Kūdikio knarkimas gali kelti nerimą tėvams, tačiau dažnai tai yra laikinas reiškinys, susijęs su vaiko raidos ypatumais. Svarbu suprasti, kada knarkimas yra normalus, o kada jis gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Kūdikių knarkimo priežastys
Pagrindinė kūdikių knarkimo priežastis - raidos ypatumai. Daugelis naujagimių gimsta su dar nesukietėjusiomis gerklomis, kurios gali stipriau vibruoti, sukeldamos triukšmą kvėpuojant. Ši būklė, dar vadinama laringomaliacija, yra įgimta gerklų minkštumo anomalija, sukelianti viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją.
Kitos dažnos knarkimo priežastys yra:
- Sloga: ligos sukeltas nosies užgulimas ar išskyros.
- Alergijos: alerginė reakcija gali sukelti kvėpavimo takų paburkimą.
- Per sausas oras: išdžiūsta nosies gleivinė, apsunkindama kvėpavimą.
- Nosies pertvaros iškrypimas: anatominis ypatumas, galintis trukdyti kvėpavimui.
- Ligos ir organizmo sistemų sutrikimai: įvairios sveikatos problemos gali turėti įtakos kvėpavimui.
- Genetinės ligos: kai kurios genetinės ligos gali būti susijusios su kvėpavimo takų anomalijomis.
- Augliai: nors ir reta, auglių buvimas kvėpavimo takuose gali sukelti knarkimą.
Kvėpavimo takų audiniai laikui bėgant sustandėja, todėl daugelis kūdikių augdami nustoja knarkti.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors daugelis kūdikių knarkia, tai ne visada rodo sveikatos problemą. Tačiau reikėtų sunerimti, jei:
- Kūdikis knarkia garsiai.
- Skleidžia keistus garsus miegodamas.
- Knarkimas sutrikdo mažylio miegą ar net kvėpavimą.
- Kūdikis atrodo vangus, pavargęs dieną.
- Dažnai būna paniuręs, irzlus ar kaprizingas.
Knyrkimas nėra vienintelė pabudimo priežastis. Jei kvėpavimo takai yra siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti dalinai ar visiškai užblokuojami, ir vaikas laikinai nustoja kvėpuoti. Tokia būsena vadinama obstrukcine miego apnėja. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys ir kūnas pabunda, kad galėtų įkvėpti.
Miego apnėja ir jos pasekmės
Obstrukcinė miego apnėja yra pavojingas kvėpavimo sutrikimas, kurio metu nutrūksta kvėpavimas. Kraujyje sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido. Dėl deguonies stygiaus labiausiai kenčia smegenys. Nevalingai įsitempia visi kvėpavimo raumenys, ir žmogus stipriai įtraukia oro, kad oro srovė nugalėtų kliūtis kvėpavimo takuose. Tokiu momentu neretai prabundama.
Vaikas, patyręs apnėjos epizodų per naktį, dieną gali būti vangus ir pavargęs. Miego apnėja labiau paplitusi tarp vaikų, turinčių viršsvorį. Taip pat pastebėtas ryšys tarp knarkimo ir alergijos - alergiški vaikai knarkia dukart dažniau.
Knarkimas ir miego apnėja gali neigiamai paveikti vaiko vystymąsi, imunitetą, smegenų veiklą ir nervų sistemą. Vaikams, kuriems pasireiškia miego apnėja, gali pasireikšti dieninis nuovargis, jie gali būti pablyškę, linkę į depresijas ir baimes.
JAV atlikti tyrimai parodė, kad tarp knarkiančių vaikų blogai mokosi beveik dvigubai daugiau vaikų. Vaikams reikia energijos, kad galėtų susikoncentruoti per pamokas, o ją suteikia gilus, ramus miegas. Tačiau jei miegą trikdo knarkimas, tai gali neigiamai atsiliepti ir vaiko rezultatams.
Kodėl kvėpavimas per nosį yra svarbus?
Kvėpavimas per nosį turi daug privalumų:
- Kraujyje padidėja deguonies kiekis.
- Iškvepiama daugiau anglies dvideginio.
- Sumažėja širdies susitraukimų dažnis.
- Padidėja limfos tekėjimas.
- Sumažėja širdies apkrovimas.
Kvėpavimas per burną gali sukelti įvairias problemas, įskaitant netaisyklingą sąkandį ir veido kaulų vystymosi sutrikimus.
Kaip padėti knarkiančiam vaikui?
Pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas apžiūrės vaiką ir, esant būtinybei, nukreips pas gerklės-nosies-ausų specialistą (LOR). Jei knarkimas nėra pakankamai stiprus, kad būtų reikalinga operacija, gali padėti šios priemonės:
- Fiziologinio tirpalo įpurškimas į nosį: prieš miegą tai padės sumažinti užgulimą.
- Oro drėkintuvas: nakčiai kambaryje, kuriame miega kūdikis, įjunkite oro drėkintuvą. Kambario oro drėgmė turėtų būti 50-60 proc.
- Miego padėtis: knarkimas dažnai sustiprėja kūdikiui miegant ant nugaros, tačiau tai saugiausia padėtis iki 1-ojo gimtadienio. Vyresniems vaikams galima pabandyti pakeisti miegojimo padėtį.
- Nosies juostelės: jos laikosi nosies išorėje ir švelniai atveria nosies kanalus.
- Tinkama pagalvė: pernelyg aukšta pagalvė gali provokuoti knarkimą, kadangi nepatogiai sulenkiamas kaklas.
Gydymo metodai
Gydymas priklauso nuo knarkimo priežasties. Kartais pakanka išplauti nosytę jūros vandeniu ar išgydyti slogą.
Jei knarkimas susijęs su padidėjusiu limfoidinio audinio išvešėjimu (adenoidais ar tonzilėmis), LOR gydytojas gali rekomenduoti gydymą. Jeigu nechirurginis gydymas neveiksmingas, gali būti pasiūlyta adenoidų ar tonzilių šalinimo operacija. Tačiau ne visiems vaikams operacija padeda, ir kai kurie knarkia net po jos.
Kai kuriems vaikams gali būti reikalingas gydymas, vadinamas „tęstiniu teigiamu kvėpavimo takų spaudimu“, kai naktį uždedamas specialus prietaisėlis.
Jei knarkimas prasidėjo padidėjus svoriui, rekomenduojama jį sumažinti.
Jei vaikas knarkia, būtinai išsiaiškinkite priežastis. Adenoidai - ne tik knarkimo, bet ir pasikartojančių infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, sinusitų, net klausos sutrikimų priežastis.
Ką daryti, jei mano vaikas garsiai knarkia? | Miego apnėja vaikams – Nina Shapiro, MD
Kūdikių knarkimo statistika
Pasaulyje nuolatos knarkia apie 25 proc. žmonių. Vaikų knarkimas taip pat nėra retas reiškinys. Daugiau kaip pusė visų 1-4 metų mažylių knarkia, 8 proc. jų - kiekvieną naktį. Su amžiumi didėja skaičius vaikų, kurie knarkia reguliariai: knarkia 6 proc. vienerių metų vaikų, o tarp keturmečių šis rodiklis jau yra 13 proc.
Knarkimas labiau būdingas berniukams: knarkia 63 proc. berniukų ir 58 proc. mergaičių.
Yra tyrimų, teigiančių, kad vaikai, kurių tėvai knarkia, tris kartus dažniau knarks, negu tie, kurių tėvai neknarkė. Taip pat nustatytas ryšys tarp knarkimo ir alergijos - alergiški vaikai knarkia dukart dažniau.
Jei Jūsų kūdikis knarkia, tai gali sukelti rimtų pasekmių, todėl turėtumėte į knarkimą žiūrėti rimtai ir pasikonsultuoti su gydytoju.
