Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.
Priešmokyklinio ugdymo programos apima įvairias ugdymo sritis, tokias kaip komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo ir skaitmeninė. Vaikai mokosi atsakingai naudotis įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja. Taip pat ugdomi socialiniai, emociniai ir sveikos gyvensenos įgūdžiai: geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoja į patyčias.
Nors priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Tėvai dažnai susiduria su klausimais dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo ir skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo.
Priešmokyklinio ugdymo įstaigos pasirinkimas ir priėmimas
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į terminą iki kovo-balandžio mėnesio.
Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio metu, o tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Finansavimas ir išlaidos
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.
Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga, kuri įprastai teikiama kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems vaikams.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose taikomas mišrus finansavimo modelis, populiariai vadinamas „klasės krepšeliu“. Tai yra bazinių ugdymo išlaidų krepšelis, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu. Kiekvienai mokyklai pagal mokinių skaičių klasėse formulė suskaičiuoja, kiek realiai reikės valandų įgyvendinti ugdymo planą.
| Lėšų rūšis | Aprašymas |
|---|---|
| Bazinis ugdymo išlaidų krepšelis | Skaičiuojamas klasei ar darželio grupei pagal mokinių skaičių, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu. |
| Lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti | 2,4% nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti, skirtos mokytojų atlyginimams didinti, ugdymo kokybei gerinti ir prieinamumui didinti. |
| Lėšos kitoms ugdymo reikmėms | Vadovėliams, mokymo priemonėms, pažintinei veiklai, profesiniam orientavimui, kvalifikacijos kėlimui, IKT diegimui. |
Istorinė perspektyva ir pokyčiai
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad valstybė garantuoja nemokamą mokymąsi valstybės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose. Siekdama įgyvendinti šį principą ir užtikrinti finansavimo tvarumą, valstybė įvedė „pinigai paskui mokinį“ finansavimo principą (populiariai vadinamą „mokinio krepšeliu“). Bendrajame ugdyme jis veikė nuo 2002 m., priešmokykliniame ugdyme − nuo 2003 m., o ikimokykliniame - nuo 2011 m.
Su „mokinio krepšeliu“ siekta kelių tikslų: sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą; efektyviau panaudoti skirtas lėšas ir pagerinti švietimo kokybę, paskatinti ugdymo įstaigų sveiką konkurenciją per jų įvairovės skatinimą; išplėsti nevalstybinį švietimo įstaigų sektorių; sudaryti sąlygas tėvams (globėjams) ir mokiniams laisviau pasirinkti ugdymo įstaigą.
Tačiau ilgainiui „mokinio krepšelio“ principas neįgyvendintas visa apimtimi, todėl ryškėjo jo trūkumai. Be to, „mokinio krepšelis“, kai mokyklai ugdymui skiriama tiek lėšų, kiek joje yra mokinių, itin apsunkino nedidelių, kaimiškų vietovių mokyklų išlikimą. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. „mokinio krepšelį“ pakeitė mišrus finansavimo modelis, dar vadinamas „klasės krepšeliu“.
Krepšinio taisyklės: Kaip žaisti krepšinį: Krepšinio taisyklės pradedantiesiems
Papildomos paslaugos ir lengvatos
Mokinys, besimokantis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Mokinys, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai.
Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 x valstybės remiamų pajamų dydis. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įvedami nemokami pietūs priešmokyklinukams ir pirmokams.
Siekiant užtikrinti mokyklos prieinamumą, savivaldybės kompensuoja mokinių važiavimo išlaidas savo nustatyta tvarka. Kompensuojama kelionė į ugdymo įstaigą, nutolusią iki 40 km nuo mokinio gyvenamosios vietos.
tags: #koks #priesmokyklinio #ugdymo #krepselis
