Nėštumo nutraukimas, mediciniškai vadinamas dirbtiniu abortu, laikomas nėštumo nutraukimu moters pageidavimu ar dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, vaisiaus apsigimimo ar rimtų motinos ligų. Lietuvoje gydymo įstaigose oficialiai galima nutraukti nėštumą, nesiekiantį 12-kos savaičių. Nėštumo dydis skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Ši procedūra yra mokama ir atliekama saugiai daugelyje gydymo įstaigų, dažniausiai stacionaruose. Labai nedidelį nėštumą galima nutraukti ir kai kuriose poliklinikose bei ambulatorinėse privačiai dirbančiose įstaigose. Didžioji dauguma nėštumo nutraukimų pasaulyje atliekama chirurginiu būdu. Tai yra, išplečiamas gimdos kaklelis, pašalinamas vaisius ir išgramdoma gimda.
Nors abortų skaičius pasaulyje mažėja moterų ir vyrų sąmoningumo bei efektyvios kontracepcijos dėka, Lietuvoje apie 10 tūkstančių nėštumų kasmet yra nutraukiama. Deja, dar kasmet keletas žalojančių moters sveikatą abortų atliekama nelegaliai - ne medicininėse įstaigose. Tai labai skaudi problema.
Paradoksalu, bet neretai moterys abortui ryžtasi, siekdamos išsaugoti santykius su mylimu žmogumi, tačiau santykiai po aborto ne tik kad nepagerėja, bet dažnai net pablogėja ar visiškai nutrūksta. Abortas ne sutvirtina poros tarpusavio santykius, bet iškelia nelengvą uždavinį - konstruktyviu būdu išgyventi netektį. Ir šis uždavinys yra įveikiamas ne visiems.
Psichologinės ir emocinės pasekmės
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusiu su patirtu abortu.
Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:
- Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio
- Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą
- Neatleidimą
- Gėdą dėl tokio poelgio
- Santykių griūtį
- Vienišumo jausmą
- Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo
- Nemigą ir košmarus
- Nerimą
- Depresiją
- Valgymo sutrikimus
- Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis
- Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai
- Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių
- Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu
- Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais
- Pasikartojančius aborto išgyvenimus
- Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą
- Gali kilti mintys apie savižudybę
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan.
Apsisprendimas abortui neretai rodo, kad santykiai tarp vyro ir moters nebuvo iš tiesų geri. Būna atvejų, kai motiną ištinka hormoninis šokas dėl staiga nutraukto natūralaus fiziologinio proceso (nėštumo), po kurio gali prasidėti nuolatinė depresija. Ji nebeįstengia vyrui būti tokia partnere kaip buvo anksčiau. Pastebima, kad kai kurios moterys, pasidariusios abortą, ilgainiui sunkiau užmezga tvirtus santykius su vyrais, mažiau jais pasitiki, taip pat gali turėti seksualinių sunkumų.
Neretai manoma, jog abortas emociškai paveikia tik moteris, o kitų šeimos narių nepaliečia. Tačiau aborto išgyvenimas atsiliepia visos šeimos gyvenimui, tiek esamiems, tiek būsimiems jos nariams. Abortas, vienaip ar kitaip, paliečia kiekvieną, kuris prie jo prisidėjo bei moters santykius su jais.
Švedijoje buvo atliktas tyrimas apie vyrų reakciją į abortą. Jame buvo apklausiami vyrai, kurių žmonos ar draugės buvo patyrusios abortą. Didesnė dalis vyrų teigė, kad po aborto išgyveno įvairius ir prieštaringus jausmus: kaltę, atsakomybės jausmą, palengvėjimą, sielvartą dėl netekties. Vyro pyktis, kančia ir kaltė, kad nesugebėjo apsaugoti savo vaiko, gali pasireikšti alkoholio, narkotikų ar raminamųjų vaistų vartojimu, savęs izoliavimu, darboholizmu, rizikingu vairavimu. Tai kelia rimtų sunkumų santykiuose ir veda prie konfliktinių situacijų, išsiskyrimo ar neištikimybės.
Kas nutinka, kai neleidžiame žmonėms darytis abortų? | Diana Greene Foster | TED
Fizinės pasekmės
Mokslo įrodymai teigia, kad gydymo įstaigoje, atitinkamu laiku, steriliai ir profesionalo atliktas chirurginis abortas jokių žalingų pasekmių sveikatai dažniausiai nepalieka. Dažniausiai. Tai reiškia, kad net ir po aborto moteris vėliau galės pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką vaiką.
Daug rečiau net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas sužaloja moteriai sveikatą. Tai priklauso nuo nutraukiamo nėštumo dydžio ir esamos moters sveikatos. Sutrinka mėnesinių ciklas, pagausėja mėnesinės, atsiranda arba paūmėja buvęs gimdos priedų uždegimas, kamuoja nuolatiniai skausmai. Moteris gali daugiau visai nebepastoti, arba pastojusi - negali vaiko išnešioti.
Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:
- Infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis
- Nevaisingumas
- Krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje
- Priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).
Taip pat dėl įvardintų komplikacijų, ypatingai atlikus ne vieną nėštumo nutraukimą, pasak ginekologo, atsiranda rizika ilgainiui gimdos ertmėje susiformuoti sąaugoms, kurios ateityje gali gerokai apsunkinti pastojimą.
Pagalba ir prevencija
Krizinio nėštumo situacijoje svarbu ryžtis ieškoti profesionalios pagalbos. Krizinio nėštumo centras siūlo kompetetingų specialistų konsultacijas. Lietuvoje veikiantis Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti išgyvenančioms krizinį nėštumą, kenčiančioms po kūdikio netekties dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, aborto, išgyvenančioms pogimdyminę depresiją.
Nėštumo nutraukimas, be abejonės, moteriai yra sudėtingas apsisprendimas, galintis kelti pavojų psichologinei bei fizinei sveikatai, daryti įtaką ateityje planuotam nėštumui. Dėl šių priežasčių ginekologas skatina moteris neskubėti priimti sprendimų, kreiptis pagalbos į profesionalus, nes, kaip pats gydytojas teigia, vien pamačius kūdikio šypseną ar išgirdus jo pirmąjį riksmą, dažnai moters požiūris į kūdikio gimimą pasikeičia ir vėliau teikia didelį džiaugsmą.
Ginekologas tikina, kad svarbiausias klausimas - kodėl šiandien vis dar pasitaiko tiek daug neplanuotų nėštumų? Anot jo, didžiausios problemos: lytinio švietimo stoka bei visuomenėje įsitvirtinę mitai ir baimės. Dėl pastarosios priežasties, moteris neretai atlikti abortą skatina vyrai, nenorintys vaiko, taip pat pastojus jauname amžiuje nėštumą skatina nutraukti tėvai ir kiti artimieji, argumentuodami, jog gimęs kūdikis kliudys karjeros galimybėms ir kitaip apribos gyvenimą.
Kita problema, kad moterys mažai žino ir domisi apie kontraceptines priemones. Juk tai nėra vien kontraceptinės tabletės ar spiralės, tačiau ir prezervatyvai, kitos patikimos priemonės, iš kurių moterys tikrai gali išsirinkti sau priimtiniausią variantą. Kartais, paklausus moters, kodėl nesisaugojo, tenka išgirsti: „taip išėjo“, bet kai tai kartojasi trečią, penktą, septintą kartą, darosi akivaizdu, kad abortas yra vienintelė moteriai žinoma ir prieinama kontracepcijos priemonė.
Taip pat gydytojas atskleidžia, kad neretai tenka išgirsti: „Aš nesisaugau, saugosi vyras“. Tokiais atvejais, anot mediko, būtina visada priminti, kad nutrauktas lytinis aktas ir kiti „natūralūs“ metodai yra gana neveiksmingi ir visiškai netinkami poroms, kurios pastojusios, nuspręstų daryti abortą, tačiau tai yra puiki priemonė poroms, kurios sako: „jeigu netikėtai pastosiu - būtinai gimdysiu“.
Nuo balandžio 15 d. kviečiame abortą patyrusias moteris į psichologės moderuojamą nedidelę savitarpio paramos grupę. Vyks 10 nuotolinių (Zoom platformoje) kassavaitinių susitikimų antradienio vakarais nuo 18 val.
