Naujagimio adaptacija, dar vadinama prisitaikymu prie naujos aplinkos, prasideda pirmomis gyvenimo minutėmis ir valandomis bei tęsiasi maždaug savaitę-dvi. Šis procesas apima daugybę fiziologinių ir kraujotakos pokyčių, kurie ruošia naujagimį gyventi už motinos įsčių ribų.
Kraujotakos sistemos pokyčiai
Vienas svarbiausių pokyčių naujagimio kraujotakoje po gimimo yra plaučių kraujotakos aktyvacija. Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio. Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka oras, o gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, išspausdami dalį skysčio. Likęs skystis rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja deguonies kiekis, todėl sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka.
Taip pat vyksta reikšmingi pokyčiai širdies kraujagyslių sistemoje. Kraujotaka per ovaliąją angą (kurios dėka kraujas keliaudavo tiesiai iš dešiniojo prieširdžio į kairįjį, aplenkiant plaučius) nutrūksta per pirmąsias valandas po gimimo. Daugeliui naujagimių ovalioji anga visiškai užsidaro per 5-6 gyvenimo parą, nors kai kuriems gali likti iš dalies atvira visą gyvenimą. Arterinis latakas, jungiantis plaučių arteriją su aorta, pradeda užsidaryti praėjus 10-15 minučių po gimimo ir visiškai nustoja funkcionuoti per 8-48 valandas. Jo vietoje lieka arterinis raištis.
Bambinės arterijos nustoja funkcionuoti praėjus 45 sekundėms po gimimo, o bambinė vena - vėliau. Šie pokyčiai užtikrina, kad kraujas pradėtų cirkuliuoti per plaučius ir visą organizmą.
Kiti adaptacijos aspektai
Fiziologinė gelta
Fiziologinė gelta yra dažnas reiškinys, pasireiškiantis 3-4-ą gyvenimo parą. Ji atsiranda dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo ir didesnio bilirubino kiekio kraujyje. Oda tampa švelniai gelsva, o gelta paprastai išblėsta maždaug po 10-12 parų, kartais užsitęsia iki mėnesio. Jei gelta ryškėja arba užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes gali prireikti fototerapijos.
Odos pokyčiai
Pirmosiomis gyvenimo paromis naujagimio oda gali parausti (naujagimių raudonė), o tai praeina maždaug po 7-8 dienų. Dėl besikeičiančios medžiagų apykaitos gali atsirasti spuogelių (raudonos dėmelės su balta viršūnėle), kurie paprastai praeina antrą gyvenimo savaitę. Taip pat gali atsirasti baltų taškelių smakro ir nosies srityje dėl užsikišusių prakaito ir riebalinių liaukų, kurie taip pat dažniausiai išnyksta antros gyvenimo savaitės pabaigoje. Oda gali pradėti pleiskanoti, ypač šiek tiek pernešiotiems naujagimiams, nes keičiasi paviršinis odos sluoksnis.
Taip pat gali pasireikšti "toksinė eritema" - netaisyklingos raudonos dėmės su gelsvu elementu centre, dažniausiai ant galūnių, veido, liemens. 80% naujagimių būdingos "mongolinės dėmės" - netolygus pigmento pasiskirstymas, ypač ant nugaros ir sėdmenų.
Kiti būdingi naujagimio bruožai
- Padidėjusios krūtelės: Tai fiziologinė būklė, atsirandanti dėl endokrininių pokyčių ir praeinanti per savaitę ar kelias dienas. Jei padidėja tik viena krūtis arba ji paraudusi ir skausminga, būtina parodyti naujagimį gydytojui.
- Baltos apnašos (pienligė): Gali atsirasti naujagimių burnoje dėl pienelio atpylimo ir rūgščios terpės. Jei apnašų daugėja, verta pasitarti su gydytoju.
- Kefalohematoma: Kraujosruva po kietuoju dangalu, atsirandanti dėl spaudimo gimdymo metu. Dažniausiai naujagimio būklei nepakenkia ir per kelias savaites išnyksta, nors kartais gali užsitęsti gelta.
- Tuštinasi dažnai: Žindomo naujagimio išmatos būna skystos, geltonos, kartais su žalsvu atspalviu. Tuštinasi nuo 2-3 iki 8-10 kartų per parą. Pirmomis paromis tuštinasi mekonijumi, vėliau pereinamosiomis ir motinos pieno išmatomis.
- Nugulėta galva (plagiocefalija): Gali formuotis, jei naujagimis nuolat guli ta pačia padėtimi. Rekomenduojama vieną kartą paguldyti ant vieno šono, kitą - ant kito.
Naujagimio sveikatos patikrinimai ir priežiūra
Naujagimio būklę vertina gimdymą prižiūrėjęs medikas. Pirmoji nuodugni apžiūra atliekama per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, siekiant laiku pastebėti nukrypimus nuo normos. Svarbu atlikti kraujo tyrimą iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, kompensuojamą PSDF lėšomis, siekiant diagnozuoti retas ligas. Taip pat rekomenduojama suleisti vitamino K pirmosiomis valandomis po gimimo.
Naujagimių akių tikrinimas ir kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas pulsoksimetrija yra svarbūs ankstyvos diagnostikos metodai. BCG (tuberkuliozės) ir HB (hepatito B) vakcinos skiepijamos atitinkamai 2-3 ir pirmą gyvenimo parą.
Naujagimio odos priežiūra apima veido prausimą steriliu vandeniu, nosies landų valymą esant reikalui, odos raukšlių ir delnų valymą. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenų ir tarpvietės priežiūra apima prausimą po tekančiu vandeniu, oro vonias ir dažną sauskelnių keitimą.
Virkštelės priežiūra apima jos bigės valymą vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu, esant didelei rizikai - 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1-3 savaites.
Kiti kraujavimų atvejai naujagimiams
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama normaliai naujagimio adaptacijai, svarbu paminėti, kad kiti vaisiaus ir naujagimio kraujavimai yra rimta liga. Šie kraujavimai gali paveikti įvairias anatomines struktūras, ypač kraujagysles ir organus, susijusius su kraujo cirkuliacija, tokius kaip smegenys, plaučiai, kepenys ir inkstai. Kraujavimai gali atsirasti dėl kraujagyslių pažeidimų, kraujo krešėjimo sutrikimų (pvz., hemofilijos), infekcijų ar traumų.
Diagnostika apima klinikinius tyrimus, laboratorinius kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus (ultragarsas, MRT). Gydymas gali apimti kraujo perpylimus, vaistus krešėjimui reguliuoti ar chirurgines procedūras. Naujos gydymo galimybės, įskaitant genų terapiją, yra aktyvi mokslinių tyrimų sritis.
Kūdikio kraujotaka iškart po gimimo | Kraujotakos sistemos fiziologija | NCLEX-RN | Khan akademija
tags: #kokie #kraujotakos #pokyciai #vyksta #naujagimio #adaptacijos
