Nėštumas - tai labai jautrus moters gyvenimo periodas, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai, suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu, kokie pokyčiai būdingi ir kam reikia pasiruošti. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.
Kada prasideda nėštumo požymiai?
Nors gali atrodyti keista, jūsų pirmoji nėštumo savaitė yra pagrįsta paskutinio mėnesinių data. Jūsų paskutinis menstruacinis laikotarpis laikomas 1 nėštumo savaite, net jei faktiškai dar nesate nėščia. Dėl šios priežasties pirmosios 40 savaičių, kai jums gali nebūti simptomų, taip pat įskaičiuojamos į 40 savaičių nėštumą. Pirmą ir antrą nėštumo savaitę jokių nėštumo požymių nėra, nes... jūs dar ne nėščia. Trečią nėštumo savaitę (t. y. po ovuliacijos), tuo atveju, jei pastojote, prasideda mažylio vystymasis ir su tuo susiję hormonų pokyčiai. Būtent dėl hormonų lygio pokyčių ir pradeda ryškėti nėštumo požymiai. Ketvirtą nėštumo savaitę įvyksta kiaušinėlio implantacija gimdoje. Būtent šią savaitę gali pasireikšti pirmasis nėštumo požymis - implantacinis kraujavimas. Jei, likus kelioms dienoms iki laukiamų dienų, pastebėjote nežymų tepimą (tai gali būti vos pora kraujingų dėmelių), jei kiek maudė pilvą, didelė tikimybė, kad pastojote. Penktą nėštumo savaitę dauguma moterų, kurių ciklas yra „standartinis“, turėtų sulaukti mėnesinių. Vėluojančios mėnesinės - vienas rimčiausių nėštumo požymių. Šią savaitę po truputį turėtų pradėti ryškėti ir kiti pirmieji nėštumo požymiai: dar jautresnės krūtys (ir ypač speneliai), nuotaikų kaita, dažnas šlapinimasis, silpnumas, nuovargis, rytinis pykinimas, jautrumas kvapams ir kiti.
Nėštumo požymiai patvirtina nėštumą, tačiau jų nebuvimas (ypač pirmosiomis savaitėmis) nėštumo nepaneigia. Dalis moterų nepatiria jokių nėštumo simptomų. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.
Pagrindiniai ankstyvojo nėštumo požymiai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Vėluojančios mėnesinės
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
Implantacinis kraujavimas ar tepimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Gali pasirodyti nedidelis kraujavimas, rusvas ar rudai raudonas tepimas kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t. y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta. Kraujavimas paprastai lyginamas su įprastomis mėnesinėmis. Skausmas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo ar stiprus. Tikėtina, kad implantacijos kraujavimas truks mažiau nei tris dienas ir jam nereikia gydymo.
Krūtų jautrumas ir pokyčiai
Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Krūtys gali pakisti nuo 4 iki 6 savaitės. Dėl hormonų pokyčių greičiausiai padidės krūtys ir bus patinusios. Tikėtina, kad tai praeis po kelių savaičių, kai jūsų kūnas prisitaikys prie hormonų. Speneliai ir krūtys taip pat gali pasikeisti maždaug 11 savaitę. Hormonai toliau didina jūsų krūtis. Areola - sritis aplink spenelį - gali pasikeisti į tamsesnę spalvą ir išaugti didesnė. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Sumažinkite krūtų jautrumą įsigydami patogią, palaikančią motinystės liemenėlę.
Nuovargis ir mieguistumas
Staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Ankstyvosios nėštumo savaitės gali jus išsekinti. Pasistenkite, kad turėtumėt pakankamai miego.
Pykinimas ir vėmimas (rytinis pykinimas)
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Šleikštulys ir rytinis pykinimas paprastai išsivysto maždaug per 4-6 savaites. Nors jis vadinamas ryto liga, jis gali pasireikšti bet kuriuo paros metu ar naktį. Neaišku, kas sukelia šleikštulį ir rytinį pykinimą, tačiau hormonai gali atlikti tam tikrą vaidmenį. Pirmąjį nėštumo trimestrą daugelis moterų patiria lengvą ar sunkų rytinį pykinimą.
Dažnas šlapinimasis
Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Nėštumo metu jūsų kūnas padidina išpumpuojamo kraujo kiekį. Dėl to inkstai apdoroja daugiau skysčių nei įprasta, todėl šlapimo pūslėje atsiranda daugiau skysčių. Hormonai taip pat vaidina didelę reikšmę šlapimo pūslės sveikatai. Galite pastebėti, kad dažniau bėgate į vonios kambarį arba atsitiktinai ištekėjo šlapimas. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
Nuotaikų kaita
Irzlumas ir nuotaikų kaita. Nėštumo metu jūsų estrogeno ir progesterono kiekis bus aukštas. Šis padidėjimas gali paveikti jūsų nuotaiką ir padaryti jus emocingesnes ar reaktyvesnius nei įprasta. Nuotaikos svyravimai yra įprasti nėštumo metu ir gali sukelti depresijos, dirglumo, nerimo ir euforijos jausmus. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
Paštrėjusi uoslė ir skonio pasikeitimai
Paaštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Jautrumas kvapui yra ankstyvojo nėštumo simptomas, apie kurį dažniausiai pranešama savarankiškai. Apie jautrumą kvapui per pirmąjį trimestrą mažai duomenų. Bet tai gali būti svarbu, nes jautrumas kvapui gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Tai taip pat gali sukelti tam tikrų maisto produktų nemalonumą. Skonio pasikeitimas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjęs jautrumas kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas
Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas. Panašus į mėnesinių simptomus, ankstyvo nėštumo metu gali atsirasti pilvo pūtimas. Tai gali būti dėl hormonų pokyčių, kurie taip pat gali sulėtinti jūsų virškinimo sistemos veiklą. Dėl to galite jausti užkietėjusius vidurius. Vidurių užkietėjimas taip pat gali sustiprinti pilvo pūtimą.
Kūno temperatūros pokyčiai
Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Pakilusi kūno temperatūra ankstyvo nėštumo metu. Aukštesnė bazinė kūno temperatūra taip pat gali būti nėštumo požymis. Jūsų kūno temperatūra taip pat gali lengviau padidėti mankštos metu ar karštu oru. Per tą laiką turėsite įsitikinti, kad geriate daugiau vandens ir atsargiai mankštinatės.
Kiti galimi požymiai
Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Galvos skausmas ir galvos svaigimas. Aukštas kraujo spaudimas ir galvos svaigimas ankstyvojo nėštumo metu. Daugeliu atvejų ankstyvose nėštumo stadijose sumažės aukštas ar normalus kraujospūdis. Tai taip pat gali sukelti galvos svaigimą, nes jūsų kraujagyslės yra išsiplėtusios. Dėl nėštumo padidėjęs kraujospūdis sunkiau nustatomas. Beveik visais hipertenzijos atvejais per pirmąsias 20 savaičių nurodomos pagrindinės problemos. Jis gali išsivystyti ankstyvo nėštumo metu, tačiau gali būti ir anksčiau. Pirmojo vizito metu gydytojas įvertins jūsų kraujospūdį, kad padėtų nustatyti normalaus kraujospūdžio rodmenis.
Kada atlikti nėštumo testą?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Dauguma moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t. y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t. y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu: - Patvirtinamas nėštumas ultragarsu. - Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai. - Nustatoma numatoma gimdymo data. - Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas: - Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. - Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui. - Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. - Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
- Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
- Geležis: Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
- Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 riebalų rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus.
- Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
- Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
- Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
- Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Viskas, ką reikia žinoti apie pirmąjį nėštumo trimestrą
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
