Tyrimai (PIRLS, EBPO, PISA) rodo, kad Lietuvos ir Rumunijos mokinių pasiekimai nėra pakankamai geri ir nuosekliai augantys. EBPO projekto „Švietimas 2030“ analizė (Education 2030. OECD, 2018) rodo, kad tam tikros asmeninės savybės, gebėjimai ir vertybės į Lietuvos ir Rumunijos bendrąsias programas įtrauktos nepakankamai, arba įtrauktos tik į vieną dalyką, arba visai neįtrauktos. Tam, kad būtų galima efektyviai ugdyti kompetencijas, būtinos tinkamos priemonės ir atitinkamas mokymosi turinys.
Lietuva parengė naujas bendrojo ugdymo programas, kuriomis siekiama skatinti įtraukų ir kokybišką visų mokinių ugdymą. Sukurti nauji bendrųjų kompetencijų aprašai, tačiau vertinimo sistema nepateikta. Mokytojams (tiek rengiamiems, tiek ir dirbantiems) trūksta žinių bei įgūdžių, kaip planuoti ir įgyvendinti kompetencijomis grįstą ugdymą mokykloje ir klasėje. Nors kompetencijomis grindžiama nacionalinė mokymo programa Rumunijos švietimo sistemoje įdiegta daugiau nei prieš dešimtmetį, vidurinio ugdymo mokytojai vis dar daugiausia dėmesio skiria žinioms ir turiniui įsisavinti ir menkai orientuojasi į kompetencijų ugdymą bei vertinimą. Mokytojų teigimu, yra per daug turinio, kurį reikia perteikti, todėl nėra laiko ugdyti kompetencijas, nors pastaraisiais metais nacionaliniuose patikrinimuose kompetencijų vertinimui pradedamas skirti dėmesys.
Suomija daugeliui šalių yra pavyzdys, kaip orientuotis į visapusišką mokinio ir jo kompetencijų ugdymą. Suomijos švietimo sistemoje bendrieji gebėjimai (kompetencijos) integruoti į nacionalinę bazinę mokymo programą kartu su dalyko tikslais. Projektu siekiama padėti mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems švietimo specialistams ugdyti ir vertinti mokinių kompetencijas, užtikrinant visų ir kiekvieno mokinio pažangą bei sėkmę ir skatinant įtraukų ugdymą.
Bendrosios programos ir kompetencijų ugdymas
Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau - bendrosios programos) - nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, asmeniui suteikia visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę.
Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Bendrosiomis programomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą ir sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos.
Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai. Pasiekimų sritys ir pasiekimai bendrosiose programose išskirti, remiantis Kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede. Pasiekimai siejami su išskirtais kompetencijų sandais ir jų raiška. Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamos.
Bendrosios programos parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, remiantis Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.
Mokinių ugdymo rezultatai - asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymo pasiekimai. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį.
Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos. pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.
Vertinimo vaidmuo kompetencijų ugdyme
Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys. Be to, jis suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų. Bendrosiose programose pateikta pasiekimų raida mokytojui rodo nacionalinius siekinius.
Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.
Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ugdyme parengiant aprašą, pradiniame - nustatant pasiekimų lygį, o pagrindiniame ir viduriniame - parašant pažymį. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.
Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pradinio ugdymo nacionalinį pasiekimų patikrinimą (toliau - NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau - PUPP), valstybinius brandos egzaminus (toliau - VBE). NMPP, PUPP ir VBE organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. VBE sudaro dvi atskirai organizuojamos dalys. VBE pirmos dalies įvertinimas yra 1-40 taškų, VBE antros dalies įvertinimas - 1-60 taškų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pagal vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio (A) kurso bendrąją programą (toliau - lietuvių kalba ir literatūra (A)) ir lietuvių kalbos ir literatūros pagal vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo (B) kurso bendrąją programą (toliau - lietuvių kalba ir literatūra (B)) VBE). Lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) VBE pirmos dalies įvertinimas yra 1-30 taškų, VBE antros dalies įvertinimas - 1-70 taškų. Valstybinio brandos egzamino įvertinimas yra atskirų jo dalių suminis įvertinimas taškais, kuris į balus perskaičiuojamas Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, tvirtinamo švietimo, mokslo ir sporto ministro, nustatyta tvarka.
Kompetencijų ugdymas per projektinę veiklą
Bendrosios programos orientuotos į kompetencijų ugdymą mokymosi turiniu, kuris bendrojoje programoje pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, mokinių pažangą ir pasiekimus, polinkius ir derindamas su kitais mokytojais. Pasirenkamasis turinys gali būti skiriamas: žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms, kurioms įprasto laiko nepakanka, nagrinėti, mokinių žinių ir gebėjimų spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir kitoms pažintinėms kūrybinėms veikloms organizuoti. Siūlymai pasirenkamajam mokymosi turiniui pateikiami Nacionalinės švietimo agentūros parengtose bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose, kurios skelbiamos švietimo portale „Švietimo portalas | Pradinis“.
Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos. Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.
Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą. Jų raiškos būdai gali būti patys įvairiausi, todėl, norint gauti išsamią ir visapusišką informaciją apie mokinių mokymąsi, būtina naudoti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti savo ugdymo rezultatus. Mokiniams turi būti suteikta galimybė atliktus darbus (kontrolinius, kūrybinius, tiriamuosius ir kt.) patobulinti, atsižvelgus į grįžtamąjį ryšį.
Vienas iš kompetencijos dėmenų yra vertybinės nuostatos. Vertybes geriausiai atskleidžia mokinio pasirinkimai ir veikla. Mokinių asmeninės savybės, gabumai ir polinkiai, mokyklos ir namų aplinka daro didelę įtaką mokymuisi, kompetencijų ugdymui. Nuo mokytojų dėmesingumo ir paramos priklauso mokinio savijauta klasėje ir jo mokymosi sėkmė.
Kiekvienoje bendrojoje programoje pateikiamos tos programos bendrosios nuostatos. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje apibrėžiama jos paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai. Dalykų bendrosiose programose nurodoma dalyko paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai. Bendrosios programos skyriuje „Kompetencijų ugdymas“ aptariama, kaip mokymosi turiniu ugdomos kompetencijos, įgyvendinant bendrąją programą. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos yra lygiavertės, todėl pateikiamos abėcėliškai. Dalykų bendrosiose programose kompetencijos išdėstytos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą, pradedant nuo didžiausio. Skyriuje „Pasiekimų sritys ir pasiekimai“ trumpai apibūdinamos pasiekimų sritys, pateikiami tos srities pasiekimai; lentelėje pateikiama mokinių pasiekimų raida, kai bendroji programa įgyvendinama ilgiau negu dvejus metus. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pasiekimai nurodyti metams, dalykų bendrosiose programose - kas dvejus metus.
Mokymosi turinys pateikiamas pagal turinio sritis ir temas skyriuje „Mokymosi turinys“. Dalykų bendrosiose programose, atsižvelgiant į dalyką, mokymosi turinys pateikiamas metams arba dvejiems. Skyriuje „Mokinių pasiekimų vertinimas“ pateikiami svarbūs vertinimo aspektai.
Projekto "Bendrųjų kompetencijų ugdymas - sėkmingas asmenybės formavimas" veiklos
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos pedagogai mano, kad rengiantis darbui su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis svarbu patiems mokytojams tobulinti bendrąsias kompetencijas, kaupti žinias ir praktinius metodus, padedančius ugdyti bendrąsias kompetencijas ir gyvenimo įgūdžius. Išsikėlus tokį tikslą ir gimė „Erasmus+“ KA122 mobilumo projektas „Bendrųjų kompetencijų ugdymas - sėkmingas asmenybės formavimas“. Kursų Barselonoje pagrindinės temos - laimė ir gera savijauta, laiminga klasė, pozityvi psichologija ir pozityvus švietimas. Psichinė sveikata tampa viena aktualiausių temų tarp moksleivių ir mokytojų, ypač po Covid-19 pandemijos bei dėl karo Ukrainoje. Ar gali vykti sklandus mokymasis, kai jaučiama įtampa ir nerimas? Kaip galime padėti sau ir mokiniams atsikratyti niūrių minčių ir slogių nuotaikų, suteikti saugumo ir pastiprinimo vieni kitiems.
Kursų Kroatijoje pagrindinė tema buvo mokymas ir mokymasis kitose aplinkose. Mokymų metu dalyviai atliko įdomias ir įtraukiančias užduotis Splito gatvėse ir apylinkėse. Mokytojai sukorė dešimtis tūkstančių žingsnių ieškodami užkoduotų užduočių, fotografuodami ir kurdami įvairius video. Dalyvės gavo atsakymus į daugybę klausimų. Kokios skaitmeninės priemonės gali padėti mokytojui? Kaip mokytojo kūrybiškumas naudojantis jomis gali mokymą padaryti patrauklų, įtraukų? O gal lauko klasės - tai žvilgsnis į ateities mokyklą? Klasės be sienų? O jei dar ir lauke?
Kursų Tenerifėje tema - „Sumanus vertinimas ir į(si)vertinimas“. Mokymų metu dalyviai aptarė įvairius vertinimui ir įsivertinimui taikomus būdus, diskutavo apie mokinių įsitraukimą sudarant vertinimo kriterijus ir keliantis mokymosi tikslus. Mokymų lektorė P. Mundi kvietė dalyvius diskutuoti apie pastovaus kaupiamojo vertinimo sistemą, kuomet vertinamas ne tik dalyko turinys, įgūdžiai, bet ir požiūris į mokymąsi. Dalyviai kūrė požiūrio į mokymąsi ir grupinio darbo vertinimo rubrikas, rašė įsivaizduojamos pamokos tikslą ir uždavinius, numatė būdus, kurie leistų mokiniams parodyti jų išmokimą bei kompetencijas. Mokymų dalyvės sutarė, kad vertinimas yra nuolatinis procesas, kurio tikslas - motyvuoti mokinius mokytis, teikiant grįžtamąjį ryšį apie jų gebėjimus ir išmokimo lygį bei rekomendacijas tolesniam tobulėjimui.
Apie XXI amžiaus mokiniui būdingus įgūdžius mokytojai diskutavo mokymuose Berlyne. Šio amžiaus mokinys - kūrybiška asmenybė, atvira pokyčiams, gebanti kritiškai vertinti informaciją, generuojanti įvairias originalias idėjas ir jas įgyvendinanti, taip pat savarankiškai kurianti, nebijodama rizikuoti ir klysti. „Kūrybines idėjas kėlėme naudodami įvairias mąstymo operacijas: analizę, sintezę, lyginimą, apibendrinimą, klasifikavimą, konkretizavimą. Kursų metu mokėmės spręsti konfliktus, teikti produktyvų grįžtamąjį ryšį, efektyviai komunikuoti, ugdytis socialinius įgūdžius bei emocinį intelektą. Mokytojai turėjo puikią galimybę pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių, pasidalinti patirtimi, aptarti švietimo problemas, pasidžiaugti sėkmėmis ugdant jaunus piliečius. Kursuose įgytas teorines žinias ir praktinius pavyzdžius mokytojos išbando savo pamokose. Jos teigia, kad kursuose buvo atnaujintos ir pagilintos žinios apie bendrąsias kompetencijas padedančias ugdyti veiklas: vertinimą ir įsivertinimą, kūrybiškumą ugdančius metodus, įtraukimą mokinių į veiklas pagal jų gebėjimus ir polinkius, išmaniųjų įrenginių ir programėlių panaudojimą patyriminiam mokymuisi lauke ir daug kitų. Mokymų dalyvės parengė 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programą „Bendrųjų kompetencijų ugdymo svarba besimokančiojo pažangai“.
Susipažinimas su ekspertų Metų knygos rinkimams pasiūlytomis knygomis. Knygų, dalyvaujančių Metų knygos rinkimuose, įsigijimas. Projekto tikslo ir uždavinių formulavimas, veiklų numatymas. Stendai, mokyklos bendruomenę informuojantys apie projekto veiklą.
Metų knygos rinkimams skirtos veiklos ir renginiai:
- Skaitymo valandos organizavimas 5-8 klasėms. Skaitymo valanda kiekvienai 5-8 klasei organizuojama kartą per savaitę. Mokiniams sudaroma galimybė perskaityti Metų knygos rinkimams pristatytas knygas, išsakyti savo nuomonę, diskutuoti. Mokinių darbui vadovauja mokytojas-skaitymo vadovas.
- Argumentų medžio kūrimas. Šioje veikloje dalyvauja 4-8 klasės. Skaitykloje parengiamas medis su dešimt šakų - tiek vaikų ir paauglių knygų dalyvauja rinkimuose.
- Elektroninių dėlionių kūrimas ir žaidimų organizavimas. Šioje veikloje dalyvauja 1-4 klasės. Pradinių klasių mokiniams buvo sukurtos elektroninės dėlionės. 1-2 klasių mokiniams skirtose dėlionėse - knygų, pristatomų Metų knygos rinkimuose, viršeliai. 3-4 klasių mokiniams skirtose dėlionėse - knygos, pristatomos Metų knygos rinkimuose, iliustracijos.
- Alias žaidimo kūrimas ir žaidimų organizavimas. Šioje veikloje dalyvauja 3-8 klasių mokiniai. Alias žaidimą sudaro net šimtas kortelių su žodžiais iš kiekvienos rinkimuose dalyvaujančios knygos. Kortelių spalvos rodo skirtingas knygas, kiekvienai knygai skirta po dešimt kortelių.
- Elektroninio klausimėlio kūrimas ir žaidimų organizavimas. Šioje veikloje dalyvauja 3-8 klasių mokiniai. Elektroninis klausimėlis - skaitmeninėje laikmenoje parengti klausimai. Parengtos dvi elektroninės priemonės. Vienoje pateikiami 25 klausimai iš Metų knygos rinkimuose pristatomų vaikų kategorijos knygų. Kiekvienai knygai sugalvota po penkis klausimus. Kitoje priemonėje pateikiami 25 klausimai iš paauglių kategorijos knygų. Žaisdami šį komandinį žaidimą mokiniai gali pasirinkti knygą ir klausimą.
- Iliustracijų labiausiai patikusiai knygai piešimas.
- Knygos veikėjų - tešlainiukų iš sūrios tešlos - kūrimas. Šioje veikloje dalyvauja 3 klasių mokiniai. Mokinių kūrybiniam darbui pasirinkti Renatos Šerelytės knygos „Krakatukų jūra“ veikėjai - krakatukai. Mokiniai iš sūrios tešlos lipdo krakatukus, savo darbuose stengiasi perteikti veikėjų - Jūrų Velnio, Tešliaus, Buntės, Maumo, Miciaus - aprangos detales, išvaizdą, charakterį.
- Gyvųjų paveikslų kūrimas. Šioje veikloje dalyvauja 1-4 klasės.
- Balsavimo už labiausiai patikusią vaikų ir paauglių kategorijos knygą organizavimas. Mažieji skaitytojai (1-4 klasių mokiniai) balsavo piešiniais, kuriuos mokytojai išsiuntė į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.
Projektas „Vyturiečiai renka Metų knygą“ apibendrinamas klasėse ir per mokytojų-skaitymo vadovų, pradinių klasių mokytojų ir bibliotekos specialistų pasitarimą.
Direktorės valanda - tai viena valanda per mėnesį, skiriama mokyklos direktorės susitikimui su koncentro mokiniais. Per susitikimą aptariamos problemos, paskelbiami mokyklos, grupių ar individualūs laimėjimai, informuojama apie artimiausius planus, kviečiama įsitraukti į veiklas.
Kompetencijų ugdymo svarba ir iššūkiai
Mokykla dar dažnai suvokiama kaip vieta, kurioje mokiniai paprasčiausiai pasisemia tam tikrų dalykų žinių, o atėjus laikui jų lygį pasitikrina egzaminuose. Visgi švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo privalo būti gerokai platesnis, o mokiniai pamokose turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas.
Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas ir programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Alius Avčininkas įsitikinęs, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus, nes jos yra susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu. „Ši bendruomenė yra labai įvairi, santykis su ja dažnai verčia kvestionuoti savo paties turimas vertybes, keisti nuostatas. Būtent mokykla turėtų padėti ugdyti mokinių atvirumą ir gebėjimą būti tokios bendruomenės dalimi, priimti kitus jos narius. Lygiai taip pat yra svarbus pilietiškumas, kuris yra glaudžiai susijęs su visuomenės darna ir lygiaverčiu buvimu bendruomenėje neišskiriant nė vieno jos nario dėl biologinių, socialinių ar kitų skirčių. Kartu neturėtų būti užmirštos ir iki šiol dar, deja, nepakankamai akcentuojamos socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos“, - sako A. Tuo metu teigiamų pokyčių švietimo sistemoje siekiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad, nors pažinimo kompetencijos ugdymas neabejotinai yra labai svarbus švietimo sistemos tikslas, tačiau susikoncentruoti vien į jį būtų klaida. Anot A. Motiejūnės, socialinė, pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos turi esminę įtaką svarbiausių žmogaus nuostatų formavimuisi. Ankstyvame amžiuje susiformavusias nuostatas apie save ir supantį pasaulį ateityje pakeisti yra išties labai sunku. Nuostatos yra tarytum medžio šaknys, iš kurių išauga medis, todėl labai svarbu tomis šaknimis rūpintis, suteikti joms gerą dirvą - t.y. ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas. Tai turėtų būti vienas svarbiausių mokyklos uždavinių“, - sako A. Motiejūnė.
Tačiau siekiant ugdyti minėtas bendrąsias kompetencijas reikia tam tinkamų priemonių ir atitinkamo mokymosi turinio. Nors šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra atnaujina bendrąsias ugdymo programas ir mokymo turinį, tačiau kol kas mokyklose pagrindinis dėmesys tenka būtent pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui. Kaip pažymi Vilniaus „Šilo“ mokyklos etikos mokytojas, kuris taip pat pelnė dr. Meilės Lukšienės premiją bei yra programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Artur Adam Markevič, ugdyti visų pirma daug žinančius žmones yra patogu pačiai sistemai. Žinių lygį santykinai lengva pamatuoti, į tai yra orientuoti egzaminai ir daugelis ugdymo efektyvumo rodiklių. „Toks orientavimasis tik į žinias liudija švietimo sistemos savitiksliškumą - mokomasi tam, kad būtų galima išlaikyti egzaminus. Visgi į mokinius visų pirma turėtume žiūrėti ne kaip į egzaminų laikytojus, o kaip į asmenybes - būsimus kūrėjus, išradėjus, piliečius, lyderius, visuomenės narius. Žvelgiant iš šios perspektyvos nepakanka siekti jauniems žmonėms į galvas prikrauti kuo daugiau žinių, o pabaigus mokyklą „pasverti“ jų kiekį per egzaminus“, - mano A. A. Markevič. Pavyzdžiui, į pilietiškumo ugdymą, pedagogo teigimu, mokyklose šiandien daugeliu atvejų žiūrima tik formaliai. Apsiribojama pilietiškumo pamokomis apie teisės aktus, pasaulines deklaracijas ir valstybines tvarkas. „Be abejo, yra ir gražių pavyzdžių - mokyklų, kuriose labai aktyviai veikia mokinių savivalda, yra organizuojami rinkimai, priimami bendri sprendimai, kuriamos iniciatyvos, nukreiptos į bendruomenės solidarumą. Tačiau drįstu teigti, kad tai tikrai nėra dažnos mokyklos realybė. O juk piliečiai mokosi kiekvienoje mokykloje. Panašiai ir su socialine kompetencija - dauguma galvoja, kad ši susiformuoja savaime. Neva tokiems dalykams kaip savitvarda, savimonė, tarpusavio santykiai mokykloje neverta skirti daug dėmesio“, - situaciją vertina A. A. Markevič.
Anot A. Motiejūnės, tai, kad Lietuvos mokyklose skiriama nepakankamai dėmesio pilietiškumo, socialinėms ar emocinėms kompetencijoms, rodo ir tarptautiniai tyrimai. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas PISA tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis organizacijai priklausančiomis šalimis, Lietuvos mokiniai pasižymi žemiausiu gebėjimu suprasti kultūriniu, negalios, amžiaus ir kitu pagrindu kitokio žmogaus perspektyvą. A. Motiejūnė pabrėžia, kad dėl to labai svarbu mokykloms suteikti priemonių šias kritines, tačiau dar nepakankamai dėmesio sulaukiančias mokinių kompetencijas ugdyti. Šiuo tikslu „Mokyklų tobulinimo centro“ įgyvendinamos programos „Renkuosi mokyti!“ ir „Vaikų žemė“ kartu su švietimo ekspertais, padedami Aktyvių piliečių fondo, ėmėsi kurti skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteką Lietuvos mokykloms. Įgyvendinant šį projektą bus sukurta internetinė biblioteka, kurioje bus talpinamos įvairių žanrų knygos vaikams ir paaugliams, be kitų temų paliečiančios įvairovės ir žmogaus teisių klausimus. Tikimasi ilgainiui šią platformą padaryti prieinamą ir nemokamą visoms šalies mokykloms, tačiau pirmuoju etapu platforma galės naudotis 15 mokyklų, praėjusių projekto atranką“, - pasakoja A. Motiejūnė. Projekto organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet sulaukė paraiškų net iš 46 mokyklų, išreiškusių norą naudotis skaitmeninės bibliotekos turiniu.
A. Avčininkas teigia, kad įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. O būtent per tokias patirtis ir yra formuojamos vertybės ir nuostatos. Be to, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją“, - sako A. A. Markevič. A. Motiejūnė priduria, kad knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas. O įvairovės literatūra yra atsakas į šių laikų realybę. Mes jau negyvename homogeniškame pasaulyje, kur visi yra vienos odos spalvos, galios, kalbos, tikėjimo ir požiūrio. Esame skirtingi, įvairūs - aš nesu tu, tu nesi aš. Tokia paprasta tiesa apie žmones, tačiau, deja, dažnai kelianti didelę agresiją, susiskaldymą ir priešpriešą. O juk įvairovė yra turtas“, - sako A. Motiejūnė.
Pedagogo teigimu, įvairovės literatūra yra labai konkretus įrankis pilietinės ir socialinės kompetencijų ugdymui. A. Avčininkas pabrėžia, kad tai sukuria gerą dirvą ugdyti pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, skatinti bendruomeniškumą ir tarpusavio supratimą. Švietimo sistemoje šiems dalykams dar išties trūksta dėmesio, todėl konkrečios priemonėms jų skatinimui yra išties reikalingos. Įvairovės literatūros biblioteka gali tapti puikiu pavyzdžiu ir paskatinti mokyklas daugiau dėmesio skirti ne tik pažinimo, bet ir kitiems asmenybių ugdymui svarbioms kompetencijoms“, - sako A. Avčininkas. Savo ruožtu A. Avčininkas priduria, kad įvairovės literatūra išties yra orientuota į tas kompetencijų ugdymo sritis, kurioms mokykloje dažnai nelieka vietos ar laiko. „Tokia biblioteka suteikia universalesnį žvilgsnį, įgalinantį besimokantįjį ieškoti vietos pasaulyje ne tik sau, bet ir kitiems. Tai nelengvas uždavinys, tačiau svarbu išdrįsti jo imtis, o mokykloms skatinti tai daryti savo mokinius“, - sako A. Avčininkas.
tags: #kokias #mokiniu #kompetencijas #lavinote #projekto #metu
