Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas, bet ir nerimo kupinas laikotarpis moters gyvenime. Viena iš dažniausių nerimo priežasčių, ypač antrajame nėštumo trimestre, yra kraujavimas. Nors kraujavimas pirmajame trimestre pasitaiko gana dažnai (apie 15-25% nėščiųjų), antrajame trimestre jis yra retesnis (1-2% atvejų), tačiau vis tiek reikalauja ypatingo dėmesio. Svarbu suprasti, kad kraujavimas nėštumo metu gali turėti įvairias priežastis - nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei pavojingų būklių, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kraujavimas anksčiau, nei prasideda gimdymas, gali sukelti didelį stresą nėščiajai ir padidinti nėštumo praradimo riziką. Svarbu laiku diagnozuoti kraujavimo priežastį ir imtis tinkamų gydymo priemonių, kad būtų užtikrinta tiek motinos, tiek vaisiaus sveikata.

Dažniausios kraujavimo priežastys antrajame nėštumo trimestre

Antrajame nėštumo trimestre (nuo 13-osios iki 28-osios savaitės) kraujavimas gali būti susijęs su įvairiomis patologijomis. Svarbu atkreipti dėmesį į kraujavimo pobūdį, spalvą ir intensyvumą, taip pat į papildomus simptomus.

Placentos problemos

Tai viena iš dažniausių kraujavimo priežasčių antrajame ir trečiajame nėštumo trimestruose.

• Placentos pirmeiga (Placenta previa). Tai būklė, kai placenta yra prisitvirtinusi žemai gimdoje ir iš dalies arba visiškai uždengia gimdos kaklelį. Gimdos kakleliui plečiantis ar gimdai ruošiantis gimdymui, gali trūkti placentos kraujagyslių. Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas - staigus, neskausmingas, šviesiai raudonas kraujavimas.
• Placentos atšoka (atsiskyrimas). Tai reta (1-2% nėštumų) ir itin pavojinga būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar negimus kūdikiui. Tai gali nutikti dėl traumų, aukšto kraujospūdžio ar be aiškios priežasties. Placentos atšoka sutrikdo deguonies tiekimą vaisiui ir gali sukelti sunkių komplikacijų. Dažniausi šios būklės simptomai apima nugaros skausmą, kraujavimą iš makšties arba pilvo skausmą.
• Placentos akreta (Placenta accreta). Ši būklė, kai placenta (arba jos dalis) įsiskverbia į gimdos sienelę ir tampa nuo jos neatsiejama, gali sukelti kraujavimą trečiajame trimestre. Placentos akreta taip pat gali sukelti didelį kraujo netekimą gimdymo metu.

Gimdos kaklelio pokyčiai ir pažeidimai

Nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Dėl šios priežasties gali pasireikšti negausus kraujavimas ar tepliojimas, ypač po lytinių santykių (kontaktinis kraujavimas). Tai dažnai vadinama gimdos kaklelio pažeidimu. Nors tai dažnai nėra pavojinga, visada rekomenduojama informuoti gydytoją.

Priešlaikinis gimdymas

Kraujavimas antrajame ar trečiajame trimestre gali būti priešlaikinio gimdymo požymis. Priešlaikiniu gimdymu laikomas gimdymas, prasidėjęs nuo 22-os iki 36-os nėštumo savaitės. Kiti priešlaikinio gimdymo simptomai apima maudimą pilvo apačioje ar kryžkaulio srityje, nereguliarius gimdos susitraukimus (daugiau nei 5 kartus per dieną) ir reguliarius sąrėmius (daugiau nei tris per 30 minučių).

Infekcijos ir kitos būklės

Nors rečiau, tačiau kraujavimas gali būti susijęs su infekcijomis ar kitomis specifinėmis nėštumo būklėmis:

• Besimptomė bakteriurija. Antrojo trimestro pradžioje gali būti nustatyta besimptomė bakteriurija - bakterijų buvimas šlapimo takuose be jokių simptomų. Jei ši būklė negydoma, gali išsivystyti pielonefritas (inkstų uždegimas), o tai gali sukelti rimtų komplikacijų.
• Rezus izoimunizacija (Rezus konfliktas). Tai Rh D neigiamos nėščios moters imunizacija vaisiaus Rh D antigenui. Jei motinos kraujas Rh D neigiamas, o vaisiaus - teigiamas, motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus prieš vaisiaus kraują, traktuodamas jį kaip svetimkūnį. Tai gali sukelti vaisiaus anemiją ir kitas komplikacijas.
• Gestacinis diabetas. Nors tiesiogiai nesusijęs su kraujavimu, gestacinis diabetas (cukrinis diabetas nėštumo metu) gali turėti įtakos bendrai moters sveikatai ir nėštumo eigai.
• Ekstragenitalinės ligos. Tai ne lytinių organų ligos, kurios gali pasireikšti nėštumo metu, pavyzdžiui, intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (kepenų liga), širdies ligos ar epilepsija. Kai kurios iš šių ligų gali turėti įtakos kraujavimui ar jo rizikai.
• Nėštumo sukeltos hipertenzinės būklės. Aukštas kraujospūdis, preeklampsija ir eklampsija gali sukelti įvairių komplikacijų, įskaitant kraujavimą.

Kada reikia sunerimti?

Nors lengvas kraujavimas ar tepliojimas kartais gali būti nekenksmingas, svarbu žinoti, kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Gausus kraujavimas. Jei kraujo tiek, kad jis persisunkia per kelnaites ar higieninį įklotą greičiau nei per valandą.
• Stiprus pilvo skausmas. Jei kraujavimą lydi stiprūs, spazminiai pilvo skausmai, trunkantys ilgiau nei valandą.
• Kraujo krešuliai. Išskyros su kraujo krešuliais, audinių gabaliukais.
• Kiti simptomai. Silpnumas, galvos svaigimas, karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus galvos skausmas, sutrikęs regėjimas.
• Staigus, neskausmingas kraujavimas. Ypač ryškiai raudonas kraujas gali reikšti placentos pirmeigą.

Jei pastebėjote net menkiausią kraujo dėmę, visada geriausia pasitarti su gydytoju. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą, fizinę apžiūrą ir laboratorinius kraujo tyrimus, kad nustatytų tikslią kraujavimo priežastį.

Diagnostika ir gydymas

Kraujavimo priežastims nustatyti gydytojai naudoja įvairius metodus:

• Anamnezės rinkimas ir fizinė apžiūra. Gydytojas išsamiai apklausia pacientę apie simptomus, nėštumo eigą ir atlieka fizinę apžiūrą.
• Kraujo tyrimai. Nustatomas nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) lygis, kraujo grupė, antikūnai (Rh izoimunizacijos atveju) ir kiti rodikliai.
• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Tai vienas svarbiausių tyrimų, padedantis įvertinti vaisiaus ir placentos būklę, aptikti placentos pirmeigą, atšoką ar kitus pakitimus.

Gydymo metodai priklauso nuo kraujavimo priežasties:

• Tausojantis režimas. Jei kraujavimas lengvas ir nesusijęs su rimtomis komplikacijomis, gali būti rekomenduojamas poilsis, ribojimas fizinių krūvių ir intensyvių pratimų, sunkių daiktų kėlimo.
• Vaistinis gydymas. Priklausomai nuo priežasties, gali būti skiriami vaistai, stabdantys gimdos susitraukimus (esant grėsmei priešlaikiniam gimdymui), antibiotikai (infekcijų atveju), hormonų terapija ar kiti medikamentai.
• Chirurginis gydymas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant negimdiniam nėštumui ar komplikuotai placentai, gali prireikti operacijos.
• Stacionarinis gydymas. Esant gausiam kraujavimui ar rimtoms komplikacijoms, gali prireikti hospitalizacijos.

Svarbiausia taisyklė, susidūrus su kraujavimu nėštumo metu - nepanikuoti. Stresas gali pabloginti situaciją. Būtinai pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte profesionalią pagalbą ir užtikrintumėte saugią nėštumo eigą.

Kraujavimo spalvos ir pobūdžio reikšmė

Gydytojui gali padėti tikslus kraujavimo apibūdinimas:

• Rudens arba tamsiai raudonos išskyros: Dažniausiai rodo „seną“ kraują, kuris jau kurį laiką buvo gimdoje ar makštyje. Tai gali būti susiję su besišalinančia hematoma arba valymosi po implantacijos procesu.
• Šviesiai raudonas kraujas: Rodo aktyvų, šviežią kraujavimą. Tai gali būti gimdos kaklelio pažeidimo požymis, bet taip pat ir placentos problemų ar persileidimo pradžios ženklas.
• Gleivėtos išskyros su kraujo gyslelėmis: Trečiojo trimestro pabaigoje tai gali reikšti gleivių kamštį, kuris yra ženklas, kad kūnas ruošiasi gimdymui.

Nors kraujavimas nėštumo metu gali būti bauginantis, svarbu atminti, kad daugelis moterų, patyrusių kraujavimą, sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus vaikus. Svarbiausia - laiku kreiptis į medikus ir laikytis jų rekomendacijų.

tags: #kraujavimas #antrame #nestumo #trimestre

• Žinios apie nereguliarų ciklą ir nėštumą
• Žodynai anglų kalbai 10-mečiams
• Tradicijos ir palinkėjimai krikštynoms
• Kaip veikia skubioji kontracepcija?
• Ar menstruacijos trukdo echoskopui?