruvos atsiranda be akivaizdžios priežasties.
- Kraujosruvos yra didelės, skausmingos arba ilgai neišnyksta (daugiau nei dvi savaitės).
- Kraujosruvos atsiranda kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, stiprus skausmas, tinimas, galūnės funkcijos sutrikimas.
- Įtariamas kaulo lūžis.
- Kraujosruvos atsiranda ant galvos ar kaklo, ypač jei kūdikis buvo traumuotas.
- Įtariamos rimtesnės ligos, tokios kaip hemofilija ar kitos kraujo krešėjimo sutrikimai.
Medikas gali nustatyti, ar nėra rimtesnių priežasčių, dėl kurių atsirado mėlynė, ir paskirti tinkamą gydymą.
tags: #kraujosruva #ant #kojos #kudikiui
