Mėnesinių skausmas, dar vadinamas dismenorėja, yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis moterų. Nors mėnesinės yra natūrali ir neišvengiama moters gyvenimo dalis, daugelis susiduria su nemaloniais simptomais, tokiais kaip pilvo spazmai, apatinės nugaros dalies skausmai, pykinimas ar net galvos svaigimas. Kai kurioms moterims šie simptomai yra lengvi ir beveik nepastebimi, tačiau kitoms jie gali būti tokie stiprūs, kad trukdo kasdieninei veiklai ir gyvenimo kokybei. Bet laimei, yra daugybė būdų juos sumažinti arba visai pašalinti.

Mėnesinių skausmo priežastys

Mėnesinių skausmas atsiranda dėl natūralių procesų, vykstančių moters organizme menstruacijų metu. Pagrindinė šio skausmo priežastis yra gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos sukelia prostaglandinai - į hormonus panašios medžiagos. Šie susitraukimai padeda atsidalinti ir pasišalinti gimdos gleivinei, tačiau kartu sukelia skausmą ir diskomfortą. Kuo daugiau prostaglandinų organizme, tuo stipresni gali būti skausmai. Skausmas dažniausiai pasireiškia prieš prasidedant mėnesinėms arba pačioje jų pradžioje ir paprastai sumažėja per kelias dienas. Kai kuriais atvejais, skausmas gali būti susijęs ir su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip endometriozė, gimdos miomos ar uždegiminiai procesai dubens srityje. Tokios būklės dažnai reikalauja medicininės pagalbos. Taigi, nors mėnesinių skausmas dažnai yra natūralus organizmo atsakas, svarbu atkreipti dėmesį į jo intensyvumą ir trukmę, nes tai gali rodyti ir rimtesnes sveikatos problemas.

Simptomai, pasireiškiantys menstruacijų metu

Mėnesinių skausmas dažniausiai pasireiškia pilvo apačioje ir gali būti lydimas kitų simptomų, tokių kaip skausmas apatinėje nugaros dalyje, dubens srityje ar netgi šlaunyse. Dažnai moterys patiria spazmus, kurie gali būti įvairaus intensyvumo - nuo lengvo diskomforto iki stipraus, varginančio skausmo. Kiti dažni simptomai yra pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas ar netgi svaigulys. Nors šie simptomai daugeliui moterų yra įprasti, svarbu atkreipti dėmesį jei skausmas tampa per stiprus ar simptomai užsitęsia per ilgą laiką. Jeigu mėnesinių skausmai trukdo kasdieniam gyvenimui, nepadeda vaistai nuo skausmo arba jei nepakeliamas skausmas trunka ilgiau nei keletą dienų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat būtina ieškoti medicininės pagalbos, jei skausmai ir kiti nemalonūs simptomai kamuoja ne tik mėnesinių metu. Tokie simptomai gali būti ženklas, kad organizme vyksta kiti procesai, pavyzdžiui, endometriozė, gimdos miomos ar uždegiminiai procesai, kuriems gali prireikti specialaus gydymo.

Kaip atsikratyti mėnesinių skausmo?

Mėnesinių skausmas gali būti varginantis, tačiau yra daug būdų, kaip jį sumažinti arba visiškai pašalinti. Yra nemažai efektyvių metodų, tokių kaip natūralios priemonės, gyvenimo būdo pokyčiai, ar medicininės priemonės, jei tokių prireikia.

Natūralios priemonės

Šiluma yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti mėnesinių skausmą. Uždedant šildymo pagalvėlę ar karšto vandens butelį ant pilvo srities, galima atpalaiduoti gimdos raumenis ir sumažinti spazmus. Šilta vonia taip pat gali veiksmingai palengvinti skausmą ir suteikti kūnui atokvėpį. Tačiau neturėtumėte eiti į karštą vonią. Švelnus pilvo srities masažas taip pat gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir spazmus. Masažuojant pilvą sukamaisiais judesiais, naudojant šiltą aliejų ar eterinius aliejus, tokius kaip levandos ar ramunėlės, galima palengvinti diskomfortą ir pagerinti kraujotaką. Mėnesinių skausmus dažnai gali sustiprinti stresas, todėl atsipalaidavimo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai, joga ar meditacija, gali būti labai veiksmingos. Šios technikos ne tik padeda nusiraminti, bet ir sumažina prostaglandinų lygį organizme, o tai gali sumažinti skausmo intensyvumą.

Nors per mėnesines daug moterų linkusios ilsėtis, lengva fizinė veikla gali iš tikrųjų padėti sumažinti skausmus. Reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, tempimo pratimai ar joga, skatina kraujotaką ir padeda atpalaiduoti raumenis. Pratimai taip pat skatina endorfinų - natūralių organizmo „laimės hormonų“ - gamybą, kurie veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai. Be to, kai kurios žolelės ir maisto papildai taip pat gali padėti sumažinti mėnesinių skausmą. Pavyzdžiui, imbieras turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti spazmus. O ramunėlės gali būti naudingos dėl savo raminančio poveikio. Magnio papildai gali padėti sumažinti raumenų spazmus, o omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje ir riešutuose, turi priešuždegiminį poveikį.

Vaistinė (citrininė) melisa - daugelio pažįstama ir mėgiama. Tai daugiametis žolinis vaistinis augalas. Liaudyje melisa dar vadinama bičių žole, bitžole, gumbažole, melica, miluške… Gydymui naudojama antžeminė augalo dalis. Auginama ir darželiuose dėl savo malonaus kvapo bei dekoratyvumo. Gausiai lankoma bičių. Liaudies medikai tvirtina, jog melisa gydymui naudojama nuo neatmenamų laikų. Tarpukariu Lietuvoje išleistoje vaistažolių knygelėje apie melisą gražiai rašoma: „Melisos arbata puiki priemonė silpnų nervų nuraminimui ir stiprinimui. Ji pašalina širdies veikimo ir virškinimo organų nerviškus trukdymus. Ji yra vertinga priemonė nuo širdies skaudėjimo, aistros, šlykščių sapnų ir silpnos atminties. Ją pataria vartoti nuo mėšlungių, nuomario, per daug stiprios menstruacijos, kaulų skausmų, galvos svaigimo, alpimo ir vėmimo“. Ir dar priduriama: „Melisa yra vertinga dovana, kurią yra davęs Kūrėjas kenčiančiai žmonijai“. Šių dienų žolininkai teigia, kad iš melisų vaistinės žaliavos paruošti galeniniai preparatai ramina skausmą, veikia spazmolitiškai. Juos vartodami, geriausiai jaučiasi širdininkai ir tie ligoniai, kurie serga virškinimo trakto ligomis. Melisos žadina apetitą, ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, skausmingomis mėnesinėmis, ji tinka ligoniams, sergantiems vegetaciniais negalavimais. Daugelyje pasaulio tautų įsitikinta, kad vaistinės melisos stimuliuoja centrinę nervų sistemą, stiprina širdies raumenį, gydo žaizdas, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus, mažina ūžimą ausyse ir galvos svaigimą. Tikra stebukladarė ta vaistinė melisa. Verta artimiau su ja susipažinti.

Didžiosios dilgėlės šalina skysčių perteklių ir pabrinkimą, kurie būdingi prieš menstruacijas ar menopauzės metu, stiprina kraują, gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina gausų kraujavimą per mėnesines.

Pankolių vaisiai mažina vidurių pūtimą, slopina spazmus ir uždegimą, skatina pieno sekreciją (žindančioms mamoms). Pieno gamybą skatina ir kmynų bei krapų sėklos, kiaulpienių šaknys, anyžiai, raudonėliai, kalendros.

Jonažolės dezinfekuoja, slopina uždegimus, spazmus ir kraujavimą, gydo ginekologines ligas ir depresiją (aktualu toms, kurias vargina niūri nuotaika mėnesinių ar menopauzės metu), tonizuoja, didina kraujospūdį, gerina virškinimą. Veikia kepenis ir padeda išsiskirti tulžiai, yra priešuždegiminė ir bakterijas veikianti vaistažolė.

Kiaulpienių šaknys mažina kraujavimą per mėnesines, viduriavimą, gydo hemorojų, egzemą, šunvotes ir nudegimą, taip pat mastitą (dažnai pasitaiko krūtimi maitinančioms moterims), gerina miegą, tulžies nutekėjimą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, skatina medžiagų apykaitą ir valo organizmą. Dėl jose esančio inulino tinkamos vartoti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Jei pila karščio bangos per menopauzę, veiksmingai padeda mišinys lygiomis dalimis su gervuogių ir šalavijų lapais.

Beržų lapai pumpurai turi baktericidinių, skausmą malšinančių, uždegimą mažinančių savybių.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Atminkite, kad tinkama mityba gali turėti didelį poveikį jūsų savijautai mėnesinių metu. Vartojant maisto produktus, turinčius daug omega-3 riebalų rūgščių (pavyzdžiui, žuvį, riešutus), magnio (žaliąsias daržoves, riešutus) ir kalcio (pieno produktus, lapines daržoves), galima sumažinti uždegimą ir raumenų spazmus. Taip pat patartina vengti perdirbto maisto, per daug cukraus ir druskos, nes jie gali skatinti vandens kaupimąsi organizme ir padidinti diskomfortą. O taip pat svarbu gerti pakankamai vandens. Tinkama hidratacija gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir skysčių kaupimąsi organizme, o tai sumažins spaudimą ir diskomfortą pilvo srityje.

Palaikykite aktyvų gyvenimo būdą - svarbi reguliari fizinė veikla. Ji gali būti bet kokia - nuo jogos ir pilateso iki plaukimo ir šokių. Taip pat praleiskite daugiau laiko lauke ir pakankamai miegokite. Be to, labai svarbu į savo racioną įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu kalcio (varškė, sūris, jūros gėrybės) ir magnio (grikiai, petražolės, špinatai, juodasis šokoladas). Taip pat stenkitės valgyti mažiau aštraus ir kepto maisto, negerkite kavos ir stiprios arbatos. Atsisakykite žalingų įpročių. Stenkitės neperšalti bei venkite stresinių situacijų. O kartą per šešis mėnesius apsilankykite pas ginekologą, net jei nejaučiate jokių nemalonių simptomų, kadangi bet kokią ligą daug lengviau išgydyti pradinėje stadijoje. O be to, daugelis procesų moters organizme ilgą laiką gali vykti be jokių simptomų. Todėl reguliarus patikrinimas gali padėti išvengti tam tikrKiti medicininiai sprendimai

Jei mėnesinių skausmas yra susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis, tokiomis kaip endometriozė ar gimdos miomos, gydytojas gali rekomenduoti specialų gydymą, pavyzdžiui, hormoninę terapiją arba chirurginį gydymą. Tai gali padėti išspręsti pagrindinę skausmo priežastį ir suteikia ilgalaikį palengvėjimą.

Higiena menstruacijų metu

Tinkama higiena menstruacijų metu yra labai svarbi ne tik dėl komforto, bet ir dėl sveikatos. Reguliarus ir tinkamas higieninių priemonių, tokių kaip paketai, tamponai ar menstruacinės taurelės, keitimas padeda išvengti bakterijų kaupimosi ir nemalonaus kvapo. Įklotus ir tamponus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, o menstruacinę taurelę išplauti bent kas 8-12 valandų, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo. O tam, kad išvengti papildomo sudirgimo bei užtikrinti maksimalų komfortą mėnesinių metu - rinkitės kokybiškas ir ekologiškas higienos priemones.

Taip pat labai svarbu kasdien plauti intymią sritį šiltu vandeniu ir švelniu, specialiai intymiai higienai skirtu prausikliu, kurio sudėtyje nėra stiprių kvapiklių ar kitų cheminių medžiagų, kurios gali sudirginti jautrią odą. Taip pat nenaudokite intymios higienos produktų, kurie gali suardyti natūralią makšties mikroflorą. Higienos procedūroms turėtų būti naudojamas specialus intymios higienos prausiklis. Be to, svarbu dėvėti kvėpuojančius apatinius, pagamintus iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė, kurie leidžia odai kvėpuoti ir jaustis komfortiškai. Menstruacijų metu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms, todėl švara yra pagrindinis būdas išvengti sveikatos problemų, tokių kaip makšties infekcijos ar odos sudirginimas.

Kada kraujavimas jau laikomas per gausiu?

Įprastai moters organizmas per menstruacijas netenka apie 30-80 ml kraujo per visą ciklo laikotarpį. Tai atitinka maždaug 3-6 šaukštus, bet praktiškai šį kiekį dažniausiai vertiname pagal higienos priemonių naudojimą. Signalai, kad kraujavimas gali būti per gausus: reikia keisti tamponą ar paketą kas valandą ar dažniau; menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas; kraujyje atsiranda didelių krešulių (didesnių nei 2-3 cm); atsiranda silpnumas, dusulys, galvos svaigimas menstruacijų metu; gydytojas diagnozavo anemiją (mažakraujystę). Ši būklė mediciniškai vadinama menoragija. Ji gali būti susijusi su hormoniniais sutrikimais, miomomis, endometrioze, kraujo krešėjimo problemomis ar net tam tikrais vaistais. Todėl itin svarbu neignoruoti stipraus kraujavimo, net jei jis jau daugelį metų kartojasi.

Kada būtina medicininė apžiūra?

Nors daugelis moterų mėnesinių metu patiria įvairų kraujavimo intensyvumą, yra aiškūs atvejai, kada reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Gausus kraujavimas nėra tik diskomfortas - jis gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomas, kuriuos būtina išsiaiškinti kuo anksčiau.

Gausus kraujavimas su krešuliais: Jei pastebite didelius kraujo krešulius (didesnius nei 2-3 cm), tai gali rodyti: gimdos gleivinės hiperplaziją, polipus, miomas ar tiesiog per gausų gleivinės atsisluoksniavimą. Nors vienkartinis reiškinys nebūtinai pavojingas, jei tai kartojasi kiekvieną mėnesį - būtina atlikti ultragarsinį tyrimą.

Keičiate higienos priemonę kas valandą ar dažniau: Tai vienas pagrindinių kriterijų, naudojamų medicinoje vertinant menoragiją (gausų kraujavimą). Jei paketus ar tamponus tenka keisti kas valandą ar net dažniau, naktį prabundate dėl kraujavimo, reikia dviejų apsaugos priemonių vienu metu - tai laikoma per dideliu kraujo netekimu, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių organizmui.

Jaučiate silpnumą, svaigulį ar dusulį: Jeigu menstruacijų metu jaučiate nuolatinį galvos svaigimą, širdies plakimą ar dusulį net ir ramybės būsenoje, vis dažniau tenka gulėti dėl išsekimo - tai gali būti mažakraujystės požymiai, kurie rodo, kad organizmas nebesusitvarko su prarasto kraujo kiekiu.

Kitos priežastys kreiptis: Mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas; kraujavimas prasideda tarp ciklų, po lytinių santykių ar po menopauzės; staiga pakinta kraujavimo pobūdis, nors anksčiau viskas buvo stabilu. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti echoskopiją, hormoninius tyrimus, o kai kuriais atvejais - gimdos gleivinės biopsiją, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.

Gydytojų komentarai apie mėnesinių kraujavimo valdymą

Ginekologai vis dažniau pabrėžia, kad gausios mėnesinės - tai ne tik diskomfortas, bet ir medicininė problema, kurią būtina įvertinti ir, jei reikia, gydyti. Ilgalaikis stiprus kraujavimas gali sukelti ne tik fizinį išsekimą, bet ir hormoninį disbalansą bei psichologinį nuovargį.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Daiva M. teigia: „Jei moteris per menstruacijas keičia paketą ar tamponą kas valandą, jaučiasi išsekusi, o kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę - tai nėra normalu. Tokiais atvejais būtina atlikti išsamią apžiūrą. Kartais pakanka mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių, bet dažnai prireikia hormoninio gydymo ar specifinių vaistų, kad būtų užkirstas kelias anemijai ir lėtiniam nuovargiui.“ Gydytojai taip pat pabrėžia, kad menstruacijų kraujavimo kontrolė nereiškia „mėnesinių sustabdymo“. Tai reiškia, kad kiekviena moteris turi teisę į komfortą ir sveiką ciklą, o stiprus kraujavimas nėra nei būtinas, nei pageidautinas.

Dar vienas svarbus aspektas - profilaktika. Specialistai rekomenduoja bent kartą per metus atlikti: ginekologinę apžiūrą, echoskopiją, kraujo tyrimus (ypač hemoglobino, feritino, skydliaukės). Tai padeda ne tik spręsti esamas problemas, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms, kurios gali prasidėti nuo, atrodytų, „įprastų“ gausių mėnesinių.

Universalioji rasakila (lot. Achillea millefolium) - vienas universaliausių moterims naudingu vaistiniu augalu. „Žemaičiai rasakilą vadina bobraukiu - tai tarsi nuoroda į moterišką lytį ir fiziologinį augalo poveikį, t. y., kraujavimo ir viduriavimo stabdymą. Rasakila yra puikus progesterono gamybą gerinantis augalas, galintis padėti besilaukiančioms moterims: pasiruošti gimdymui ir jį palengvinti, sumažinti kraujavimą, stiprinti laktaciją. Tokiais atvejais šio augalo preparatus reikėtų vartoti nuo keturioliktos nėštumo savaitės“, - aiškina jis. Rasakila taip pat tinka premenopauzės ir menopauzės metu, gydantis lėtinius kasos uždegimus, o šviežių jos sulčių vienas arbatinis šaukštelis kas porą valandų gali padėti esant bet kokios kilmės viduriavimui. Pasak pašnekovo, rasakilos žolės nusipirkti vaistinėse nerasime, todėl norint turėti jos atsargų žiemą, reikia jų pasiruošti vasarą: šviežiai spaustas augalo sultis galima konservuoti degtine lygiomis dalimis, o žolės - prisidžiovinti. Rasakilos žolę vaistininkas pataria vartoti ne tik vieną, bet ir maišant lygiomis dalimis su aviečių lapais, vingiorykščių žole bei įdedant po truputį našlaičių ir lakišių žolės. Šis, jo teigimu, universalus mišinys tinka esant skausmingoms menstruacijoms ar profilaktiškai saugantis nuo įvairių uždegimų.

Menstruacijų skausmams malšinti tinka vingiorykščių žolė, aviečių ar gervuogių lapai, gluosnių žievė. Nevertėtų pamiršti kepenų ir žarnyno veiklą gerinančių, šlapimą varančių, mažojo dubens kraujotaką ir limfos drenažą skatinančių augalinių žaliavų: kiaulpienių lapų, beržų lapų, kaštonų žiedų, jau apkalbėtų rasakilų ir barkūnų žolės.

Tuo metu menopauzę išgyvenančioms moterims vertėtų pasigaminti mišinio iš fitoestrogeninių augalų, tokių kaip dobilai, medetkos, raudonėliai, barkūnai, apyniai, hipotenzinio ir kardiotoninio poveikio turinčių gudobelių žiedų su lapais, angioprotektorių sukatžolių. Vertėtų drąsiau pradėti naudoti amalą, nes jo preparatai lengvina menopauzės simptomus, bei pasirūpinti nervus raminančiomis arbatomis, tarp kurių vietą turėtų rasti ne tik sukatžolės ar apyniai, bet ir avižų žolės užpilas.

Vaistininkas atkreipia dėmesį, jog moterys dažnai susidaro nuomonę, kad vaistažolės, net jei ir nepadės, tai jau tikrai nepakenks. Vis tik vaistinius augalus reikėtų vartoti atsargiai, pasitariant su sveikatos specialistu. Vienas iš tokių augalų yra vaistinės ramunės, kurios pasižymi priešuždegiminiu, priešmikrobiniu, spazmus atpalaiduojančiu poveikiu, tačiau savyje kaupia antiestrogeną apigeniną. Vyresnių nei 40 metų moterų organizme sumažėja estrogenų kiekis, o apigeninas prisijungia prie specifinių receptorių ir neleidžia veikti saviems hormonų likučiams. Būtent dėl to gali paūmėti menopauzės simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas, raudonis, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimas, polinkis į depresiją, makšties sausumas, perštėjimas, o kartais net tachikardija. Todėl šiuo laikotarpiu vaistines ramunes siūloma vartoti atsargiai.

Aromatinga liepžiedžių arbata - vienas populiariausių tradicinių gėrimų peršalus - jis skatina prakaitavimą, todėl jos rekomenduojama gerti karščiuojant. Tačiau liepų žiedai turi daugybę kitų naudingų savybių - tiesą sakant, juose slypi tikras mums mums naudingų medžiagų lobynas! Liepžiedžiuose randama eterinių aliejų, taip pat - tokių mikroelementų kaip vitaminas C ir karotinas, juose esama ir organinių junginių, vadinamų flavonoidais, kurie slopina uždegimus ir fitoncidų, galinčių naikinti bakterijas ir grybelius. Liepų žiedai ypatingi ir tuo, kad juose aptinkama fitohormonų, kitaip tariant, augalinių hormonų, kurie savo sudėtimi panašūs į moteriškus lytinius hormonus, todėl liepžiedžių arbatą naudinga gerti sutrikus menstruacijų ciklui. Tai - išties universalus augalas.

Mėtos bei į jas panašios, tik ryškesnio skonio ir kvapo pipirmėtės yra ir prieskonis (tinka gardinti sriubas, troškinius, salotas, net desertus), ir vaistas. Teigiama, kad pipirmėtės taip pat veikia nuskausminamai, ypač padeda kovojant su galvos skausmu. Ši vaistažolė taip pat turi antiseptinių savybių, žudo mikrobus ir gali padėti slopinti organizme vykstančius rūgimo procesus. Stipriu poveikiu pasižymi pipirmėčių eterinis aliejus, kuris yra koncentruotas produktas - jame yra daug mentolio, todėl jis pasižymi vėsinamuoju poveikiu.

Iš gudobelių žiedų bei vaisių galima virti arbatą - teigiama, kad ji stiprina kraujotakos sistemą, padeda gydyti širdies aritmiją, sureguliuoti kraujospūdį, kai kurių tyrimų duomenimis, net stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, taip pat labai naudinga kenčiantiems nuo psichikos sutrikimų - depresijos, nemigos, neurozės. Beje, gudobelės vaisius galima tiesiog valgyti niekaip neapdorotus, kaip ir daugumą kitų vaisių, tiesa, jie sausoki ir pilni kauliukų, todėl mažai kas juos mėgsta… Vis dėlto paragauti verta, mat gudobelės labai maistingos - jų vaisiuose esama galingų antioksidantų, organinių rūgščių, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus ir įvairių mikroelementų.

Ramunėlių arbatos savo spintelėje turbūt turime daugelis. Šią vaistažolę drąsiai galime vadinti “klasikine” raminamąja priemone - ji ramina nervų sistemą, mažina dirglumą, padeda kovoti su stresu. Ramunėlės naudingos ir virškinimui, nes ramina sudirgusį skrandį, mažina pilvo pūtimą, be to, jos turi antiseptinį poveikį. Ramunėlių nuoviro kompresai padeda pailsinti pavargusias akis ir veiksmingai švelnina konjunktyvito simptomus. Ir tai dar ne viskas - ramunėlės skatina odos regeneraciją, todėl jų kompresai naudingi gydant žaizdeles, įbrėžimus ir nudegimus.

Miškuose augantys čiobreliai taip pat gali būti vartojami kaip prieskonis - daugeliui patinka svelnus, subtilus aromatas, kurio jie suteikia patiekalams, o čiobrelių nuoviras su medumi anksčiau buvo vienas populiariausių žiemos gėrimų - jis ramina ir sušildo, stiprina imunitetą. Vis dėlto kvapnusis čiobrelis yra kur kas daugiau nei švelni aromatinga žolelė - jame yra gausybė mūsų organizmui naudingų vaistinių medžiagų! Štai kokių biologiškai veiklių komponentų esama čiobreliuose: eterinių aliejų, flavonoidų, organinių rūgščių, vitamino C... nenuostabu, kad ši vaistažolė mums labai naudinga - ji šalina toksinus iš organizmo, ramina, gerina virškinimą, mažina skrandžio spazmus, reguliuoja žarnyno mikroflorą. Čiobreliai taip pat atpalaiduoja ir padeda užmigti. Jie gali būti naudojami išoriškai (dedami kompresai, pilama į vonią) arba geriami. Tiesa, svarbu prisiminti, kad, nors vaistažolės yra natūralus produktas ir dažniausiai veikia švelniai, persistengti jomis gydantis nereikėtų - kai kurios vaistažolės turi ir pašalinį poveikį - pavyzdžiui, pernelyg gausiai vartojamos mėtos didina skrandžio rūgštingumą, o ramunėlės - sutrikdyti mėnesinių ciklą. Kai kurios žolelės gali sukelti alergijų ar slopinti kitų jūsų vartojamų vaistų poveikį, taip pat jas ypač atsargiai reikėtų vartoti nėščiosioms, nes šiuo laikotarpiu organizmas į žoleles gali reaguoti kitaip, nei įprasta. Kaip ir vaistų, vaistažolių atveju svarbus ir jų vartojimo laikas - prieš valgį ar po jo, dieną ar vakare - bei derinimas su maistu ir gėrimais.

Sauja patarimų:

• Arbata iš aviečių stiebų, kraujažolių, trikertės žvaginės, dilgėlių - šios arbatos gali padėti sureguliuoti mėnesinių ciklą.
• Racionali mityba - subalansuotas maistas, praturtintas geležimi ir vitaminais, padeda kompensuoti kraujo netekimą ir stiprina organizmą.
• Nespecifiniai antiuždegiminiai preparatai (pvz., ibuprofenas) gali padėti sumažinti skausmą ir kraujavimą.
• Hormoninis gydymas ar operacija gali būti reikalingi esant sudėtingesnėms sveikatos problemoms.

Gyd. Giedrės Kapūstienės teigimu, norint atrasti teisingiausią ir efektyviausią gydymą, reikia nedelsti ir kreiptis į specialistus. „. Dažnai sutrikęs mėnesinių ciklas signalizuoja apie galimą organinę patologiją, todėl labai svarbu laiku pasikonsultuoti su ginekologu,“ - pataria „Gijos Klinikų“ gydytoja ginekologė Giedrė Kapūstienė.

Mėnesinių ciklas yra natūrali moters organizmo dalis, tačiau kai kraujavimas tampa per gausus, jis gali ne tik varginti, bet ir sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų - anemiją, nuovargį, silpnumą, emocinį diskomfortą. Daug moterų į tai numoja ranka, manydamos, kad „stiprios mėnesinės“ yra normalu, tačiau yra daugybė būdų, kaip šį simptomą sumažinti - tiek natūralių, tiek medicininių.

tags: #kokias #vaistazoles #gerti #stiprios #menstruacijos

• Sveikatos partneriai moterims
• Atsakymai apie kūdikių rietimąsi
• Svarbiausias energijos šaltinis
• Jūsų asmenybės kodas
• Jūsų asmenybės kodas