Kovas - tai pavasario pradžia, metas, kai gamta bunda po žiemos miego, o sodininkai ir daržininkai pasitinka prasidedantį darbų maratoną. Nors orai dar gali būti permainingi, jau dabar pats metas planuoti ir atlikti svarbiausius pavasario darbus sode, darže ir gėlyne.
Darbai sode
Vienas iš svarbiausių kovo mėnesio darbų - pasirūpinti sodo medžiais. Tam, kad būsimas derlius būtų gausus ir sveikas, būtina genėti vaismedžius, tinkamai suformuoti jų vainikus, išpjaustyti pažeistas, nudžiūvusias ir nesveikas šakas. Taip pat nepamirškite praretinti serbentų ir agrastų krūmus. Į išretintus vaismedžius ir vaiskrūmius pateks daugiau saulės, geriau perpūs vėjai, jie bus sveikesni ir mažiau sirgs įvairiomis ligomis. Jaunus medelius reikia genėti kuo mažiau, o suaugusius - kiekvienais metais. Genėjimo metu padarytas žaizdas būtina kruopščiai užtepti sodų tepalu.
Anksti pavasarį saulė gerokai įkaitina medžių kamienus, ląstelės atgyja, išsiplečia, o naktį vėl susitraukia. Tokia temperatūros kaita labai kenkia vaismedžiams - sutrūkinėja žievė, jie skursta, kartais net žūsta. Todėl juos reikia nubalinti kalkėmis - balta spalva apsaugos žievę nuo trūkinėjimų, o kalkės padės sunaikinti kenkėjus, jų kiaušinėlius, ligas, kerpes ir samanas.
Kovo mėnesį galite pradėti pagrindinį vaismedžių genėjimą, kol nepabudę medžių pumpurai ir neprasidėjęs augimas. Patartina nevengti stipriau pagenėti, taip atnaujinsite vaismedžio vainiką. Taip pat pats metas pradėti ruoštis didiesiems pavasario darbams darže ir pasiruošti šiltnamį: sutvarkyti karkasą, orlaides, paviršių, jei reikia, ištiesti naują polietileno plėvelę. Sutvarkius šiltnamį, itin svarbu pasiruošti gruntą - jį dezinfekuoti ar pakeisti kitu. Geriausia per kastuvo gylį nukasti esamą gruntą ir atvežti naujo, tuomet gruntą galima papildyti dirvos papildais (keramzitu, perlitu, ceolitu), drėgmę palaikančiomis granulėmis. Jeigu sezono metu kamavo kurmiai ir kurkliai, patiesti apsauginį tinklą.
Atlikite pirmąjį pavasarinį purškimą obelims, slyvoms ir kriaušėms, kol dar neprabudę pumpurai. Šio purškimo tikslas - apsaugoti augalus nuo ligų, sukeliančių puvinius ir kenkiančių derliaus kokybei. Paprastai tai daroma kovo viduryje ar antroje kovo mėnesio pusėje. Tačiau prieš purškimą nepamirškite, kad efektyviausias purškimas bus tada, kai oro temperatūra yra nuo 5 iki 20 °C, o optimaliausia - apie 10-12 °C. Tik esant nurodytai oro temperatūrai pasiekiamas pats efektyviausias naudojamų preparatų veikimas. Prieš purškiant taip pat atkreipkite dėmesį į oro sąlygas: ar diena ne vėjuota, ne saulėta bei oro prognozė bent jau artimiausias 2-3 valandas nerodo lietaus. Tik esant tinkamoms sąlygoms sutaupysite naudojamą preparatą ir pasieksite norimą rezultatą.
Nubalinkite vaismedžių kamienus ne tik tam, kad apsaugotumėte nuo saulės spindulių, kurie suskaldo jų žievę, bet ir nuo kenkėjų. Tai taip pat atbaido jaunus medelius graužiančius žvėris. Sodininkai rekomenduoja sodo medžius balinti vasarį arba kovo pradžioje. Medžius balinti būtina esant sausam orui ir nesant šalnų - tuomet mišinys gerai išdžiūna, prisitvirtina prie kamieno ir tinkamai atlieka pagrindinę funkciją.
Taip pat prasideda pagrindinis pavasarinis vaismedžių (obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, slyvų) ir vaiskrūmių (aviečių, serbentų, agrastų, šilauogių) genėjimas, kurį reikėtų atlikti, jei temperatūra nėra žemesnė nei -10 °C. Augalų pumpurai dar turėtų būti neprabudę, o vegetacija neprasidėjusi. Šio genėjimo metu galima drąsiau praretinti senų medžių vainikus, kad jie gautų daugiau šviesos ir vyktų ventiliacija. Pašalinkite susikryžiavusias, išlūžusias, per tankiai suaugusias ir į vidų augančias šakas. Jaunų vaismedžių drastiškai genėti nereikėtų. Užtenka pašalinti pažeistas ar vertikaliai augančias šakas. Jei išėjo įšalas ir kastuvas lenda į žemę, tai laikas sodinti ir augalus.
Nukarpykite ligustrų, paprastojo skroblo, gudobelės gyvatvores. Dabar pats laikas genėti senus mahonijų krūmus. Po šaltos žiemos šakelių viršūnės apšąla, nuruduoja lapai. Trumpinkite taip, kad visos šakutės būtų pusantro sprindžio ilgio. Jei auginate skiepytų alyvų krūmus, be atodairos šalinkite visas iš žemės išaugusias atžalas. Jei nepatrumpinote rudenį pasodintų dekoratyvinių augalų, tada juos vėliausiai galite nugenėti šio mėnesio pabaigoje. Silpnai augančių veislių ar rūšių šakas trumpinkite 2/3, stipriau augančių - ½.
Sumažinkite rožių priedangas. Gražią saulėtą dieną (paskutinę kovo dekadą) nudenйте nuo krūminių rožių eglišakes, nuskaskite žemių ar durpių kaupus, saugančius augalus nuo šalčių. Vakarop eglišakėmis rožes pridenkite, nes dar šalta naktimis bei kartais dienomis. Jei dar laikosi pašalas, kaupo nenukaskite, nes galite pažeisti ūglius. Jei dangos nestoros, praleidžia orą (eglišakės), jas nuimsite tik visai orui atšilus, kai jaunų gležnų ūglių ar besprogstančių pumpurų jau nepažeis stipresni šalčiai. Kad saulė jų nenudegintų, augalus nudenkite apsiniaukusią dieną, o lietingą - dar geriau. Nuo prilenktų prie žemės kamieninių rožių, kovo pabaigoje nukaskite žemės kaupus. Tačiau rožes dar palikite gulsčias.
Apžiūrėkime peržiemojusias daugiametes gėles. Nepamirškite vejos. Išsklaidykime sniegą kieme ar darže. Dėl storo apledėjusio sniego sluoksnio veja gali iššusti, o kai kurie plotai ir visai išplikti, pavasarį juos tenka atsėti. Nutirpus sniegui, tinkamas laikas nugrėbti senus, pūvančius lapus, jei nepadarėte to rudenį. Šis darbas yra vienas paprasčiausių būdų gerokai sumažinti ligų plitimą sode.
Reikia patikrinti, ar žemesnėse vietose netelkšo polaidžio vanduo. Jis gali pakenkti augalų šaknims, vejoms. Atšilus dirvai, reikia skubiai taisyti takus, aikšteles, tvoras. Išvalomi ir patikrinami, ar yra sandarūs (nepraleidžia vandens), vandens rezervuarai. Patikrinama vandentiekio sistema, prireikus remontuojama. Jau galima nuimti dangą nuo vandens kolonėlių. Pagalvokite, kaip nepaleisti niekais lietaus vandens, kuris labai tinka augalams laistyti. Jei neturite jo surinkimo sistemos, pasidomėkite specializuotų firmų pasiūlymais. Įranga gali būti naudinga ir dekoratyvi (pavyzdžiui, persiliejančių tvenkinėlių forma).
Didelis ir atsakingas darbas - sodo genėjimas. Genint tinkamai suformuojamas norimo tipo medžio ar krūmo vainikas, neleidžiama pernelyg jam sutankėti. Išpjaunamos pažeistos, nudžiūvusios, į vainiko vidų augančios ar labai nukarusios, susipynusios šakos. Jei obelis ir kriaušes išgenėjote vasarį, kaulavaisinius augalus (vyšnias, slyvas, trešnes) praretinkite šį mėnesį, iki pumpurams sprogstant. Geriau nuo ryto, kol sniegas (jei jo yra) ar žemė dar pakankamai kieti. Jauni ir seni vaismedžiai genimi skirtingai. Technika priklauso ir nuo būsimos vainiko formos, ir nuo kitų tikslų, todėl nenorintiems gilintis į šį svarbų darbą geriau pasikliauti specialistais.
Jei sodo augalus kalio ir fosforo trąšomis patręšėte rudenį, tai kovo pabaigoje, jei pašalo nebėra, jau galima naudoti azoto trąšas. Labai tinka ilgai veikianti kalcio amonio salietra.
Darbai darže
Kovo mėnesio pirmoje pusėje į durpinius puodelius, daigyklas ar durpines tabletes galima sėti ankstyvąsias daržoves - ankstyvuosius kopūstus, salierus, svogūnus. Taip pat tai tinkamas metas pomidorų sėjai. Pomidorus, skirtus sodinimui šiltnamyje, reikia sėti kovo mėnesio pirmoje pusėje, o skirtus sodinimui darže - kovo mėnesio antroje pusėje.
Kovas yra labai tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus. Jei dar neišsirinkote daržovių veislių, būtinai pabandykite sėti ne vieną, o kelias veisles, pavyzdžiui, pomidorams būdinga itin didelė vaisių formos, spalvų ir dydžių įvairovė.
Kovo mėnesį šiltnamyje galite sėti lapines ir gūžines salotas, gražgarstes, špinatus, trūkažoles, taip pat gūžinius, žiedinius, Briuselio ir lapinius (angl. kale) kopūstus. Šiltnamio vidaus temperatūros turėtų pakakti ir optimaliam daržinių porų, morkų, ridikėlių bei gumbinių salierių dygimui. Nors prieskoniniai augalai puikiai žaliuoja ir virtuvėse ant palangių, vietos jiems atraskite ir savo šiltnamyje: sėkite krapus, bazilikus, raudonėlius ar vaistinius šalavijus.
Nuo kovo 15 dienos prasideda porų sėja, nes sėklos dygsta 2 savaites ir ilgiau. Porų sėklas sėti geriausia į laidų ir purų durpių substratą, kuriuo užpildytos daigyklos arba atskiri vazonėliai. Pasėjus sėklas, jas užberti 1 cm durpių sluoksniu. Daigykla uždengti agroplėvele ir padėti kur šilta. Pasėjus anksčiau daigai išstypsta, tada galima juos trečdaliu patrumpinti. Praėjus 50 dienų nuo sėjos, daigai sodinami į lysvę.
Nuo kovo 10 iki 20 dienos prasideda ir salierų sėja. Ilgesnės vegetacijos 200-220 d. reikėjo pasėti vasarį, bet yra veislių ‘Briliant‘, ‘Diamant‘, kurias dar spėsime užauginti. Salierų sėklų jokiu būdu neužžerkite auginimo substratu, nes jų dygimui reikia šviesos. Labai populiarūs lapkotiniai salierai ‘Tango‘ - profesionali veislė, pati išbalanti, su sultingais lapkočiais.
Nuo kovo vidurio prasideda ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų sėja. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Nešildomuose šiltnamiuose kovo pabaigoje sėjamos visos kopūstinės daržovės: baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai, lapiniai (Kale), garbanotieji (Savojos), ropiniai kopūstai (kaliaropės), žiediniai kopūstai, brokoliai, Kininiai bastučiai (Pekino kopūstai). Svarbu įsigyti kokybiškas sėklas, pasirinkti jas pagal norus: ankstyvumą, rauginimui ar ilgam laikymui.
Jei mėgstate ankstyvą derlių, tai būtinai šiltnamyje pasisėkite ridikėlių, špinatų, šatreinių, gražgarsčių, salotų, krapų, petražolių. Tai greitos vegetacijos daržovės, kurios pagardins pirmąsias jūsų salotas. Sėkite ne visas sėklas iš karto (ypač ridikėlių, salotų), kad spėtumėte suvalgyti. Po 2-3 savaičių galite dar pasisėti ridikėlių, kad spėtų užaugti ir nereikėtų laukti, sunaudojus pirmą derlių. Jei šiltnamis šaltokas, uždenkite agroplėvele ir nepamirškite laistyti. Ridikėlių, salotų kartumas atsiranda dėl drėgmės trūkumo.
Kovo viduryje daigyne į vazonėlius pasėkime agurkų. Daržovių daigams, augantiems šiltnamiuose, turi pakakti šilumos, šviesos ir drėgmės.
Kovo pabaigoje pradėkite daiginti ankstyvąsias bulves, taip pagreitinsite jų augimą. Bulvės daiginamos dėžutėse išdedant taip, kad kiekviena jų gautų šviesos. Laikymo temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei +20 °C. Atsižvelgiant į veislę ir temperatūrą, dygimo trukmė yra 3−6 savaitės.
Darbai gėlyne
Kovo mėnesis puikiai tinka žioveinių, balzamininių sprigių, pajūrinių lobularijų, gvaizdūnių, celiozijų, ratlių, leukonijų, gacanijų, godecijų, pajūrinių žilių, šalavijų sėjai. Taip pat tai tinkamas metas surfinijų, pelargonijų, verbenų, diascijų, torenijų, fuksijų, lantanų, cimbžiedžių, šlamučių ir kitų augalų dauginimui auginiais.
Vasarines gėles, kurios bus sodinamos gėlynuose, tokias kaip žioveinius, lobelijas, ratilius, šlamučius, jau galima sėti į nešildomą šiltnamį ir pridengti plėvele.
Šį mėnesį gumbines begonijas reikia sudėti į dėžes su durpėmis, kad gegužės mėnesį jos jau būtų sužėlusios. O jei pasirodė daigai, gumbus galima padalinti, supjaustyti taip, kad kiekviena dalis turėtų po ūglį ir dalį šaknų.
Kovo mėnesį nuskinti žiedai iš sodo dar sunkoka, tačiau dekoro elementai kaip vazelės, užpildytos raktažolėmis, išdėliotos ant valgomojo stalo, sukurs stebuklingą sekmadienio pietų aplinką; narcizų, hiacintų ir tulpių žiedai pripildys namus kvapais ir ryškiomis kontrastingomis spalvomis, o didelės vazos, užpildytos architektūrinėmis sprogstančių beržų šakomis, sukurs įspūdį bet kuriame prieškambaryje.
Vazonėliuose ar dėžutėse nužydėjusias tulpes, hiacintus, narcizus laistykite ir toliau, kad ilgiau būtų žali jų lapai. Žydėjimo metu svogūnėliai labai nusilpo. Jei turite per žiemą vėsiai išlaikytų (pamirštų pasodinti ar žiemą įsigytų svogūnėlių) tulpių, narcizų ar hiacintų svogūnėlių, dabar juos dar galite pasodinti į lysvę ar gėlyną.
Kovo viduryje daigyne į vazonėlius pasėkite agurkus. Laikas sėti šiltnamyje: žioveinius, balzaminines spriges, pajūrinę lobulariją, gvaizdūnes, celiozijas, ratlius, leukonijas, gacanijas, godecijas, pajūrinę žilę, šalavijus. Jų sėklas sėkime į durpių substratą gėlių sėjai. Pats laikas dauginti auginiais: surfinijas, pelargonijas, verbenas, diascijas, torenijas, fuksijas, lantanas, cimbžiedes, šlamučius ir kt. Kovo mėn. pasirodžius begonijų ir gloksinijų daigams, galima gumbus dalinti ir taip pasidauginti augalų. Gumbus supjaustykite taip, kad kiekviena dalis turėtų po ūglį ir dalį šaknų. Pjūvių vietas apibarstykite sutrinta medžio anglimi.
Darbai namuose
Kovas yra tinkamas kambarinių gėlių persodinimui ir per žiemą labai ištysusių kambarinių augalų genėjimui ir formavimui (fikusų, oleandrų, kinrožių, pelargonijų). Nukirptus gėlių ūglius galima pamerkti į kambario temperatūros vandenį ar susmeigti į drėgną smėlį ir pridengti polietileno plėvele, kad įsišaknytų.
Kambarinių gėlių augintojai gali pradėti aktyviai jas laistyti ir tręšti. Kovas yra palankus laikas jas persodinti ar bent pakeisti viršutinį žemių sluoksnį. Nepamirškite, kad persodinant augalą reikėtų parinkti 2-3 cm didesnio skersmens vazoną, o dieną prieš persodinimą augalą gausiai palaistyti.
Jei vis dar šildymas namie aktyvus ir oras išsausėjęs, tai galima augalų lapus apipurkšti vandeniu, padėti indą su vandeniu prie dideliais lapais kambarinių gėlių. Purškimui ar laistymui naudojame tik nusistovėjusį vandenį (prisipilame į laistytuvą ir per naktį laikome, kad nusėstų kietosios dalelės).
Kol augalai nepradėjo aktyviai vegetuoti, galima atlikti ir jų genėjimą ar dauginimą. Genėjimo principai galioja tokie patys kaip ir sodo augalams: pašaliname pažeistus ūglius, ar tuos, kurie sutankėję ir nepatenka šviesa prie jų. Dauginimas priklauso nuo augalo rūšies.
