Menu Close

Naujienos

Genetiniai tyrimai nėštumo metu: kada, kodėl ir kokie jie?

Nėštumas - tai ne tik džiugus laukimo laikotarpis, bet ir metas, kupinas klausimų bei nerimo dėl būsimo vaikelio sveikatos. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius genetinius tyrimus, kurie gali padėti dar ankstyvoje nėštumo stadijoje įvertinti vaisiaus sveikatos būklę ir išsklaidyti abejones. Tačiau kyla daug klausimų: kada juos naudinga atlikti? Ko tikėtis? Ar jie yra saugūs ir kokią informaciją suteikia?

Kas yra genetiniai tyrimai ir kodėl jie svarbūs?

Genetiniai tyrimai - tai pažangiausi medicininiai tyrimai, kuriais analizuojama žmogaus DNR. Jie gali būti atliekami įvairiais žmogaus gyvenimo etapais, o jų atlikimo laikas dažnai priklauso nuo tyrimo tikslo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, jog pasaulyje yra keli tūkstančiai skirtingų genetinių susirgimų, kuriuos galima nustatyti atliekant laboratorinius tyrimus (DNR testus).

Nėštumo metu atliekami genetiniai tyrimai siekia nustatyti, ar vaisius neturi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia galutinės diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga.

Pagrindiniai genetiniai tyrimai nėštumo metu

Šiuolaikinė medicina siūlo kelis pagrindinius genetinių tyrimų tipus nėštumo metu:

1. Neinvaziniai tyrimai

Šie tyrimai yra saugūs vaisiui, nes nereikalauja tiesioginio jo mėginio paėmimo.

  • PRISCA (angl. Prenatal Risk Calculation): Tai neinvazinis nėščių moterų kraujo tyrimas. Jo metu pagal kelis biocheminių žymenų rodiklius ir kitus nėščiosios duomenis, naudojant kompiuterinę programą, įvertinama vaisiaus apsigimimų rizika dėl Dauno, Patau ir Edvardso sindromų bei nervinio vamzdelio defekto. Šiam tyrimui atlikti reikalingas ir echoskopinis tyrimas, kai vaisiaus ilgis (CRL) yra 45-84 mm.
  • NIPT (angl. Non-Invasive Prenatal Testing): Tai neinvaziniai prenataliniai tyrimai, kurie atliekami iš motinos kraujo ėminio. NIPT tyrimo metu analizuojami motinos kraujyje cirkuliuojantys vaisiaus DNR fragmentai. Šie tyrimai leidžia su 99 proc. tikslumu nustatyti, ar vaisius neturi Dauno (trisomija 21), Edvardso (trisomija 18) ar Patau (trisomija 13) sindromų. NIPT testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės, tačiau optimalus laikas yra 11-12 nėštumo savaitės, kadangi šiuo laikotarpiu kūdikio DNR kiekis motinos kraujyje yra didesnis ir tyrimas yra tikslesnis. Prieš tyrimą specialus pasiruošimas nereikalingas.
  • VERACITY: Šie tyrimai skirti aptikti papildomos chromosomos buvimą - genetinę būklę, vadinamą trisomija - 13-oje, 18-oje ir 21-oje chromosomose. VERACITY taip pat galima atlikti pagalbinius tyrimus, skirtus nustatyti X ir Y chromosomų skaičiaus pokyčius (lytinių chromosomų aneuploidiją) bei sub-chromosomines delecijas (dalies chromosomos netekimą).
Neinvaziniai prenataliniai tyrimai schema

2. Invaziniai tyrimai

Šie tyrimai atliekami esant didesnei vaisiaus chromosominių ir genetinių ligų rizikai, kurią parodė neinvaziniai tyrimai. Jie susiję su nedidele rizika persileidimui, todėl skiriami tik esant medicininėms indikacijoms.

  • Choriono gaurelių biopsija: Tyrimo metu, stebint ultragarso aparatu, pro nėščiosios pilvo sieną įvedama biopsinė adata ir paimama placentos audinių mėginys. Šis tyrimas gali būti atliekamas nuo 11 nėštumo savaitės.
  • Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas): Tyrimo metu, stebint ultragarso aparatu, pro nėščiosios pilvo sieną įvedama biopsinė adata ir paimami keli mililitrai vaisiaus vandenų. Tyrimas gali būti atliekamas nuo 16 nėštumo savaitės. Jo metu gali būti nustatyta dauguma chromosominių ir genetinių ligų (pavyzdžiui, Dauno, Patau, Edvardso sindromai, lūžios X chromosomos liga ir kt.).
  • Kordocentezė (vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas): Tai rizikingiausia invazinė procedūra, kurios metu per pilvo ir gimdos sieną, stebint ultragarsu, adata įvedama į vaisiaus virkštelės veną.

Kada rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus?

Genetinius tyrimus nėštumo metu rekomenduojama atlikti šiais atvejais:

  • Kai moteris yra vyresnė nei 35 metų.
  • Ankstesnių nėštumų metu jau buvo nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai arba moteris yra pagimdžiusi vaiką, kuris serga chromosomine, genų liga ar turi formavimosi ydų.
  • Motina arba biologinis vaisiaus tėvas serga paveldima liga, turi įgimtą vystymosi patologiją ar yra paveldimos ligos nešiotojai.
  • Ultragarso tyrimo metu buvo nustatyta vaisiaus ar nėštumo patologija arba chromosominės patologijos.
  • Buvo mažiausiai du persileidimai.
  • Būsimus tėvus sieja giminystės ryšys.
Amžiaus ir Dauno sindromo tikimybės grafikas

Genetiniai tyrimai prieš nėštumą

Genetiniai tyrimai yra itin naudingi ir poroms, planuojančioms šeimą. Jie gali padėti nustatyti galimas paveldėtas ligas ir įvertinti riziką perduoti jas palikuonims.

  • Poros genetinio suderinamumo (nešiotojų) tyrimai (Genescreen): Leidžia nustatyti, ar abu partneriai yra tos pačios paveldimos ligos geno mutacijos nešiotojai. Jei abu partneriai turi tą pačią mutaciją, tikimybė susilaukti sergančio vaiko yra 25 %.
  • Kariotipas: Klasikinis citogenetinis tyrimas, kuris atskleidžia chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčius.
  • Fertiscan: Rekomenduojamas tiek moterims, tiek vyrams, kai ilgą laiką nepavyksta pastoti, nepavyksta IVF procedūros ar kyla įtarimų dėl genetinių nevaisingumo priežasčių.

Svarbu suprasti, kad daugelis genetinių ligų atsiranda net ir tada, kai šeimoje iki tol jomis niekas nesirgo. Rizika kyla tik tada, kai abu partneriai turi patogeninę mutaciją tame pačiame gene.

Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu

Ultragarsinis tyrimas yra vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, atliekamas kone visoms nėščiosioms. Jo tikslas - įsitikinti, ar vaisius vystosi ir auga tinkamai, ar nėra įgimtų problemų. Nors šiuolaikinė ultragarso technologija yra gana patikima, visgi toks tyrimas ne visada yra tikslus. Maždaug 3 procentai visų nėštumų yra su įgimtais defektais, ir apie tris ketvirtadalius jų būna aptinkami ultragarso tyrimo metu. Antrojo nėštumo trimestro metu atliekami ultragarso tyrimai paprastai būna tikslesni. Tačiau svarbus vaidmuo atitenka tyrimą atliekančio specialisto įgūdžiams.

Ultragarsinio tyrimo vaizdas

Ką daryti, jei tyrimai rodo padidėjusią riziką?

Jei genetiniai tyrimai parodo padidėjusią vaisiaus apsigimimų ar genetinių ligų riziką, tai dar nereiškia, kad vaikas tikrai sirgs. Tai tik statistinė tikimybė. Tokiu atveju gydytojas genetikas detaliau paaiškina situaciją, aptaria tolesnius veiksmus ir galimybes. Dažnai skiriami papildomi, tikslesni tyrimai, pavyzdžiui, vaisiaus vandenų tyrimas (amniocentezė).

Sprendimas dėl nėštumo tęsimo ar nutraukimo priklauso tik nuo šeimos sprendimo, atsižvelgiant į medicininę informaciją, šeimos vertybes ir įsitikinimus. Gydytojas genetikas teikia nedirektyvią konsultaciją, paaiškindamas ligos padarinius ir galimybes, tačiau galutinį sprendimą priima patys būsimi tėvai.

Apibendrinimas

Genetiniai tyrimai nėštumo metu ir prieš pastojant yra svarbi profilaktikos priemonė, padedanti užtikrinti būsimo vaiko sveikatą. Nors jie kelia tam tikrų iššūkių ir reikalauja atsakingo požiūrio, šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę laiku diagnozuoti ir įvertinti galimas rizikas, suteikiant tėvams galimybę priimti informuotus sprendimus.

Obseseris-ginekologas paaiškina: prenatalinis genetinis tyrimas

tags: #kokie #tyrimai #del #apsigimimo