Motinos pienas - nuostabus gamtos kūrinys, aprūpinantis kūdikį visomis gyvybiškai svarbiomis maistinėmis medžiagomis ir apsaugantis jį nuo įvairių negalavimų. Nėra abejonių, kad motinos piene gausu maisto medžiagų, kurios ne tik aprūpina kūdikį visomis būtinomis medžiagomis, bet ir apsaugo. Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Kiekvienam naujagimiui, nesvarbu, tai žmogus, veršiukas, šuniukas ar ožiukas, pats svarbiausias maistas yra būtent jo mamos pienas - gyvybės ir sveikatos šaltinis.
Pagrindinės motinos pieno sudedamosios dalys ir jų vaidmuo
Motinos pieno sudėtyje visų pirma aptinkama būtiniausių maisto medžiagų - angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį, ir kt. Vanduo, piene sudarydamas apie 88-90 procentų viso tūrio, numalšina kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną. Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai įsisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra vandenyje tirpių baltymų albuminų, kurie labai lengvai įsisavinami iš žarnyno į kraują.
Baltymai
Baltymai padeda kūdikiui augti ir vystytis. Jie aktyvina vaikelio imuninę sistemą, saugo smegenų neuronus. Motinos pieno sudėtyje aptinkami baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių. Mamos piene šių junginių yra per 20. Motinos pienas - maitinančios moters pieno liaukų, esančių krūtyse, sekretas, skirtas kūdikiui maitinti. Labai vertingi jo baltymai ir riebalai, kurie panašūs į kūdikio kraujo serumo baltymus ir riebalus bei yra lengvai įsisavinami.
Riebalai
Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną - vidutiniškai 4 - 4,5 procentų. Naktį, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas - ir mamos pienas būna liesesnis, o dieną - riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsigerti, pienas liesesnis, o baigiant, dėl sotumo - riebesnis, net iki 4-5 kartų. Moters pieno riebalai ypatingi. Dėl jų žindomų kūdikių poodis yra tvirtesnis ir stangresnis negu mišiniais maitintųjų. Mamos pieno riebalai turi tik jam būdingų ilgosios grandinės polinesiočiųjų riebiųjų rūgščių - arachidono ir dokozaheksaeno, kurių nėra karvės piene, - šios rūgštys atsakingos už nervinio audinio, akių tinklainės, kraujo kūnelių vystymąsi.
Angliavandeniai
Pagrindinis moters pieno angliavandeniai yra pieno cukrumi vadinama laktozė. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų - galaktozės ir gliukozės. Galaktozė reikalinga sintezei galaktolipidų, kurie būtini centrinės nervų sistemos vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene. Motinos piene, be laktozės, randama per 200 skirtingų cukrų (oligosacharidų).
Oligosacharidai (prebiotikai)
Vienas iš šių junginių yra motinos pieno oligosacharidai (HMOS). Motinos pieno oligosacharidai yra motinos piene natūraliai esančių angliavandenių molekulės. Kiekvienas motinos pieno oligosacharidas atlieka ypatingą funkciją. Nesuvirškinti motinos pieno oligosacharidai gali keliauti virškinamuoju traktu iki apatinės žarnyno dalies. Ten jie skatina gerųjų bakterijų augimą ir veiklą. Tiesioginis poveikis imuninėms ląstelėms. Palaiko imuninę sistemą. Motinos pieno angliavandeniai yra svarbūs žarnyno mikrobiotos vystymuisi, jie veikia kaip prebiotikai, apsaugo naujagimį nuo blogųjų bakterijų kolonizacijos.
Fermentai ir gyvos ląstelės
Motinos piene aptinkama daugiau nei 40 fermentų. Tai patvirtina motinos pieno sudėtingumą ir jo svarbą kūdikio vystymuisi.
Hormonai ir mikro-RNR molekulės
Hormonai siunčia informaciją į audinius ir organus bei tokiu būdu padeda jiems veikti tinkamai. Mikro-RNR molekulių grupė nuslopina tam tikrus ląstelės genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę. Šios molekulės svarbios formuojantis imuniniam atsakui (puoselėja kūdikio imunitetą).
Priešpienis, pereinamasis ir brandusis pienas: kintanti sudėtis
Laikui bėgant pieno sudėtis kinta, prisitaikydama prie kūdikio poreikių. Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ - ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui. Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas.
Motinos pieno nauda kūdikiui
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos.
Imuninė sistema ir apsauga nuo ligų
Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų. Motinos pienas skatina gerųjų bakterijų augimą ir veiklą žarnyne, tiesiogiai veikia imunines ląsteles ir palaiko imuninę sistemą. Žindomiems kūdikiams, palyginti su mišiniais maitinamais, 2-4 kartus mažesnė staigios kūdikių mirties sindromo rizika, 60 kartų mažesnė rizika susirgti pneumonija per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius, 10 kartų mažesnė rizika atsidurti ligoninėje pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikiams, maitinamiems pieno mišiniais, buvo nustatytas žemesnis intelekto koeficientas, matuojamas pagal IQ skalę. Vaikai dažniau patiria elgsenos ir kalbos bei komunikacijos sutrikimų. Gerokai padidėja rizika vaikystėje susirgti infekcinėmis ligomis, astma, egzema, pirmo tipo diabetu ir vėžiu (leukemija, limfoma).
Smegenų vystymasis
Motinos pienas padeda formuotis smegenims. Žarnyno mikroflora iš dalies yra susijusi su smegenų vystymusi. Laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų veiklai. Motinos pieno riebalai, ypač dokozaheksaeno rūgštis, būtini nervinio audinio ir akių tinklainės vystymuisi.
Virškinimas ir augimas
Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai. Tai lemia spartesnį naujagimių svorio augimą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Žindomus kūdikius nuo persivalgymo ir nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus. Motinos pienas užtikrina tokį augimą, kokį numatė gamta. Pieno sudėtis, ypač baltymų kiekis, lemia augimo greitį. Motinos piene esantis kalcis geriau absorbuojamas kūdikio žarnyne nei iš karvės pieno.
SIUTAS PAEMES (372) | !basement !nordvpn !youtube !planas !subatonas
Motinos pieno palyginimas su pieno mišiniais
Nors šiuolaikiniai pieno mišiniai stengiasi atkartoti motinos pieno sudėtį, jie negali visiškai pakeisti jo biologiškai aktyvių komponentų ir adaptacinio pobūdžio. Našlaičiams, negaunantiems motinos pieno, ir kūdikiams, kurių mamytės žindyti negali ar nenori, maistas paprastai gaminamas iš karvės pieno. Šio gyvulio pieną reikia labai perdirbti, kad bent kiek tiktų žmogaus kūdikiui maitinti. Gaminant mišinius, jis gerokai praskiedžiamas, pilama daug cukraus, augaliniais aliejais kompensuojamas riebalų stygius ir dar pridedama įvairių papildų, kurių išties tik menką dalį kūdikiui pavyksta įsisavinti. Nemažai žindančių mamų kyla klausimas, ar pienas išliks toks pats vertingas žindant 6 mėn. ir ilgiau. Tačiau medikų bendruomenė ragina nenuvertinti motinos pieno reikšmės, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, pateikianti rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui.
| Medžiaga | Motinos pienas | Karvės pienas |
|---|---|---|
| Baltymai (iš viso) | ~1,2 g/100 ml | ~3,5 g/100 ml |
| Laktozė | ~7 g/100 ml | ~4,8 g/100 ml |
| Riebalai | ~4 g/100 ml (svyruoja) | ~3,5 g/100 ml |
| Kalcis | ~30 mg/100 ml (gerai įsisavinamas) | ~120 mg/100 ml (blogai įsisavinamas) |
| Geležis | ~0,04 mg/100 ml | ~0,05 mg/100 ml (blogai įsisavinama) |
Rekomendacijos dėl žindymo trukmės
Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas, skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius. Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius. Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai.
