Gyvybė žmogui yra trapi duotybė, tarsi dovana, kurią, pradėdamas savo žmogiškosios egzistencijos kelią, gauname kiekvienas. Todėl žmogaus teisė į gyvybę yra neabejotinai pati reikšmingiausia iš visų prigimtinių žmogaus teisių.
Ji atsispindi visuose pagrindiniuose tarptautiniuose žmogaus teisių kataloguose ir aukščiausios galios nacionaliniuose teisės aktuose - konstitucijose.
Šiame straipsnyje analizuojamos žmogaus teisės į gyvybės apsaugą garantijos žvelgiant iš Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės ir Romos Katalikų Bažnyčios kanonų teisės perspektyvų.
Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas negimusio žmogaus teisės į gyvybę apsaugos problematikai.
Straipsnyje konstatuojama, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. Įsakymo Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo“ neturi tinkamo įstatyminio pagrindo, o Baudžiamojo kodekso normos, numatančios atsakomybę už neteisėtą abortą ar privertimą darytis neteisėtą abortą, visiškai nesaugo negimusio žmogaus gyvybės.
Tyrime plačiau atskleidžiama, kodėl toks reguliavimas negali būti laikytinas atitinkančiu Konstituciją, kuri numato privalomas sąlygas įstatymų leidėjui ir valstybės institucijoms dėl žmogaus gyvybės apsaugos reglamentavimo.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad kanoninė teisė įtvirtina papildomą atsakomybės rūšį už žmogaus, inter alia negimusio žmogaus, nužudymą. Ši atsakomybė konstitucinėje doktrinoje priskirtina religijų normų, saugančių žmogaus teisę į gyvybę, grupei.
Tokio pobūdžio tyrimą suaktualino 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas. Naujoji redakcija išdėstė ir pakeitė iki tol galiojusią Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką.
Straipsnyje daugiausia koncentruojamasi į teisinę žmogaus gyvybės apsaugos iki gimimo problematiką.
Naudojami analitinis, dedukcinis, loginis, lyginamasis ir sisteminis teisės mokslinio tyrimo metodai.
Tyrimo metodologija ir struktūra
Pirmoje dalyje, remiantis Konstitucijos nuostatomis ir aktualia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, analizuojamas ir atskleidžiamas konstitucinių teisės į gyvybės apsaugą garantijų turinys.
Antroje dalyje pagal minėtas konstitucines garantijas vertinamas nėštumo nutraukimą reglamentuojančių nuostatų Lietuvoje teisėtumas.
Trečiojoje dalyje nagrinėjamas kai kurių su neteisėtu abortu susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų konstitucingumas.
Susiskaldžiusi Amerika. Ar požiūris į abortus gali nulemti JAV rinkimų rezultatus?
Nė vienas žmogus pats sau neįkvėpė gyvybės ir pats savęs nesukūrė, taip pat nė vienas žmogus vien savo valios aktu negali pratęsti savo gyvybės neribotai.
