Perėjimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą - tai naujas ir svarbus vaiko gyvenimo etapas. Šiame amžiuje vaikai perima komunikacinės kultūros pradmenis, nes bendravimas su kitais sudaro vystymosi sėkmę. Svarbiausia bendravimo priemonė yra kalba. Jos padeda vaikui suprasti kitą ir būti jo suprastam. A. Gučias teigia, kad vaiko kalbos ugdymas yra vienas didžiausių darželio uždavinių, nes ikimyklinis vaiko amžius, ypač po trejų metų, yra labai svarbus jo kalbiniam brendimui. Tinkamai ugdoma kalba praturtina vaiką naujomis sąvokomis, saugo jį nuo įvairių kalbos trūkumų, kurie labai dažnai kaip tik šiuo metu gali pasireikšti.

Pagrindiniai kalbos ugdymo metodai ir būdai parenkami atsižvelgiant į vaikų amžių, gebėjimus, poreikius, ugdymo tikslą ir uždavinius. Ikimokykliniame amžiuje pagrindinė vaikų ugdymo(si) ir veiklos forma yra žaidimas; veikla gali būti organizuojama visos grupės, grupelės arba individuali. Ikimokyklinis amžius trunka nuo 3 iki 6 metų. Atsižvelgdama į vaikų amžių, auklėtoja taiko įvairius mokomuosius metodus ir būdus: pavyzdžiui, moko pasakoti jaunesniojoje grupėje - žiūrinėja paveikslą arba žaislą, vidurinėje - seka neilgas pasakas arba skaito apsakymus, vyresniojoje grupėje - rengia kūrybinius pasakojimus pagal planą, pagal duotą pradžią.

Pasaka ir pasakojimas yra įgimta vaiko reikmė. Tai naivu, tolima tikrybei ir teikia smagumo žaisti vaidiniais. Vaikų darželiai supranta tai ir pasakas panaudoja kalbai ugdyti. Vaikas išgirsta apie negirdėtus dalykus ir daiktus, apie darbus ir žygius, jo kalba turtėja ir gyvėja.

Kompetencijos samprata ir vertinimas ikimokykliniame amžiuje

Terminą „kompetencija” ar „kompetentingas“ girdime bene kasdien, bet jų reikšmės skiriasi. Apibendrinant galima teigti, kad ugdant pažinimo kompetenciją, ugdomos šios vertybinės nuostatos: domėjimasis aktualiomis problemomis ir jų sprendimo būdais; domėjimasis naujais dalykais; noras visapusiškai pažinti save ir aplinką.

Įvertinimas - vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie vaiko pasiekimus. Pradiniame ugdyme - kaip bendrųjų (komunikavimo, socialinė, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninė) ir dalykinių kompetencijų pagrindų įgijimas. Remiantis mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analize, programose numatyti tikslai ir uždaviniai turi apibrėžti, ko mokysimės, t.y. kokio ugdymo(si) rezultato bus siekiama. Tikslas ugdymo(si) rezultatą turėtų apibrėžti bendriau, uždaviniuose tas pats ugdymo(si) rezultatas turėtų būti išreikštas konkretesniais, pamatuojamais siekiniais. Ugdymo(si) rezultatas išreiškiamas bendrųjų kompetencijų lygiu (ką vaikas supras, gebės, kokias nuostatas turės), kurio siekiama konkrečioje ugdymo pakopoje.

Kaip nustatyti ir įvertinti vaikų žinias, mokėjimus ir įgūdžius, bet neatskirti vertinimo nuo rezultatų tikrinimo, kuris yra ugdymo proceso dalis, edukologams padėjo ir filosofai. Mokslininkai (Čiužis; Gailienė; Gudynas; Kavaliauskaitė; Navickaitė; Prosniakova) pabrėžia vaikų daromos pažangos ir pasiekimų fiksavimo ir vertinimo svarbą, vertinimo sistemos tobulinimą, ieškant naujų vertinimo metodų. Mokslininkai daugiausia mokslinių straipsnių vertinimo tema parašė ir tyrimų atliko - 1995-1998 metais, norėdami įrodyti, kokia svarbi vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo kaita ir 2001-2002 metais, kur vienas iš svarbiausių klausimų buvo, kaip tobulinti vertinimo sistemą, naujų vertinimo kaitos krypčių ir šaltinių paieška. Tiek 2000-2001, tiek ir 2002-2008 metais daugiau dėmesio savo straipsniuose mokslininkai skyrė mokymosi sunkumams nustatyti ir mokymo būdams numatyti; kriteriniam vertinimui ir vertinimui atsižvelgiant į išsilavinimo standartus, kaip tobulinti ugdymo procesą. Iškeliama gebėjimo vertinti savo pažangą ir pasiekimus svarba. 2008 metais mokslininkai atskleidė, kad vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemoje dar daug klausimų yra neišspręstų, jog reikia ieškoti naujų tobulesnių vertinimo metodikų.

Kaip teigia V. Jonynienė (2002), vertinimas bus vertingas tada, kai bus atliekamas sistemingai ir bus orientuotas į grįžtamosios informacijos suteikimą vaikui, jo tėvams. Vaikų pažangos vertinimas turi būti orientuotas į tiksluose bei uždaviniuose numatytą ugdymo(si) rezultatą, t.y. vertiname tai, ko siekėme.

Siekiant įvertinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermę, atlikta 12 programų kokybinė turinio analizė. Išanalizuota 10 ikimokyklinio ugdymo programų: didžiųjų miestų darželių programos - 3; rajono centrų - 3; rajono gyvenviečių, miestelių - 4. Iš jų 3 yra įtraukiančiojo ugdymo programos (integruotiems vaikams su negalia; integruotiems dvikalbiams ir kitakalbiams vaikams; socialiai jautrių šeimų vaikams). Iš jų skirtingų ugdymo organizavimo formų programos: 6 lopšelio-darželio (vaikams nuo 1- 1,5 m. iki 7 m.), 1 darželio (nuo 3 m. iki 7 m.), 3 darželio - mokyklos (vaikams nuo 3 m. iki 7 m.). Taip pat išanalizuota "Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymo(si) programa" (2002) ir "Pradinio ugdymo bendrosios programos" (2008).

Priešmokyklinio ugdymo programos tikslas iš esmės atspindi orientaciją į individualių vaiko galių plėtotę ir vaiko įgalinimą mokytis, tačiau visai neformuluojamas siekis - plėtoti vaiko santykį su kitais, socialine ir kultūrine aplinka. Be to, tikslo formuluotė nėra orientuota į vaiko poreikių tenkinimo siekį.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir kontekstai

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Įvairių ugdymo(si) kontekstų paskirtys:

• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

1. B1. Judėjimo gebėjimai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
2. B2. Smulkiosios motorikos ir koordinacijos gebėjimai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

1. A1. Sveikatos ir mitybos gebėjimai: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
2. A2. Asmens higienos ir savitvarkos gebėjimai: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
3. A3. Saugaus elgesio gebėjimai: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

tags: #komunikavimo #kompetencija #ikimokykliniame #amziuje

• Kaip ugdyti pasitikėjimą darželyje
• Projektų įgyvendinimas „Ozo“ darželyje
• Badmintonas vaikams ir jų vystymasis
• Kūdikių pardavėjų kokybė ir saugumas
• „Sodros“ išmokos