Besiformuojantis motinos pilve vaisius gali girdėti aplinkos garsus jau būdamas 16-os savaičių. Dar šiek tiek ūgtelėjus iki 24-os savaitės jau susiformuoja kūdikio ausytė. Tad visai ne mitas tai, jog dar iki gimstant kūdikiui jam nemažai įtakos daro garsai, kuriuos jis išgirsta iš motiną supančios aplinkos.
Moksliniais tyrimais jau seniai įrodyta, kad nėščiųjų muzikavimas, kai moteris dainuodama, klausydama reikiamą muziką bei grodama specialiais muzikos instrumentais daro kryptingą poveikį savo būsimam kūdikiui ir savo sveikatai, yra labai naudingas. Ir ypač šiandien, gyvenant itin sparčiu tempu, užterštoje aplinkoje, patiriant stresą bei įtampą. Tad nėščiosios muzikavimas gali tapti nemenka pagalba jai pačiai ir laukiamam vaikeliui.
Svarbu, kad muzika patiktų ir motinai, ir kūdikiui: jei motina jausis gerai klausydama pasirinktos muzikos, vaikas taip pat nepatirs streso. Rami muzika nėštumo metu užtikrins kūdikio ramybę jam gimus: būdamas pilve kūdikis ne tik girdi sklindančią muziką, bet ir ją atsimena.
Klasikinė muzika - geriausia
Ištirta, jog klasikinė muzika vaisių veikia geriausiai. Vivaldžio, Mocarto ir kitų klasikų kūriniai yra dinamiški, tiek intensyvūs, tiek ramūs. Pavyzdžiui, viena muzikos dalis būtų greita, nuotaikinga, kita lėta, labiau padedanti pasinerti į apmąstymus. Klausykite kamerinių orkestrų su solo partijomis. Pasirinkdama repertuarą būkite išranki ir parodykite subtilų skonį. Aišku, šiuo atveju jums geriausia remtis specialistų, dirbančių su nėščiomis moterimis, patarimais.
Teigiama, kad muzika nėštumo metu teigiamai veikia vaiko vystymąsi. Be to tai yra viena puikiausių bendravimo formų, kuri natūraliai slopina būsimų mamų nerimą ir stiprina malonaus laukimo galimybes. „Muzika yra ne tik puiki bendravimo su kūdikiu priemonė, bet ir stiprus ryšio ir geros nuotaikos tarp mamos ir vaiko palaikymas“, - sako Klaipėdoje užsiėmimus nėščiosioms vedantis muzikos studijos „Grock“ vadovas Linas Švirinas. Anot mokslininkų, muzikos klausymasis ir muzikavimas nėštumo metu skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą - tad vaikai tampa gabūs tiek humanitariniams, tiek tiksliesiems mokslams. Be to jei vaiką nuolat supa ritminė aplinka tokie vaikai dažnai gimsta turėdami absoliučią klausą.
D. Campbello „Mocarto efekto“ teorija teigia, kad šio kompozitoriaus muzika turi išskirtinį poveikį dar įsčiose esančiam kūdikiui. Išties V. A. Mocarto kūryba skiriasi nuo kitų kompozitorių savo įvairiapusiškumu - beveik nė vienas kitas nesugebėjo kurti tokios tobulos formos, džiaugsmo ir saulėtumo kupinos melodijos, turtingos harmonijos, puikios polifonijos bei orkestruotės kūrinių.
Mama turi ir pati dainuoti
Motina turėtų dainuoti taip pat ir dar negimusiam vaikeliui. Kūdikis girdės ne tik iš išorės sklindančią mamos dainą, bet ir iš vidaus, per jos balso stygas, diafragmą atvirpančius tonus, kurie prisidės prie turtingos melodijos. Motinai dainuojant virpa jos balso stygos, tad vibracijos ir garsas „keliauja“ stuburu žemyn, pasiekia dubens kaulus, sklinda gimdos vandenimis, kol pasiekia vaisių. Tad moteriai, norinčiai muzika sveikatinti savo mažylį, svarbu turėti sveikas balso stygas! Juolab kad po širdimi esantis „gyventojas“ iki 16 nėštumo savaitės girdi jį pasiekiančius garsus - motinos širdies dūžius, peristaltinius garsus, kvėpavimą ir kalbą - kūnelio paviršiumi, o vėliau ir iki pat gimimo - jau susiformavusiomis ausytėmis. Tad mielos būsimos mamos, dovanokite laukiamiems mažyliams savo dainas ir didesnius gabumus!
Kaip rodo ilgametė muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėščiosios dainavimas normalizuoja moters kvėpavimo dažnį ir kvėpavimo minutinį tūrį, t. y. jai tampa lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys, normalizuojasi širdies darbas (retėja pulsas), ji tampa ramesnė ir labiau pasitiki savimi, mažėja gimdymo baimė. Bendravimas su laukiamu vaikeliu pasitelkus specialias daineles padeda būsimiems tėvams „susidraugauti“ su kūdikiu dar iki jo gimimo, o pačiai moteriai - labiau suvokti nėštumo reikšmę ir jo teikiamas galimybes. Taip formuojasi pozityvi tėvystė, padedanti susilaukti visapusiškai sveikų vaikų.
Jau minėta, kad būsimo vaikelio intelektas didesne dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. nuo motinos dainavimo, muzikavimo, dalyvavimo koncertiniuose renginiuose ir muzikos klausymo, ir mažesne - nuo motinos ir tėvo genų.
5 muzikos privalumai | Edukaciniai vaizdo įrašai vaikams
Reikėtų vengti monotoniškų ar įkyrių garsų
Kūdikius monotoniški ar įkyrūs garsai gali paveikti lygiai taip pat neigiamai, kaip ir suaugusius. Būsimos mamos turi vengti triukšmingos muzikos ar garsų, viršijančių 115 dBA garsą. Tokiu garsumu dažnai vyksta populiariosios muzikos koncertai, dirba grandininiai pjūklai, lėktuvų varikliai, aidi šūviai ir t. t. Negimęs vaikas pasirinktinai reaguoja į jam siūlomą muzikinę programą. Jos klausantis vaisiaus širdies plakimas tampa lygesnis, ramesnis, vaikas mažiau juda. Bacho ir Pergoleze muzika priverčia jį apmirti „polėkyje“. Šopenas nuteikia romantinei nuotaikai. Sunkaus roko muzika, atvirkščiai, daugumai negimusių vaikų sukelia neigiamas reakcijas: vaikai įsčiose pradeda neramiai, dažnai skausmingai, judėti.
Muzikos nauda vaikui ir motinai
Vaisiaus intelektas dižiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties. Pasak M. Lazarevo, klasikinės muzikos intonacijos geba aktyvuoti vaisiaus smegenų neuronus, kurie įprastai, t. y. nepatyrę prenatalinio muzikinio poveikio, lieka „nepažadinti“. Muzika yra stipriausias žinomas neuronų vystymąsi sužadinantis dirgiklis.
Kaip rodo pasaulinė ir muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėštumo metu muzika „stimuliuoti“ vaikai gimsta lengviau, nes daug judėję gimdoje turi gerai susiformavusį raumenyną. Jiems būdingas didesnis savisaugos jausmas ir gerokai didesni nei bendraamžių gabumai. Pvz., trejų metukų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta penkiamečio gebėjimams abstrahuoti, klasifikuoti daiktus. 19 mėn. vaikas jau gali pažinti raides, o 3 m. - skaičius. Dar iki gimimo ugdytiems vaikams būdinga greita reakcija ir ryškus gebėjimas greitai įsiminti bei suvokti daug įvairios informacijos.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad garsai veikia vaisiaus klausos organų ir vestibulinio aparato vystymąsi. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į stipraus triukšmo poveikį negimusiam vaikui. Tai traumuojantis veiksnys ir gali sukelti klausos vystymosi defektus, įgimtą kurtumą.
Nėščiosios dainavimas normalizuoja moters kvėpavimo dažnį ir kvėpavimo minutinį tūrį, t. y. jai tampa lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys, normalizuojasi širdies darbas (retėja pulsas), ji tampa ramesnė ir labiau pasitiki savimi, mažėja gimdymo baimė.
Ką daryti, jei negalite dainuoti?
Negalinti dainuoti mama nerimauti neturėtų, nes gamta tuo pasirūpino: širdies dūžiai, peristaltikos garsai bei gimdos apsupties garsai (greta esančių žmonių kalba, jų balsai, baltas triukšmas, skambanti muzika) pilnai kompensuoja motinos dainavimo stoką. Klausos negalią turinčiai mamai galiu patarti kuo dažniau būti skambančios muzikos apsuptyje, nors ir pati moteris to negirdi. Po širdimi esantis mažylis girdės išorės garsus (pradžioje - vibracijas kūnelio paviršiumi, vėliau - ausytėmis) ir jo klausos nervai bus dirginami, kas stimuliuos smegenų sinapsinių jungčių vystymąsi.
Kaip rodo pasaulinė ir muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėštumo metu muzika „stimuliuoti“ vaikai gimsta lengviau, nes daug judėję gimdoje turi gerai susiformavusį raumenyną. Jiems būdingas didesnis savisaugos jausmas ir gerokai didesni nei bendraamžių gabumai. Pvz., trejų metukų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta penkiamečio gebėjimams abstrahuoti, klasifikuoti daiktus. 19 mėn. vaikas jau gali pažinti raides, o 3 m. - skaičius. Dar iki gimimo ugdytiems vaikams būdinga greita reakcija ir ryškus gebėjimas greitai įsiminti bei suvokti daug įvairios informacijos.
Didžiulis muzikos poveikis negimusiam vaikui bus ne tik tada, kai jis bus veikiamas muzikos garsų, bet tada, kai šie muzikos garsai sklis iš pačios mamos, t.y. kai ji dainuos. Ar ne protingi buvo mūsų protėviai, sugalvoję vaikų lopšines, kurių jau nemoka kai kurios šiuolaikinės mamos? Kiekviena būsimoji mama turėtų žinoti, kad jų laukiamam vaikui pats svarbiausias muzikinis instrumentas yra jos balsas. O tai, kad dalis moterų nuo prigimties nemuzikalios ir nepažįsta elementaraus muzikinio rašto ar nemoka dainuoti - neturi jokios reikšmės. Mama gali dainuoti paprastas daineles, kuriomis ji iš anksto supažindina savo mažylį su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Tas daineles gali sukurti net ji pati. Būsimam vaikui labai reikalingos lopšinės. Prisiminkime senas liaudies lopšines - jos turėjo labai tikslų ir aiškų tekstą: berniuką ruošė būti kariu, mergaitę - šeimininke, motina. Vaikas kiekvieną naktį užmigdavo lopšinių garsinių vibracijų atmosferoje.
Muzikiniai garsai priverčia vibruoti žmogaus emocijas. Muzikinė vibracija - tai lyg užkoduotos emocijos. Tokiu pat būdu muzika gali veikti ir dar negimusį vaiką. Motinos įsčiose vaikas įgauna formas, užkoduotas tėvų genų. Muzika padeda jam harmoningai formuotis. Šis poveikis yra pats stipriausias iš visų veikiančių mažylio augimą ir vystymąsi poveikių. Augantį ir besiformuojantį mažylį iš visų pusių veikia įvairūs garsai. Per garsą vyksta jo kontaktas su išoriniu pasauliu. Savaime suprantama, labai svarbu, kokie bus tie garsai, t.y. pirma informacija apie išorinį pasaulį. Jeigu šie garsai bus harmoninga muzika, vaikas įsčiose vystysis dvasiškai ir fiziškai harmoningai. Juk vaiko vidinis pasaulis formuojasi dar jo vystymosi įsčiose metu. Kai vaikas gims, jį reikės tik tobulinti. Praleisti devyni mėnesiai be poveikio, formuojančio jo intelektinius, kūrybinius, muzikinius gebėjimus, bus negrąžinami.
