Vasara - puikus metas leisti laiką gamtoje, tačiau kartu tai ir metas, kai vabzdžiai tampa itin aktyvūs. Nors Lietuvoje nėra gyvybei pavojingų vabzdžių, jų įkandimai gali sukelti diskomfortą, o kartais ir sunkias alergines reakcijas, ypač vaikams. Kai kurie tėvai susiduria su dilema: kodėl jų vaikas įkando kitam mažyliui arba pats buvo apkandžiotas darželyje.
Kodėl vaikai kandžiojasi darželyje?
Vaikų psichologė Violeta Pilipuitienė aiškina, kad vaikas gali pradėti kandžiotis dėl įvairių priežasčių. Viena jų - vaikas jaučiasi vienišas ar nesuprastas, net jei turi mylinčius tėvus. Kandžiojimasis gali būti būdas išreikšti sudėtingus jausmus, tokius kaip nusivylimas, pyktis, baimė ar pasimetimas, ypač jei vaikas dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai. Kai kuriems vaikams tai gali būti būdas atkreipti į save dėmesį, ypač jei jie jaučia pavydą broliams ar seserims.
Pasak specialistės, svarbu suprasti, kad vaikas, kuris kandžiojasi, tuo metu gali jausti ne laimę ar agresiją, o liūdesį, baimę ar vienatvę. Šie jausmai gali atsirasti, kai vaikui atrodo, kad jo niekas nesupranta, juo niekas nesirūpina ar jis yra nereikalingas. Atidžiai stebint vaiką, galima pastebėti, kad prieš puolant agresyviai, jo veide trumpam pasirodo tokio jausmo išraiška.
Kandžiojimasis taip pat gali būti susijęs su fiziniais poreikiais, tokiais kaip alkis ar nuovargis. Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo.
Svarbu turėti adekvačius lūkesčius: kūdikiams kandžiojimasis yra natūralus būdas pažinti pasaulį. Tėvai turėtų mokyti vaiką, ką galima kandžioti, o ko ne. Jei vaikas pradeda kandžioti kitą vaiką, svarbu išlikti ramiems, švelniai jį sustabdyti ir tvirtai pasakyti: „Ne, kandžiotis negalima!“ Paaiškinti, kad kandant kitam skauda.
Jei vaiko elgesys negerėja, ypač jei jis vyresnis nei 3-4 metai ir įprasti metodai nededa pastangų, reikėtų kreiptis į specialistus. Tai gali reikšti rimtesnius emocinius sunkumus. Tokiu atveju psichologas aiškinsis, kada prasidėjo kandžiojimasis, kas pasikeitė vaiko aplinkoje ar šeimoje.
Ką daryti, kai vaiką darželyje įkando vabzdys?
Vabzdžių įkandimai gali sukelti nemalonumų, ypač mažiems vaikams, kurie yra mažiau atsparūs skausmui ir diskomfortui nei suaugusieji. Jei vaiką sugėlė uodas, oda pradeda stipriai niežėti dėl vabzdžio išskiriamų krešėjimą stabdančių medžiagų. Svarbu neleisti vaikui kasytis, nes tai gali sukelti odos infekcijas.
Jei ant odos matote geluonį (pvz., po bičių įgėlimo), jį reikėtų kuo skubiau pašalinti. Geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų. Geriausia jį nubraukti nago ar banko kortelės krašteliu. Po to sugeltą kūno vietą reikėtų vėsinti - naudoti į audinio skiautę įvyniotą leduką ar specialų kompresą.
Vabzdžių nuodai vaikams gali veikti kaip stiprus alergenas. Pirma reakcija dažniausiai pasireiškia vietinėmis odos reakcijomis: didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Tačiau stipri odos reakcija dar nebūtinai reiškia, kad vaikas yra alergiškas - tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną.
Ypatingai greitos tėvų reakcijos ir skubios pagalbos vaikui reikia, jei vabzdys įgėlė į burnos, kaklo ar galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažnai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulį, galvos svaigimą.
Jei vaikas alergiškas vabzdžių įgėlimams, per artimiausias minutes tinimas gali didėti, paraudimas plisti, atsirasti dėmių ar išbėrimų. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pirmosios pagalbos priemonės po vabzdžio įgėlimo:
- Pašalinti geluonį (jei įgėlė bitė).
- Vėsinti įgeltą vietą.
- Naudoti vaikams skirtą priešalerginį tepaliuką ar pieštuką, kuris padeda numalšinti niežulį ir sustabdyti alerginių reakcijų plitimą.
Vaistinėse galima rasti priemonių, tinkančių ir kūdikiams nuo gimimo, turinčių arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikams (nuo 2 metų) gali padėti tepaliukai su kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eteriniais aliejais ar mentoliu.
Nerekomenduojama naudoti nepatikrintų liaudies medicinos priemonių, tokių kaip augalų lapai ar dantų pasta, nes jos gali dar labiau sudirginti jautrią vaiko odą.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų?
Vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo vabzdžių įgėlimų - naudojant repelentus būnant gamtoje. Jais purškiamos atviros kūno vietos, tačiau svarbu vengti patekimo į akis ar kvėpavimo takus. Reikėtų atkreipti dėmesį į priemonės veikimo laiką, nes vienkartinis purškimas negarantuoja visos dienos apsaugos.
Kūdikiams ir jautresniems vaikams galima naudoti ir kitas apsaugos priemones: eterinius aliejus, specialias apyrankes.
Ruošiantis į gamtą, svarbu tinkamai aprengti vaikus, kad drabužiai dengtų kuo daugiau atvirų odos plotų, ypač einant į mišką.
Iškylų metu reikėtų elgtis atsargiai: nelaikyti atidarytų saldžių gėrimų buteliukų, nes į juos gali patekti širšės.
Rugpjūčio mėnesį širšės ir vapsvos yra itin aktyvios. Nors jos paprastai nepuola be priežasties, jų geluonis gali būti skausmingas, o įgėlimai - ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams.
Alergiškiems žmonėms rekomenduojama visuomet turėti po ranka geriamųjų antihistamininių vaistų. Taip pat, ruošiantis šiltajam sezonui, svarbu nepamiršti pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nes Lietuvoje gausu erkių, platinačių šią ligą ir Laimo ligą.
Pastebėjus „taikinio“ tipo bėrimą, kai aplink įkandimo vietą formuojasi paraudę ratilai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip apsaugoti savo vaikus nuo uodų įkandimų
Sunkesnių alerginių reakcijų pasekmės gali būti anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, veido tinimas, silpnumas ir galvos svaigimas. Įtariant ar nustačius įkandimą vabzdžio, kuriam asmuo alergiškas, svarbu tuojau pat skambinti greitajai medicinos pagalbai dėl anafilaksinio šoko rizikos.
Jei neturite po ranka adrenalino autoinjektoriaus (epinefrino), svarbu kviesti greitąją pagalbą, nuraminti nukentėjusįjį, skatinti jį ramiai kvėpuoti ir nenuleisti nuo jo akių. Besivystant anafilaksijos šokui, gali prireikti gaivinimo.
