Ikimokyklinis amžius - ypatingas ir nepakartojamas etapas, kai formuojasi svarbiausi vaiko asmenybės bruožai, jo santykis su savimi, kitais ir pasauliu.
Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis, iniciatyvesnis, drąsiau reiškia mintis, mokosi pasitikėti, tyrinėti, eksperimentuoti ir atrasti. Todėl jam ypač svarbi dėmesinga suaugusiųjų - tėvų ir pedagogų - pagalba, emociškai saugi aplinka, pagarba jo tempui ir individualumui.
Šiuolaikinė ikimokyklinio ugdymo programa
Mūsų darželyje ugdymas organizuojamas pagal 2025 m. parengtą ikimokyklinio ugdymo programą „Tyrinėjame pasaulį kartu“. Programa parengta vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1142, bei Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (2023 m.), todėl atliepia šiuolaikinį požiūrį į vaiką, jo raidą ir ugdymą(si).
Programa grindžiama konstruktyvizmo, sociokultūrine ir socialine kognityvine teorijomis. Tai reiškia, kad vaikas laikomas aktyviu savo mokymosi kūrėju - jis pažįsta pasaulį per patirtį, tyrinėjimą, dialogą, bendradarbiavimą. Mokytojas čia nėra tik žinių perteikėjas - jis yra palydovas, kuriantis aplinką, skatinančią klausti, ieškoti, bandyti ir reflektuoti.
Į vaiką orientuotas ugdymas ir žaidimo svarba
Darželyje vyrauja į vaiką orientuotas ugdymas. Tikime, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, kūrybiškas ir turintis savo individualų augimo tempą. Todėl orientuojamės į lėtą, subalansuotą ugdymą(si), kai vaikai turi pakankamai laiko įsigilinti, išjausti, išbandyti, diskutuoti, fantazuoti ir savarankiškai atrasti sprendimus.
Pagrindinė ugdymosi forma - žaidimas, natūraliai integruojantis fizinį, emocinį, socialinį ir pažintinį augimą. Žaidimas vaikui labai svarbus - tai natūrali ir pagrindinė jo veikla. Kai vyksta vaikų vaidmeninis, siužetinis žaidimas, jie patys pasiskirsto vaidmenimis, kuria žaidimo taisykles, prisiima tam tikras roles. Taip ugdosi vaikų savireguliaciniai mechanizmai. Be jų vaikas nėra pasiruošęs akademiniams pasiekimams. Savigarba, pasitikėjimas savimi, savarankiškumas yra labai svarbu ruošiantis mokyklai.
Profesorės Monkevičienės atliktas tyrimas rodo, kad „Zipio draugų“ programoje dalyvavusių vaikų socialiniai emociniai įgūdžiai yra žymiai geresni, o tų vaikų adaptacija mokykloje - lengvesnė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose taikomos ir specialios metodikos, skirtos socialinių emocinių įgūdžių ugdymui.
Bendradarbiavimas su šeima ir vaiko pažangos vertinimas
Didelį dėmesį skiriame bendradarbiavimui su šeima. Tėvai aktyviai įtraukiami į ugdymo procesą, kartu aptariami vaiko poreikiai, pažanga, kuriamos bendros veiklos ir tradicijos. Tikime, kad tvirta partnerystė tarp šeimos ir darželio užtikrina vaiko ugdymosi tęstinumą ir emocinę gerovę.
Niekas nepaneigia šeimos vaidmens svarbos vaiko priežiūrai ir ugdymui. Nebus taip, kad šeima atiduos atžalą į ugdymo įstaigą ir daugiau patys nieko nedarys. Vaiką ugdo ir šeima, o tai užtvirtina ir pratęsia ugdymo įstaiga. Juk ten dirba specialistai, kurie baigę aukštąsias mokyklas, jie gerai išmano vaiko raidos psichologiją, jie įvaldę ugdymo technologijas, todėl gali suteikti vaikui tai, ko jam labiausiai reikia.
Vaikų pažanga vertinama nuosekliai ir sistemingai. Kiekvieno vaiko ugdymosi pasiekimai kaupiami elektroniniame pasiekimų aplanke, fiksuojami stebėjimai, kūrybiniai darbai, refleksijos, planuojami tolimesni žingsniai.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaidmuo ir pasiekimai Lietuvoje
Delfi TV laidoje „Delfi diena“ apsilankiusi Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė Stasė Ustilaitė tikina - yra siekis, kad priešmokyklinio ugdymo įstaigas šalyje lankytų 95 proc. vaikų, 5 valandas per dieną, 25 valandas per savaitę. Šiuo metu minėtas įstaigas vaikai lanko priklausomai nuo amžiaus - vyresnių yra daugiau nei mažesnių. „Bet bendrai ikimokyklinio ugdymo įstaigas šiuo metu lanko apie 92-93 proc. vaikų,“ - sako laidos pašnekovė.
Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi ikimokyklinio ugdymo programos gaires, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jas patvirtinusi. Nuo rugsėjo 1 dienos visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos atnaujins savo programas. Yra apibrėžti pagrindiniai principai, ugdymo metodai, turinys - tai, kas turėtų atsispindėti programose. Svarbu paminėti, kad nebus paneigtas įstaigos savitumas - kiekviena jų gali išlaikyti programos unikalumą.
Docentė sako, kad yra ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, jame atvaizduojamos visos vaiko veiklos sritys - fizinė, emocinė, socialinė, kognityvinė raida. Vadovaujantis tuo, yra išskirtos pasiekimų sritys tam, kad jis gautų visapusišką ugdymą.
Visas ugdymas, anot S. Ustilaitės, prasideda nuo sąveikos, santykio su vaiku. Svarbu, koks yra vaiko ir tėvų santykis, koks mokytojo ir vaiko santykis - nuo to priklauso ugdymo sėkmė. Vaikai, kurie ugdomi tik namuose, tų sąveikų turi mažiau - su tėčiu, mama, seneliais, galbūt broliu ar sese, o įstaigoje susiduriama su vaikų, kultūrų įvairove. Kalbant apie įstaigas, labai svarbu ir tai, kad vaikai mokosi vienas iš kito - jie patys inicijuoja žaidimus, kyla draugysčių, bendravimo poreikis.
Miegojimo lauke praktika darželiuose
Pietų miegas lauke - net spustelėjus šaltukui ir iškritus sniegui. Tokią praktiką taiko ne tik šeimos ir darželiai Skandinavijoje, bet ir Lietuvoje. Gryname ore vaikai miega geriau, ilgiau, rečiau pasigauna peršalimų ir kosulių nei ilsėdamiesi patalpose.
Kieme prie darželio durų - keli vežimėliai sniege su šiltai apklostytais miegančiais vaikais. Tokį vaizdą žiemomis buvo galima ne kartą pamatyti Lauko darželyje. „Kai tik įkūrėme darželį, visą grupę migdėme lauke - ir prie minusinės temperatūros,“ - sako darželio įkūrėjas Žilvinas Karpis.
Pietų migelis vežimėliuose geriausiai tinka vaikams iki dvejų metų. Prieš atidarydamas darželius Vilniuje ir Kaune, Ž. Karpis daug keliavo po šalis, kuriose lauko, miško darželiai ir mokyklos turi gilias tradicijas. „Gyvai mačiau vaikų pietų miego sprendimus Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, kitose šalyse. Norvegijoje vaikai iki trejų metų žiemą miegojo vežimėliuose, surikiuotuose pašiūrėje. Švedijoje sistema panaši.“ Vokietijoje vaikų pietų miegui buvo skirtas lauko namukas, jame - kalnas sukabintų miegmaišių. Įlindę į juos, vaikai snaudė ir spustelėjus šaltukui, o temperatūrai nukritus dar labiau, kraustydavosi į šildomas patalpas.
Panašią sistemą pritaikė ir Lauko darželis - daugelis tėvų jau praktikavo vaikų miegą lauke, kurį norėjo tęsti ir darželyje. Jie pastebėdavo, kad vaikai grūdinasi, geriau išsimiega, susitelkia į veiklas, yra fiziškai stipresni.
Šiaurės šalyse vaikai dažnai ilsisi lauke. Helsinkyje įprasta lapkritį prie restoranų pamatyti vežimėlį su miegančiu kūdikiu, tėvams jaukiai geriant kavą viduje. Kopenhagoje žiemą prie pastatų išrikiuojami vežimėliai su prikabintais stebėjimo prietaisais, kad tėvai žinotų, kada pasiimti savo gerai pailsėjusius kūdikius. Islandijoje, kur temperatūrų vidurkis žemiausias iš visų Šiaurės šalių, vaikai miega lauke tiek vasarą, tiek ir žiemą. Daugelis vaikų priežiūros įstaigų Švedijoje migdo vaikus lauke. „Orren“ pradinėje mokykloje Stokholme vaikai miega lauke iki trejų metų. Kai temperatūra nukrenta iki -15 laipsnių, vežimėlius apkloja antklodėmis. Žinoma, atsižvelgiama į jutiminę temperatūrą.
Lauko darželyje Lietuvoje, didėjant grupėms ir vaikams ūgtelėjus, miego lauke sistema irgi prisitaiko. Pavyzdžiui, pirmaisiais darželio gyvavimo metais, kai į jį buvo priimami vaikai nuo metų ir kelių mėnesių, jie smagiai pamiegodavo terasoje vežimėliuose ir žiemą. Vasarą, rudenį ir pavasarį, kai temperatūra aukštesnė nei +12 ar +15 laipsnių, vaikai ilsisi miegmaišiuose terasoje, pavėsinėje.
Kartais, prieš vaikui imant lankyti darželį, tėvai klausia, ar jį reikėtų namuose pratinti prie miegojimo lauke. Specialaus pasiruošimo nereikia. „Kuo mažesnis vaikas, tuo jam paprasčiau įsisavinti gamtą. Dvimečiai greitai integruojasi. Adaptacijos darželyje metu duodame tėvams atmintinę, kokių drabužių reikės vaikams, taip pat ir miego lauke metu,“ - sako Ž. Karpis.
Lauko darželių bendruomenės užsienyje ugdytojai ir „Lauko akademijos“ lektoriai pataria, kad prieš migdant vaikus lauke, verta sukurti keletą paprastų algoritmų. Pirmiausia - įsivertinti amžiaus grupę. Paskui - rasti gerą ir ramią vietą, kur vaikai ilsėsis. Miegojimo lauke niuansus aptarus su tėvais ir įtvirtinus šiuos susitarimus, svarbu nusimatyti: kiek laiko truks vaikų poilsis lauke, kokios bus temperatūros ribos ir „oro politika“ ištikus lietui, vėjams, karščiams.
„Buvimui ir miegojimui lauke svarbu sekti jutiminę temperatūrą. Jeigu oro sąlygos vargina, kuriamės viduje - laikomės balanso ir sveiko proto. Darželinukų pietų poilsis, kaip rodo jos patirtis, dažnai iš ugdytojų reikalauja daug meistriškumo. Miegojimas lauke skatina pasiruošti dirgikliams, kurie skiriasi nuo romantiško gamtoje besiilsinčių vaikų paveikslo.
I. Aračiauskienė prisimena užsienio lauko darželiuose mačiusi, kaip darželinukai miega miške pakabintuose hamakuose. Turint atskirą meditatyvią erdvę tokiam miegui, vaikų poilsis kokybiškas. Bet tik iki tol, kol atskrenda mašalai! Vaikams daugiau miegant lauke, jų organizmo laikrodis dėl natūralios šviesos poveikio prisitaiko prie cirkadinių ritmų. Mažėja stresas, gerėja fiziniai ir smegenų veiklos rodikliai.
Ikimokyklinio ugdymo tikslai ir uždaviniai
Ikimokyklinis ugdymas - padėti šeimai puoselėti visas vaiko galias, lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę teikiant ikimokyklinio ugdymo programą ir/ar reikalingą švietimo pagalbą vaikui ir šeimai.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojas atsižvelgia į vaiko raidos, vaikų kultūros dėsningumus ir siekia visų vaiko galių plėtotės, tikslingai ugdo vaiko vertybines nuostatas, jausmus, mąstymą ir elgseną, ugdymą grindžia kiekvieno vaiko asmenybės pažinimu, ugdymo(si) poreikių pripažinimu, numatydamas veiklas ir sudarydamas sąlygas kiekvienam vaikui ugdytis ir tobulėti.
Įstaigoje ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1,5 m. - iki 5m. Dinamiška, informatyvi, psichologiškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka padeda užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi. Visas ugdymo procesas orientuojamas į vaiką.
Ikimokyklinio ugdymo uždaviniai:
- Skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus.
- Saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, puoselėti jo prigimtį, tenkinti svarbiausius poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo.
tags: #kognityvine #pedagogika #darzelis
