Nesivystantis nėštumas yra skaudus išgyvenimas moterims, kai embrionas arba vaisius žūsta gimdoje iki 21 nėštumo savaitės. Tai nėštumo komplikacija, kai embrionas ar vaisius nustoja augti. Organizmas kurį laiką gali „neatpažinti“ šio fakto, todėl nėščioji dažnai nesulaukia tipiškų persileidimo simptomų, tokių kaip stiprus kraujavimas ar spazmai. Ši būklė gali sukelti daug klausimų ir emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.
Nesivystantis nėštumas (dar vadinamas praleistu persileidimu arba anembrioniniu nėštumu) yra būklė, kai nėštumas nebesivysto, nepaisant to, kad nėštumo testas gali rodyti teigiamą rezultatą ir ankstyvieji nėštumo simptomai išlieka. Gydytoja ginekologė Lina Rudaitienė teigia, kad 80 procentų visų persileidimų įvyksta iki 12 savaitės.
Nesivystančio nėštumo tipai
Nesivystantis nėštumas skirstomas į:
- Embrioninį nesivystantį nėštumą: Nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Kartais apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta embrionu. Tokia pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad jūs net nežinote, kad esate nėščia.
- Vaisiaus nesivystantį nėštumą: Nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Embrioninio nesivystančio nėštumo požymiai
Jei kiaušialąstė sutriko, galėjote pajusti nėštumo požymius. Pavyzdžiui, jūsų nėštumo testas gali būti teigiamas arba išnykti menstruacijų. Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip:
- Pilvo skausmai
- Makšties tepimas arba kraujavimas
- Mėnesinės yra sunkesnės nei įprastai
Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, gali būti, kad įvyko persileidimas. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, kas penktas norimas nėštumas nutrūksta savaime.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. Biologiškai nesivystantis nėštumas atsiranda, kai įvyksta chromosomų klaidos arba genetinės anomalijos. Tai nėra moters kaltės rezultatas, o dažniau atsitiktinė genetinė klaida, kuri gali atsirasti kiaušinio arba spermos apvaisinimo metu. Dėl šių klaidų susidaro defektinis embrionas, kuris nesugeba tinkamai vystytis.
Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Pasak akušerių-ginekologų, embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui).
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Moters amžius (jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų);
- Įprasti persileidimai;
- Pirmasis nėštumo nutraukimas (medicininis abortas);
- Pirminis ir antrasis nevaisingumas;
- Uždegiminės vidaus lytinių organų ligos;
- Gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos;
- Hormoniniai sutrikimai;
- Lytinių organų infantilizmas;
- Gimdos fibroma, endometriozė;
- Partnerio spermos patologija;
- Sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs kraujavimas iš lytinių takų).
Dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio. 22,2% atvejų nustatoma mišri nėštumo nutraukimo genezė. Be to, periodiniai neišsivysčiusio nėštumo dažnio svyravimai rodo šios patologijos periodiškumą. Buvo atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t.y. metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinis įvykis, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.
Požymiai ir diagnostika
Nesivystantis nėštumas dažniausiai yra „tylus”, nes daugelis moterų gali nejausti jokių specifinių požymių ar simptomų, rodančių, kad kažkas yra ne taip. Pirmieji nesivystančio nėštumo požymiai gali būti labai subtilūs arba iš viso nepastebimi. Dažniausiai moteris vis dar jaučia ankstyvo nėštumo simptomus - krūtų jautrumą, pykinimą, nuovargį.
Tipiški klinikiniai neišsivysčiusio nėštumo požymiai, kaip taisyklė, yra užsitęsęs kraujingų dėmių atsiradimas iš lytinių takų, skausmingi ar mėšlungiški skausmai pilvo apačioje. Šie simptomai pasireiškia praėjus 2-6 savaitėms po kiaušialąstės vystymosi nutraukimo. Iki to laiko 80% atvejų atskleidžiamas neatitikimas tarp gimdos dydžio ir numatomo nėštumo amžiaus. Gimdos dydžio sumažėjimas dažniau nustatomas vaisiaus mirties metu pirmąjį nėštumo trimestrą.
Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- Nėra vaisiaus širdies plakimo.
- Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
- Matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Diagnostikos metodai apima žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygio kraujyje sekimą: Gydytojas seka žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu. Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas.
Ką daryti po diagnozės?
Jei jums diagnozuotas persileidimas, pasitarkite su gydytoju, ką daryti toliau. Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiama taktika: jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Tai natūralus būdas, kai organizmas pats palaipsniui išvalo gimdą.
- Vaistinis išvalymas: skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus. Skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie padeda gimdai susitraukti ir išvalyti nesivystančio nėštumo likučius. Kitas pasirinkimas gali būti ambulatoriškai vartoti vaistus, tokius kaip misoprostolis. Tačiau gali prireikti kelių dienų, kol jūsų kūnas pašalins visus audinius. Vartojant šį vaistą, gali padidėti kraujavimas ir pasireikšti šalutinis poveikis. Pasirinkus abi parinktis, gali atsirasti skausmas ar mėšlungis, kurį galima gydyti.
- Chirurginis išvalymas (abrazyija): atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Kai kurioms moterims būdingas išsiplėtimas ir susitraukimas (D ir C). Ši chirurginė procedūra apima gimdos kaklelio išplėtimą ir gimdos turinio pašalinimą. Kadangi D ir C iš karto pašalina likusį audinį, tai gali padėti protiškai ir fiziškai užsisklęsti. Tai taip pat gali būti naudinga, jei norite, kad patologas ištirtų audinius, kad patvirtintų persileidimo priežastį. Kitos moterys mieliau atsisako medicininio valdymo ar operacijos. Jos pasirenka leisti savo kūnui pačiam pašalinti audinį.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kokiu atveju, kiekviena situacija yra skirtinga ir optimizmo, susilaukti vaikelio nereikia prarasti. Kai kurioms šeimoms, problemas išsprendžia paprastas atsipalaidavimas, išvykimas atostogų.
Nesivystančio nėštumo nutraukimo būdai
Yra keletas būdų, kaip gali būti sprendžiamas nesivystantis nėštumas:
- Laukimas: Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
- Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas: Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas.
- Vakuumo aspiracija (atsiurbimas): Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
- Abrazija: Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas
SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas). Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą. Atliekama kontaminacijos analizė norint atmesti galimą motinos DNR buvimą/nebuvimą persileidimo medžiagoje. Užteršimo analizė yra motinos periferinio kraujo DNR ir savaiminio persileidimo DNR medžiagos palyginimas.
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai;
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
- Tėvai turi chromosomų pokyčių;
- Atrankos metu nustatytos rizikos;
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Kas tai yra chromosominė patologija? Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos - XX arba XY). Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje yra visas chromosomų rinkinys (46 chromosomos - 2n). Chromosomų visuma ląstelėje vadinama kariotipu. Moters kariotipas yra 46, XX, vyro - 46, XY. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas. Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos. Ne visada pavyksta užauginti ląstelių kultūrą. Priklausomai nuo įvykusio persileidimo aplinkybių, pvz., jau žuvęs embrionas kurį laiką išbuvo gimdoje, rezultato nepavyksta gauti 5-42 % atvejų. Paprastai, po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga siunčiama patologams histologiniam tyrimui. Tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifine chromosomine patologija. Histologinė analizė ir kariotipavimas - du skirtingi tyrimai.
Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Kada galima planuoti kitą nėštumą?
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Gydytojai rekomenduoja palaukti kelis mėnesinius ciklus po nesivystančio nėštumo, kad gimda ir hormonų pusiausvyra atsistatytų. Tačiau sprendimas dėl kito nėštumo planavimo turėtų būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į moters fizinę ir emocinę būklę.
Mokslininkai stebėjo 1 083 moteris, kurių didžioji dalis buvo patyrusios persileidimą prieš 20 savaičių ir nebuvo patyrusios jokių komplikacijų. Moterys, dalyvavusios plataus masto tyrimuose nuo 2007 iki 2011 metų, buvo stebimos šešių menstruacinių ciklų laikotarpiu. Buvo pastebėta, kad per 76 proc. moterų bandė pastoti trijų mėnesių laikotarpiu po persileidimo. Šios moterys turėjo didesnę galimybę pastoti už tas, kurios nėštumo planavimą buvo nukėlusios trims ir daugiau mėnesių. Beveik 70 proc. moterų, neatidėliojusių nėštumo, pastojo. Iš grupės, kurios dalyvės nėštumo planavimą buvo atidėjusios vėlesniam laikui, pastojo tik 51 proc. moterų. 53 procentai moterų, neatidėliojusių nėštumo, pagimdė išnešiotus kūdikius.
Svarbu paminėti, kad porai gali būti reikalingas laikas emociniam išgijimui po netekties.
Emocinė savijauta ir parama
Nesivystantis nėštumas yra ne tik medicininė diagnozė, bet ir didelis emocinis sukrėtimas. Moteriai ir jos partneriui gali kilti kaltės, sielvarto ar bejėgiškumo jausmai. Svarbu suprasti, kad tokia patirtis dažniausiai nėra susijusi su mamos veiksmais ar sprendimais. Deja, daugeliu atvejų jo išvengti neįmanoma, nes priežastys dažniausiai yra genetinės.
Tyrimai rodo, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. Net 15 proc. moterų po persileidimo patiria potrauminio streso sindromą.
Nesivystantis nėštumas vis dar yra tema, apie kurią daug moterų nedrįsta atvirai kalbėti. Tačiau dalijimasis patirtimi padeda ne tik pačiai moteriai, bet ir kitoms, kurios galbūt susidurs su panašia situacija.
Kaip sau padėti?
- Leiskite sau jausti. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą.
- Kalbėkite su artimaisiais arba specialistais. Svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis.
- Užsiimkite fizine veikla. Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu.
- Užsiimkite edukacine ir kūrybine veikla.
- Neužsidarykite savyje.
Kaip padėti artimiesiems?
Padėti norintiems artimiesiems būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms. Pirmiausia - klausytis, būti šalia ir nesmerkti.
Kaip paremti persileidimą išgyvenantį žmogų | Klaidingos nuomonės | nzherald.co.nz
Daugelio šeimų problema - pasikartojantys savaiminiai persileidimai. Kiekviena situacija yra skirtinga ir optimizmo, susilaukti vaikelio nereikia prarasti.
tags: #kaip #pagreitinti #nesivystanti #nestuma #issivalimui
