Nemažai priešmokyklinio amžiaus vaikų patiria kalbos raidos sunkumų. Dar daug vaikų nemoka rišliai pasakoti, kiti turi nepakankamai turtingą žodyną. Ne visi vaikai taisyklingai taria garsus.
Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.
Priešmokyklinio ugdymo tikslai apima įvairias sritis: Komunikavimo, Kultūrinę, Kūrybiškumo, Pažinimo, Pilietiškumo, Skaitmeninę. Vaikai mokosi atsakingai naudotis įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja. Taip pat svarbi socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos ugdymo dalis. Geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas. Atpažįsta ir tinkamai reaguoja į patyčias.
Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas.
Liuda Jarošienė, Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė ekspertė ir Raimonda Žemaitaitienė pastebi, kad nemažai priešmokyklinio amžiaus vaikų patiria kalbos raidos sunkumų. Dar daug vaikų nemoka rišliai pasakoti, kiti turi nepakankamai turtingą žodyną. Ne visi vaikai taisyklingai taria garsus.
Ugdant kalbą turi vyrauti žaismės principas (Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, 2002). Mokymasis ikimokyklinio amžiaus vaikui turi būti patraukli ir žaisminga veikla. Tačiau, koreguojant vaikų kalbos sutrikimus, dažnai reikia kartoti kai kuriuos lingvistinius elementus daug kartų, kas vaikams sukelia nuobodulį ir jie praranda susidomėjimą, kartais tampa negatyvūs.
Pradinėse mokyklose autorės dirba ir su priešmokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Ilgametė darbo patirtis patvirtina, kad didaktiniai žaidimai - vienas iš metodų kalbos, tame tarpe ir rišliosios, ugdymui.
Štai keletas žaidimų, padedančių ugdyti vaikų kalbą:
- „Ką nupiešiau?”. Daiktą vaikas turi pažinti iš jūsų pasakojimo. Vaikas spėlioja tol, kol atspėja, kas tai per daiktas.
- „Mano draugas”. Vaikas turi pasirinkti draugą ir jį apibūdinti.
- „Spėliojimų žaidimas”. Atneškite į kambarį uždengtą dėžę. Klauskite vaiko, kas joje gali būti.
- „Tęsk toliau”. „Ką darytum, jeigu…“ Pasakoma situacija. „ Kodėl taip negali būti?“
- „Vaisius - daržovė”. Vienas vaikas paskiriamas sodininku (daržininku). Kiti vaikai kviečiami prie stalo (į „sodą“), ant kurio išdėlioti paveikslėliai su nupieštais vaisiais ar daržovėmis. Prašoma nuskinti kokį nors vaisių ar „išrauti“ daržovę.
Taip pat svarbūs yra žaidimai-dialogai - tai trumpi dialogai tarp žaidimo veikėjų. Veikėjus paprastai nusako žaidimo pavadinimas („Vilkas ir žąsys“, „Katė ir šeimininkas“, „Mama ir sūnus“ ir kt.). Vaidybiniai žaidimai, kurių pagrindinė veikla - vaidmenų atlikimas.
Pasakos yra puiki priemonė ugdyti vaikų kalbą. Galima prašyti vaikų tęsti pasaką, pateikus jos pradžią, arba apversti viską pasakoje „aukštyn kojomis“.
Stalo žaidimai, tokie kaip įvairūs loto, paveikslėlių rinkiniai, dėlionės ir pan., taip pat gali būti naudojami kalbos ugdymui. Svarbu žaisti pagal duotas taisykles, tačiau kartu kalbinti vaiką, mokyti pavadinimų, žodžių.
Svarbiausia mokant vaiką žaidimų pagalba - nepaversti to kankinančiais pratimais ar kartojimais! Žaisdami mes galime daryti įtaką vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui.
Matching & Logic Games for Kids | Developing Logic Skills for Preschool | Kids Academy
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.
Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priimą pagal pačių nustatytą tvarką. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Literatūra:
- Barzdonytė-Morkevičienė L., 2009, Kalbos ugdymas.
- Bernotienė R., Juraitienė I. „Ikimokyklinio amžiaus vaikų lietuvių valstybinės kalbos ugdymas. Metodiniai patarimai“. Ugdymo plėtotės centras.
- Glebuvienė V. S., Mazolevskienė A. (sudar.), 2010, Jums maži ir dideli: Skaitiniai vaikams.
tags: #kodel #reikia #praturtinti #priesmokyklinio #zodyna
