Nėštumas - tai ypatingas, tačiau kartu ir nerimo kupinas laikotarpis moters gyvenime. Viena dažniausių ir nerimą keliančių problemų, su kuria susiduria būsimos mamos, yra kraujavimas nėštumo metu, ypač po tuštinimosi. Nors kraujas visada yra signalas atkreipti dėmesį į savo kūną, jis toli gražu ne visada reiškia persileidimą ar nėštumo komplikacijas.

Hemorojus, dar vadinamas gumbais, yra patinusios kraujagyslės išangėje, aplink ją ir apatinėje tiesiosios žarnos dalyje. Nėštumo metu ši problema tampa itin aktuali - didžioji dalis moterų susiduria su hemorojumi trečiąjį trimestrą, kai išsiplėtusi gimda spaudžia venas. Ši būklė, vadinama nėštumo hemorojumi, sukelia diskomfortą, niežulį ir kraujavimą tuštinantis. Tačiau svarbu žinoti, kad hemorojus, nors ir nemalonus, nėra kenksmingas nei motinai, nei kūdikiui.

Hemorojus gali pasireikšti bet kam, tačiau nėštumo metu jo tikimybė smarkiai išauga. Tai lemia daugybė vidinių ir išorinių pokyčių moters organizme. Nėštumo metu žymiai padaugėja hormono progesterono, kuris atpalaiduoja venų sieneles aplink išangę. Be to, auganti gimda spaudžia dubens venas, o tai dar labiau apsunkina kraujo nutekėjimą ir skatina hemorojaus vystymąsi. Nėščios moterys, kenčiančios nuo vidurių užkietėjimo, yra dar labiau linkusios į šią problemą.

Hemorojus skirstomas į vidinį ir išorinį. Vidinis hemorojus yra tiesiosios žarnos viduje, dažnai nesukelia simptomų, tačiau gali sukelti nedidelį diskomfortą ar kraujavimą tuštinantis, ypač jei tenka stangrintis. Išorinis hemorojus yra aplink išangę ir dažniausiai sukelia ryškesnius simptomus.

Nors hemorojus sukelia dirginimą ir nepatogumus nėštumo metu, dažnai jis pagerėja savaime po gimdymo. Svarbu laikytis higienos, išangės sritį laikyti švarią ir sausą, naudoti šaltus kompresus ir šiltas voneles. Taip pat svarbu vengti stipraus kasymosi ir trynimo.

Kraujavimo nėštumo metu priežastys

Nėštumo metu kraujavimas ar tepliojimas gali turėti įvairių priežasčių, priklausomai nuo nėštumo trukmės:

• Implantacinis kraujavimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (3-4 savaitę) apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje gali pažeisti kraujagysles, sukeldamas nedidelį kraujavimą ar rusvas išskyras.
• Persileidimas: Kraujavimas pirmąjį trimestrą gali būti ir persileidimo požymis. Paprastai jis prasideda neintensyviai, bet vėliau stiprėja, kraujas gali būti raudonas, rusvas ar rudas, kartu pasišalina krešuliai ar audinių gabaliukai.
• Negimdinis nėštumas: Tai reta, bet pavojinga būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakyje. Augdamas jis gali suplėšyti kiaušintakį, sukeldamas vidinį kraujavimą.
• Trofoblastinė liga (vaisių vandenligė): Tai reta nėštumo forma, kai vaisius nesivysto arba vystosi nenormaliai.
• Placentos pirmeiga: Ši patologija atsiranda, kai placenta prisitvirtina apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Atsiveriant gimdos kakleliui ar susitraukinėjant gimdai, gali prasidėti kraujavimas.
• Placentos atšoka: Retas sutrikimas, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar prieš kūdikio gimimą. Tai gali sutrikdyti deguonies tiekimą vaisiui.
• Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga: Reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra arti gimdymo kanalo ir nėra apsaugotos. Dėl to vaisius gali netekti daug kraujo.
• Priešlaikinis gimdymas: Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis.
• Gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo. Kraujas gali pasirodyti po lytinių santykių.

Jei pastebėjote kraujo ar tepimo nėštumo metu, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei kraujavimas gausus, lydi skausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai.

Diagnostika

Gydytojas, siekdamas išsiaiškinti kraujavimo priežastį, gali atlikti šiuos tyrimus:

• Apklausa: Detali pokalbis su paciente apie simptomus, jų trukmę ir intensyvumą.
• Fizinė apžiūra: Ginekologinė apžiūra, siekiant įvertinti gimdos kaklelio būklę ir galimas kraujavimo vietas.
• Kraujo tyrimai: Nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas, kuris gali suteikti informacijos apie nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.
• Echoskopija (ultragarsinis tyrimas): Padeda įvertinti vaisiaus, placentos ir gimdos būklę, atmesti ar patvirtinti tam tikras patologijas.

Gali prireikti ir papildomų, kartotinių tyrimų, kad būtų galima tiksliai nustatyti kraujavimo priežastį.

Hemorojaus gydymas ir prevencija nėštumo metu

Pagrindinė hemorojaus prevencija nėštumo metu yra vidurių užkietėjimo vengimas. Tam padeda:

• Skaidulingas maistas: Vaisiai (kriaušės, avokadai, uogos), daržovės (brokoliai, burokėliai, morkos), ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai), sveiki grūdai (avižiniai dribsniai, rudieji ryžiai).
• Pakankamas skysčių kiekis: Gėrimas daug vandens palengvina tuštinimąsi.
• Fizinis aktyvumas: Dubens raumenų pratimai, tokie kaip Kegelio pratimai, stiprina raumenis ir palaiko tiesiąją žarną.

Jei hemorojus jau yra, gydymas gali būti konservatyvus, taikant medikamentus (tepalus, žvakutes), arba, retais atvejais, chirurginis. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei namų priemonės nepadeda.

Nors kraujavimas nėštumo metu gali kelti nerimą, svarbu nepulti į paniką. Daugeliu atvejų, laikantis gydytojo rekomendacijų ir tinkamai prižiūrint savo sveikatą, nėštumas praeina sėkmingai.

tags: #kraujavimas #nestumo #metu #po #tustinimosi

• Darbas su moterimis, patyrusiomis persileidimą
• Žaidimų pasaulis vaikams
• Kėdučių tipai
• Nemėžio lopšelis-darželis: atsiliepimai
• Vaikų gyvenimas po tėvo mirties