Sprendimas apgyvendinti vyresnio amžiaus giminaitį globos namuose yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų. Vienas svarbiausių klausimų - kokias institucijas visų pirma kreiptis ir kokius dokumentus reikia sutvarkyti? Socialinių paslaugų portalas www.slauga24.lt atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), arba į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Socialinio darbuotojo atliekamas socialinių paslaugų poreikio įvertinimas apima ir pažymos apie gyvenamąją vietą pateikimą. Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.
Svarbu paminėti, kad nors pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas. Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė.
Apklausų duomenimis, 40 proc. 55-64 m. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos reikalingą giminaitį. Vos 12 proc. lietuvių sutiktų būti slaugomi globos namuose. Tai rodo, kad dauguma gyventojų pageidauja globos savo namuose.
Nukreipimas į socialinės globos įstaigą
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Primename, kad www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti nusprendus už paslaugas mokėti savo lėšomis
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus. Tokiu atveju, reikėtų pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma).
- Neįgaliojo pažymėjimo (neįgalumo lygio pažymos, darbingumo lygio pažymos, pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ir (ar) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopijas.
- Išrašą iš medicininių dokumentų (F027/a), ne senesnį nei 3 mėnesiai.
- Kompensuojamųjų vaistų pasą.
Šiuo atveju, asmuo arba jo globėjas tiesiogiai susitaria su globos įstaiga, pasirašo dvišalę komercinių paslaugų sutartį ir pateikia reikiamus dokumentus, tame tarpe medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas, bei atlieka mokėjimą už pirmą mėnesį.
Finansavimas ir mokėjimai
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į jo turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jeigu asmuo turi nekilnojamojo turto, nuo jo vidutinės rinkos vertės gali būti skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kas mėnesį globos įstaigai. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:
- 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos).
- 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.
- Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėnesį globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos, iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Globos tipai ir trukmė
Ilgalaikė socialinė globa teikiama daugiau nei 6 mėn. per metus, neterminuotai. Tai kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims.
Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. Tai taip pat kompleksinė pagalba, skirta trumpesniam laikotarpiui.
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Gyvenimo sąlygos juose gali labai skirtis, priklausomai nuo finansavimo, vadovybės ir įstaigos tipo.
Bendravimas ir adaptacija
Globos namuose apgyvendinamas senjoras, jo globėjas ir globos namai pasirašo sutartį. Svarbu, kad senjoras jaustųsi saugiai ir komfortiškai. Asmeniui sudaroma galimybė susipažinti su dienos meniu ir pateikti pageidavimus dėl maisto produktų ar patiekalų. Jei gyvenant globos namuose kyla nepasitenkinimas dėl kambario kaimyno, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, išaiškinant nepatikimo priežastis.
Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, rekomenduojama turėti, kad būtų galima bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojama mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.
Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų, kurių amžius 55-64 m, per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos ar slaugos reikalingą artimą giminaitį (ES vidurkis - 30 proc.). 15 proc. apklaustųjų mano, kad ateityje jiems gali tekti palikti darbą ir imtis slaugyti artimąjį - tai didžiausias skaičius Europoje (ES vidurkis - 2 proc).
