Nėštumas ir gimdymas yra transformuojantys įvykiai moters gyvenime, sukeliantys daugybę fiziologinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš aspektų, su kuriuo susiduria daugelis būsimų mamų, yra išskyros prieš gimdymą, kartais pasižyminčios specifiniu kvapu. Norint suprasti, kas tai yra, kodėl tai vyksta ir kaip valdyti šią situaciją, svarbu turėti patikimos informacijos.
Kas yra vaisiaus vandenys ir kokia jų svarba?
Vaisiaus vandenys yra skystis, supantis vaisių gimdoje. Jie yra vaisiaus dangaluose (vandenmaišyje), kurį sudaro kolageno ląstelių audinys. Šis skystis atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas vaisiaus vystymuisi: apsaugo nuo išorinių poveikių, leidžia laisvai judėti, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučiukų vystymąsi ir simetrišką kūno augimą, palaiko pastovią kūno temperatūrą. Iš vaisiaus vandenų galima spręsti, ar nėštumo eiga yra gera. Vaisiaus vandenys - tai filtruota motinos kraujo plazma. Juos sudaro: 98% vandens, 1% neorganinių medžiagų, 1% organinių medžiagų (riebalų, fermentų, hormonų, pigmento), nusilupusios gemalo ar vaisiaus ląstelės. Kūdikis ne tik ryja šiuos vandenis, bet ir pats aktyviai dalyvauja juos gaminant. Vaisiaus vandenų apykaitoje dalyvauja kūdikio inkstai, kvėpavimo takai, virškinimo sistema, oda ir vaisiaus dangalai. Nėštumo pabaigoje mažylis išskiria apie 600-800 ml šlapimo, kuris yra labai svarbi vaisiaus vandenų sudedamoji dalis.
Vaisiaus vandenų kiekis susijęs su nėštumo periodu. Šis kiekis kinta netolygiai. Nėštumo pradžioje - apie 10-tą nėštumo savaitę jų yra apie 30 ml, 13-14-tą savaitę - apie 100 ml, o 18-tą savaitę - jau 400 ml. Didžiausias vaisiaus vandenų kiekis, apie 1000-1500 ml, stebimas 37-38-tą nėštumo savaitę. Paskui jis vėl sumažėja iki 800-1000 ml.
Kada vaisiaus vandenys gali kelti susirūpinimą?
Per mažai vandenų būna apie 0,5% nėščiųjų, o trečiajame trimestre jų sumažėja iki 500 ml ir dar mažiau. Sutrinka vandenų gamyba ir pasisavinimas. Šis sutrikimas būdingas tiek pirmą kartą, tiek ir pakartotinai gimdančioms moterims. Vandenų sumažėjimą gali sukelti motinos ligos: preeklampsija, hipertoninė liga, taip pat infekcinės ligos, pvz., toksoplazmozė, citomegalija, mikoplazminė infekcija ir kitos lytiškai plintančios infekcijos, pernešiojimas. Reikšmės turi ir lėtinės motinos ligos - tonzilitas, inkstų, ginekologinės ligos ir kt. Per mažai vandenų pasigamina dėl vaisiaus inkstų ir šlapimo takų raidos ydų, funkcinių sutrikimų, nes tuomet sumažėja pirminio šlapimo kiekis. Lėtinis deguonies nepakankamumas dėl placentos funkcijos nepakankamumo taip pat sukelia vaisiaus vandenų sumažėjimą. Kai kuriais atvejais vandenų susikaupia daugiau nei 1,5 l, o kartais gali siekti net 5 l. Vandenų kiekio padidėjimas būna ūmus ir lėtinis. Per didelis vandenų kiekis dažniausiai būna tuomet, kai moteris serga cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, esant rezus konfliktui, daugiavaisiam nėštumui, vaisiaus vystymosi sutrikimams.
Normalūs vaisiaus vandenys paprastai yra skaidrūs arba šiek tiek drumsti ir neturi ryškaus kvapo. Tačiau kartais prieš pat gimdymą arba jam prasidėjus, vaisiaus vandenys gali įgauti specifinį kvapą. Tai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis: infekcija (jei vaisiaus vandenyse yra bakterijų), mekonijus (jei vaisius pasituština dar būdamas gimdoje). Jei pastebėjote, kad vaisiaus vandenys turi neįprastą kvapą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti infekcijos ar kitos komplikacijos požymis, kuriam reikia skubaus gydymo. Taip pat nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Vadinasi, juose yra mekonijaus - pirmųjų vaisiaus išmatų. Galbūt vaikučiui trūksta deguonies ar kamuoja kitos problemos, mat pirmą kartą pasituštinti jis turėtų gimęs.
Nutekėję vaisiaus vandenys: kada važiuoti į gimdymo namus?
Nors vaisiaus vandenų pūslės dangalai turėtų plyšti gimdymo metu, kartais (iki penktadalio gimdymų) jie plyšta dar neprasidėjus sąrėmiams. Dangalų plyšimas yra signalas organizmui išskirti prostaglandinų - medžiagų, skatinančių sąrėmius. Kai kurios moterys vaisiaus dangalų plyšimo metu gali pajausti pokštelėjimą. Jei kyla abejonių, geriausia iš karto kreiptis į gydytoją.
Nubėgus vaisiaus vandenims Lietuvoje rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu vaisiaus galvutė jau įsistačiusi, ir vandenys nutekėjo, baimintis nereikėtų. Tačiau jeigu vandenys nutekėjo dar galvutei neįsistačius, reikėtų vykti į ligoninę. Jei vandenys nutekėjo prieš laiką (iki 37 nėštumo savaitės), būtina nedelsiant vykti į ligoninę, nes tai gali būti neišnešioto gimdymo pradžia ir didelė infekcijos rizika.
Gimdymo sužadinimas ir vaisiaus vandenys
Gimdymo sužadinimas - tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai (sąrėmiai) prieš savaiminę gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą gimdymu per makštį. Pagrindinis tikslas - kad kūdikis gimtų natūraliu būdu per artimiausias 24-48 valandas. Gimdymas paprastai sužadinamas tais atvejais, kai tęsti nėštumą tampa rizikingiau motinos ar vaisiaus sveikatai nei galimos gimdymo sužadinimo rizikos.
Viena iš priežasčių gimdymui sužadinti yra nutekėję vaisiaus vandenys prieš laiką. Kai vandenys nuteka iki prasidedant reguliariems sąrėmiams (tiek išnešioto, tiek kartais neišnešioto nėštumo atveju), gimdymas sužadinamas, siekiant sumažinti infekcijos riziką. Jei nustatyta B grupės streptokoko nešiojimas, sužadinimas pradedamas nedelsiant.
Gimdymo sužadinimui naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo gimdos kaklelio brandumo. Jei gimdos kaklelis nebrandus, naudojami prostaglandinai ar mechaninės priemonės. Jei gimdos kaklelis brandus, gali būti taikomas vaisiaus dangalų atskyrimas, amniotomija (vaisiaus vandenų nuleidimas) arba oksitocino infuzija. Amniotomija - tai procedūra, kurios metu mechaniniu būdu suplėšomas vaisiaus vandenų maišelis. Tai gali būti atliekama siekiant paspartinti gimdymą, stebėti vaisiaus būklę arba ištirti vaisiaus vandenis. Tačiau ši procedūra gali būti susijusi su rizika, tokia kaip virkštelės iškritimas, jos suspaudimas, infekcija ar intensyvesni sąrėmiai.
Gimdymo etapai ir vaisiaus vandenys
Gimdymo procesas skirstomas į kelis etapus. Pirmasis etapas - kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis, kurio metu gali nutekėti vaisiaus vandenys. Antrasis etapas - atsidarymo laikotarpis, trunkantis nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios iki pilno gimdos kaklelio atsidarymo. Trečiasis etapas - stūmimo laikotarpis, kurio metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Ketvirtasis etapas - placentos užgimimo laikotarpis.
Kai kuriais atvejais, kai gimdymo veikla nevyksta, vaisiaus vandenų nuleidimas (amnijotomija) gali būti naudojamas kaip gimdymo skatinimo metodas. Tai ne visai sužadinimas, o labiau natūralaus proceso paskatinimas.
Gimdymo etapai - fiziologija
Ar vaisiaus vandenys gali turėti kvapą?
Vaisiaus vandenys yra skystis, supantis vaisių gimdoje. Normalūs vaisiaus vandenys paprastai yra skaidrūs arba šiek tiek drumsti ir neturi ryškaus kvapo. Tačiau kartais prieš pat gimdymą arba jam prasidėjus, vaisiaus vandenys gali įgauti specifinį kvapą. Tai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis: infekcija, mekonijus (jei vaisius pasituština dar būdamas gimdoje). Jei pastebėjote, kad vaisiaus vandenys turi neįprastą kvapą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Datulės ir gimdymas
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su vaisiaus vandenimis, verta paminėti, kad datulės gali padėti pagreitinti gimdymo procesus. Mokslininkai žino, kad datulės turi daugiau nei 10 medžiagų, kurios laikomos būtinomis žmogaus organizmui. Datulės suteikia energijos, padeda vystytis raumenų audiniams bei nervų ląstelėms, o dėl didelės kaloringumo vertės yra ypač naudingos toms gimdyvėms, kurios gali jaustis gana išsekusios. Datulės pasižymi į oksitociną panašiu poveikiu, didina gimdos jautrumą ir skatina jos susitraukimus. Jos taip pat sumažina pogimdyminio kraujavimo tikimybę. Tyrimai rodo, kad moterims, kurios keturias savaites iki numatytos gimdymo datos kasdien suvalgydavo po šešias mažas arba po tris dideles datules, 74% buvo labiau prasivėręs gimdos kaklelis, 21% dažniau prasidėjo spontaniškas gimdymas, o pirmasis gimdymo etapas buvo 77% trumpesnis.
Svarbu: Gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai yra būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos. Nors ji susijusi su tam tikromis rizikomis, taikant šiuolaikinius metodus ir atidžiai stebint būklę, dauguma sužadintų gimdymų baigiasi sėkmingai. Svarbiausia - atviras bendravimas su gydytoju, pasitikėjimas medicinos personalu ir informuotas apsisprendimas. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia konsultacijos su Jus prižiūrinčiu gydytoju akušeriu-ginekologu ar akušere.
