Dailininkų Römerių giminės kūrybos paroda Radvilų rūmuose atspindi šios meno dinastijos ilgą ir turtingą istoriją. Parodos rengėjai siekė parodyti ne tik žymiausius, bet ir mažiau žinomus giminės menininkus, kurių kūrybinis palikimas, nepaisant istorinių peripetijų, išliko iki mūsų dienų.
Römerių giminės istorija ir meniniai polinkiai
Römerių giminė žinoma nuo XIII amžiaus Saksonijoje. XVII amžiaus pradžioje viena jų šaka apsistojo Lietuvoje, įsigydama dvarų įvairiuose pavietuose. Šios pavardės rašybos variantai lietuvių kalboje svyruoja nuo „Römeriai“ iki „Riomeriai“ ir „Remeriai“. Giminės atstovai garsėjo ne tik kaip žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai, bet ir kaip aktyvūs 1831 m. bei 1863 m. sukilimų dalyviai, ne kartą patyrę persekiojimus ir tremtį.
XVII amžiuje minimas pirmasis žinomas giminės atstovas - generolas Matas Romeris (†1699). Vėliau Mykolas Juozapas Römeris (1778-1853), Vilniaus burmistras ir masonų ložės magistras, taip pat pasižymėjo visuomeninėje veikloje ir turėjo polinkį menui, kurį perdavė savo sūnums.
Dailininkų dinastijos pradininkai ir tęsėjai
Dailininkų dinastijos pradininku laikomas Edvardas Jonas Römeris (1806-1872), kurio 200-osios gimimo metinės ir tapo parodos inspiracija. Jis mokėsi Vilniaus universitete, sėmėsi dailės žinių pas Joną Rustemą ir nuo 1820 m. dalyvavo parodose. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime buvo ištremtas, tačiau grįžęs aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje. Jo akvarelės portretai, peizažai ir žanrinės kompozicijos žavi savo subtilumu.
Edvardo Jono broliai Henrikas (1803-1828) ir Severinas (1814-1890), taip pat sesuo Ona (1805-1890), tapytoja mėgėja, taip pat turėjo meninių polinkių. Onos Romerytės akvarelės portretai ir apylinkių vaizdai atspindi jos artimą ryšį su aplinka.
Edvardo Jono sūnūs Alfredas (1832-1897) ir Edvardas Matas (1848-1900) visą gyvenimą paskyrė dailei. Alfredas Römeris, tapytojas, grafikas ir skulptorius, domėjosi Lietuvos praeitimi ir etnografija. Jo kūryboje gausu vyrų portretų, autoportretų, istorinių asmenų atvaizdų, taip pat etnografinių vaizdų ir architektūros paminklų.
Tapytojas Edvardas Matas Römeris, įtakotas Miuncheno dailės mokyklos, kūrė realistinius žmonių tipažus, peizažus ir arklių studijas. Jo paveikslas „Pavasaris Vilniuje“ vaizduoja Römerių namo kiemą ir šoninius korpusus ankstyvą pavasarį, atskleidžiant XIX a. pabaigos Vilniaus autentiškumą.
Platus meninis spektras ir įvairios technikos
Parodoje eksponuojami įvairiausi kūriniai: aliejinės tapybos, pastelės, akvarelės, piešiniai, grafikos lakštai, skulptūriniai modeliai. Daugiausia dėmesio skiriama Alfredo Römerio, Sofijos Dembowskytės-Romerienės ir Onos Soltanaitės-Romerienės darbams.
Severino Römerio dukra Marija (1847-1939) ir sūnus Kazimieras (1848-1921) taip pat garsėjo meniniais polinkiais. Marija tapė akvarele ir pastele portretus bei peizažus, o Kazimieras, nors ir mokęsis filosofijos, rinko medžiagą ir sukūrė istorinių luomų drabužių ciklą.
Tapytoja Elena Römerytė (1860-1946) tapė aliejumi ir akvarele portretus, peizažus, buitines kompozicijas, mėgo tapyti arklius. Jos Vilniaus vaizdai ir portretai atspindi jos meninį braižą.
Ona Soltanaitė-Romerienė (1895-1974), tapytoja ir akvarelistė, surengė personalines parodas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei JAV. Jos realistiniuose portretuose ir peizažuose juntamas šviesos ir šešėlio žaismas.
Tapytojas, grafikas, skulptorius Steponas Römeris (1900-1951) kūrė portretus, peizažus, buitines alegorines kompozicijas, raižė medžio iliustracijas ir sukūrė scenografijų. Jo kūrybai būdinga ornamentika ir apibendrintas piešinys.
Tapytoja ir grafikė Sofija Dembowskytė-Romerienė (1885-1972) mokėsi pas žymius dailininkus ir dalyvavo parodose. Jos kūrybai būdingi lengvi, minkšti potėpiai, daug šviesos ir šešėlio žaismo. Ypač vertingi jos portretai ir gamtos vaizdai.
Römerių palikimo išsaugojimas ir reikšmė
Dauguma Römerių giminės dailininkų darbų saugomi Lietuvos ir Lenkijos muziejuose, bibliotekų rankraščių skyriuose. Parodoje pristatoma apie penktadalį visų žinomų Römerių kūrybinio palikimo (apie 330 darbų).
Römerių giminės istorija ir meninis palikimas yra svarbi Lietuvos kultūros dalis. Paroda leidžia ne tik susipažinti su šios giminės dailininkų kūryba, bet ir suprasti XIX-XX a. I pusės architektūros, buities ir visuomeninio gyvenimo atspindžius jų darbuose.
Virtuali ekskursija po parodą „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“
Parodoje eksponuojami ne tik paveikslai, bet ir piešiniai, grafikos darbai, skulptūriniai modeliai, taip pat šeimos fotografijos. Tai leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie Römerių giminės meninį ir kultūrinį indėlį.
Kūrinių būta daug, tačiau laikas, karai ir gaisrai paliko savo pėdsaką: daug kūrinių išblaškyta ar sunaikinta. Nepaisant to, muziejininkai pasistengė kuo išsamiau pristatyti šios išskirtinės dailininkų dinastijos palikimą.
