Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas džiaugsmo ir laukimo, tačiau kartu ir daugybės pokyčių organizme. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) yra vienas dažniausių nusiskundimų pirmojo nėštumo trimestro metu. Jo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį. Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti, be to vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų, o vėliau ir medžiagų apykaita.
NPV skirstomas į tris laipsnius:
- Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 kartus per dieną.
- Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio).
- Sunkus (hiperemezė): vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra gali pakilti iki 38 °C, pulsas padažnėja iki 110 k./min., ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška.
Pykinimas atsiranda jau pirmąjį mėnesį, kai užsilaikė mėnesinės. Apie keturioms penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti, be to vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų, o vėliau ir medžiagų apykaita.
Jei SNV (sunkus nėščiųjų pykinimas ir vėmimas) užsitęsia, gali ištikti išsekimas, lėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais gali pasireikšti:
- Gelta
- Kepenų srities skausmas
- Traukuliai
- Odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos
- Žarnyno nepraeinamumas
- Psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys)
Kaip padėti sau, kad pykinimas ir vėmimas susilpnėtų?
Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. pagulėti. Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val. Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų, vaistažolių (pvz. ramunėlių, mėtų).
Koks maistas dažniausiai neskatina vėmimo?
- Gėrimai: selteris, gazuotas vanduo, gazuoti gėrimai su imbiero skoniu, ne citrusinių vaisų sultys, vaistažolių (pvz. ramunėlių, mėtų) arbatos.
- Maistas: sausi sausainiai, krekeriai, duonos lazdelės, virti ryžiai, virti makaronai, virtos bulvės, troškintos daržovės, virti arba kepti vištienos ar kalakutienos krūtinėlės gabaliukai, neskaldytų grūdų duona, vaisiai (obuoliai, bananai).
Taip pat gali padėti vengti:
- Virtuvės ir maisto gaminimo, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako ir kt.
Naudingi gali būti nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnesį ar net kelis mėnesius iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą. Imbiero preparatai: po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus per dieną. Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan).
Galvos svaigimas nėštumo metu
Galvos svaigimas nėštumo metu - vienas dažnesnių, bet dažnai nerimą keliančių simptomų. Daugeliui moterų jis pasireiškia jau pirmąjį trimestrą ir gali kartotis skirtingais nėštumo etapais. Nors daugeliu atvejų tai yra fiziologinis reiškinys, susijęs su organizmo pokyčiais, svarbu žinoti, kada svaigimas laikomas normaliu, o kada - signalas pasitarti su gydytoju.
Nėštumo metu moters organizmas patiria reikšmingus hormoninius, kraujotakos ir medžiagų apykaitos pokyčius. Šie procesai tiesiogiai veikia kraujospūdį, gliukozės lygį ir nervų sistemą, todėl gali atsirasti silpnumas ar nestabilumo jausmas.
Kodėl nėštumo metu dažnai svaigsta galva?
Vienas pagrindinių veiksnių - hormoniniai pokyčiai. Progesteronas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to trumpam sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis, o tai sukelia svaigimo jausmą. Be to, nėštumo pradžioje sparčiai didėja kraujo tūris, tačiau organizmui reikia laiko prisitaikyti. Šis prisitaikymo laikotarpis dažnai ir yra susijęs su galvos svaigimu, ypač greitai keičiant kūno padėtį. Kai kurioms moterims svaigimą sustiprina pykinimas, sumažėjęs apetitas ar ilgesnės pertraukos tarp valgymų. Tuomet svarbus tampa ir gliukozės kiekio svyravimas kraujyje.
Galvos svaigimas skirtingais nėštumo trimestrais
- Pirmasis trimestras: hormonų įtaka. Pirmąjį trimestrą galvos svaigimas dažniausiai susijęs su staigiais hormonų pokyčiais. Progesteronas plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to atsiranda silpnumas, „apsvaigimo“ jausmas, ypač greitai atsistojus ar ilgiau stovint. Šiuo laikotarpiu svaigimą dažnai lydi pykinimas ir sumažėjęs apetitas. Jei moteris mažiau valgo ar vemia, sumažėja gliukozės kiekis kraujyje, o tai dar labiau sustiprina silpnumą.
- Antrasis trimestras: kraujotakos prisitaikymas. Antrąjį trimestrą organizmas dažniausiai prisitaiko prie padidėjusio kraujo tūrio, todėl svaigimas gali sumažėti. Tačiau jis vis dar gali pasireikšti ilgai stovint, per karštį ar esant dehidratacijai. Šiame etape svarbu atkreipti dėmesį į geležies kiekį kraujyje. Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kurios vienas simptomų - galvos svaigimas.
- Trečiasis trimestras: spaudimas kraujagyslėms. Trečiąjį trimestrą didėjanti gimda gali spausti stambiąsias kraujagysles, ypač gulint ant nugaros. Tai gali sumažinti kraujo grįžimą į širdį ir sukelti staigų silpnumą ar galvos svaigimą. Dėl šios priežasties nėščioms moterims rekomenduojama gulėti ant šono, o ne ant nugaros. Jei svaigimas atsiranda būtent gulint ant nugaros ir praeina pakeitus padėtį, tai dažniausiai yra fiziologinė reakcija.
Kada galvos svaigimas nėštumo metu gali būti pavojingas?
Nors daugeliu atvejų galvos svaigimas nėštumo metu yra fiziologinis ir susijęs su hormoniniais ar kraujotakos pokyčiais, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti rimtesnę būklę. Pirmiausia svarbu įvertinti intensyvumą ir lydinčius simptomus. Jei svaigimas trumpalaikis, praeina atsisėdus ar atsigulus ir nėra kitų pavojingų požymių, dažniausiai tai nėra grėsminga. Tačiau situacija keičiasi, jei atsiranda papildomų simptomų.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Jei galvos svaigimą lydi:
- Alpimas arba sąmonės netekimas
- Stiprus galvos skausmas
- Regėjimo sutrikimai
- Pilvo skausmas ar kraujavimas
- Staigus patinimas ir aukštas kraujospūdis
būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais svaigimas gali būti susijęs su mažakraujyste, dehidratacija, nėščiųjų diabetu ar net preeklampsija. Todėl svarbu neignoruoti dažnų ar stiprėjančių simptomų.
Kaip sumažinti galvos svaigimą nėštumo metu?
Rekomenduojama valgyti reguliariai, gerti pakankamai skysčių, vengti staigių judesių ir ilsėtis ant šono, o ne ant nugaros. Apsvarstykite galimybę pereiti prie nėštumui palankių pratimų, jei dar to nepadarėte. Sužinokite, kaip reguliariai sekti kraujospūdį. Paklauskite savo gydytojo apie asmenines mitybos gaires, kurios padėtų sumažinti kraujospūdį. Reguliariai gerkite vandenį ir užkandžiaukite, kad išvengtumėte galvos svaigimo. Padėti gali ir lėtas atsistojimas nuo kėdės.
Kitos galimos nėštumo komplikacijos
Nėštumo metu gali pasireikšti ir kitos, rimtesnės būklės, kurios reikalauja medicininės priežiūros:
- Negimdinis nėštumas: fiksuojamas, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
- Preeklampsija: liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime.
- Eklampsija: vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių, jos išsiskiria į kraują, patenka į odą ir dirgina.
Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties, pradžioje pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti. Svarbu prisiminti, jog tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kurių pagalba nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.
