Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis.

Žindymui svarbūs hormonai ir moters mitybos poreikiai
Gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti. Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal.

Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones. Nėštumo metu energijos poreikis išauga, palyginus, nežymiai. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis. Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis. Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Vitaminas D. Vitaminas B12. Folio rūgštis. Vitaminas A. Vitaminas C. Geležis. Kalcis. Jodas. Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.
Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių. Nėščioms moterims rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.
Sveikos mitybos principai žindymo metu
Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Rinkitės tamsią, pilno grūdo duoną, grūdus, ruduosius ryžius, pilno grūdo makaronus. Valgykite jų kuo daugiau ir kuo įvairesnių formų, bet geriausia - žalius ar garintus. Stenkitės vartoti pakankamai pieno produktų. Jei nemėgstate gryno pieno, rinkitės pieno produktus, mažo riebumo sūrį, jogurtą, pasukas ir pan. Pieno produktai suteikia kalcio, kuris itin svarbus jūsų kūnui žindymo laikotarpiu. Pieno gamyba išnaudoja kalcio atsargas, tad jei jo gaunate nepakankamai, gali kilti su kaulais susijusių problemų. Nevalgykite per daug mėsos, ypač raudonos. Rinkitės paukštieną - vištieną ar kalakutieną. Geriausia ją virti ar kepti orkaitėje, o ne virti riebaluose. Kai tik galite, keiskite mėsą kokybiška žuvimi. Geriausia yra jūrinė žuvis, nes joje daugiausia nesočiųjų riebalų rūgščių, baltymų ir vitaminų. Maistą gardinkite šviežiomis žolelėmis.

Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys. Pagrindinė taisyklė - žindyvės mityba nėra niekuo ypatinga, valgyti reikia kuo įvairesnį maistą, laikantis sveikos mitybos principų. Maitinant padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl labai svarbu visavertė mityba. Net maitinantis įvairiu ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų, taip yra dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų, todėl dažnai medikai moterims siūlo toliau vartoti papildus. Žindydama gerkite daug skysčių. Mitybos specialistai rekomenduoja per dieną suvartoti du litrus skysčių. Geriausias ir sveikiausias pasirinkimas yra negazuotas mineralinis vanduo. Galite gerti vaisių ir daržovių sultis, jei įmanoma - šviežiai spaustas ir be cukraus. Sultis iš pakelio praskieskite vandeniu. Jei mėgstate, gerkite pieną, jei nemėgstate, galite jį pakeisti kefyru ar natūraliu jogurtu.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti arba vartoti atsargiai
Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių. Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų. Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn). Tai nėra lengva. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt.. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų. Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę). Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Venkite saldžių, gazuotų gėrimų, ypač sudėtyje turinčių kofeino. Negerkite per daug kavos ar stiprios arbatos. Jie suteikia energijos, vitamino B ir vertingų maistinių medžiagų, tokių kaip magnis ir skaidulos. Suvalgiusi citrusinių vaisių, braškių ar žemuogių stebėkite kūdikį - jie gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Atkreipkite ypatingą dėmesį į ankštines daržoves, kopūstus, svogūnus, slyvas ir vyšnias. Juose gausu vertingų maistinių medžiagų, bet kai kuriems vaikams jie gali sukelti pilvo pūtimą. Nenaudokite paruoštų vartoti prieskonių mišinių, nes jų sudėtyje dažnai būna skonio stipriklių. Jis patenka į pieną ir jame lieka keletą valandų po vartojimo. Dėl koloje ir kavoje esančio kofeino mažylis gali tapti neramus ir dirglus. Venkite stipriai apdoroto maisto. Tokiame maiste yra chemikalų, dirbtinių priedų, konservantų, dažiklių ir „natūraliems identiškų“ skonių. Nevalgykite konservuotų produktų ir produktų iš miltelių. Atsisakykite greito maisto, nes jis turi daug riebalų ir kalorijų, yra sunkiai virškinamas, nevertingas. Jie suteikia daugybę tuščių kalorijų ir jokių maistinių medžiagų. Vienintelė išimtis - juodasis šokoladas: jame daug magnio, geležies ir kalio bei antioksidantų. Pienas, kakava, braškės, citrusiniai vaisiai, riešutai, medus ir kiaušinio trynys yra dažniausiai pasitaikantys alergenai. Tačiau nėra jokios priežasties jų vengti vien iš atsargumo. Suvalgiusi nedidelį jų kiekį, atidžiai stebėkite, kaip reaguoja vaiko oda, ar jam neužkietėja viduriai, ar neprasideda diegliai, atpylinėjimas, pilvo pūtimas ar nerimas. Alergeno pašalinimas reiškia tam tikro produkto ar produktų grupės, galinčios sukelti vaikui alerginę reakciją, atsisakymą.
Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.

Nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino. Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kūdikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Nereikia drausti mamai ko nors valgyti vien dėl to, kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto reikėtų vengti dvi savaites. Pavyzdžiui, esant nepalankiai alerginės anamnezei šeimoje, kūdikiui gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs neramumas, jeigu motina vartoja daug pieno.
Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vertėtų vengti alkoholio: tai sumažina jūsų budrumą, didina buitinių traumų tikimybę, taip pat ir tikimybę sužaloti kūdikį.
Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje. Nepamirškite, kad cukrus - tai ne vien šaukšteliai, dedami į arbatą.
Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką).
Mėta, petražolės, šalavijai. Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtinė arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties. Įdomu tai, kad į „juodąjį sąrašą“ yra įtraukti net mėtiniai saldainiai! Petražolių pertekliaus taip pat vertėtų vengti. Tiesa, jei pagardinsite mėgstamą patiekalą žiupsneliu šių kvapnių prieskoninių žolelių - nieko blogo nenutiks.
Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
Gazuoti gėrimai. Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.
Svarbu žinoti
Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas.
Kokias ligas gali prognozuoti:pilvo pūtimas, viduriavimas, irzlumas...
Jeigu norite įsitikinti, ar pieno produktai sukelia problemas, rekomenduojama nevalgyti jokių pieno produktų 10-14 dienų. Jeigu įtarimą kelia kiti maisto produktai, verta išimti vieną - du produktus porai savaičių ir stebėti, ar kūdikiui pagerėja. Didesnio produktų skaičiaus išėmimas gali apsunkinti alergizuojančio produkto nustatymą ir be reikalo apriboti mamos maisto racioną. Jeigu pastebėsite kūdikio savijautos pagerėjimą, tuomet negrįžkite prie išimtų produktų.
Labai mažai kofeino patenka į motinos pieną - tik 0,6-1,5 procento mamos dozės. Kofeinas gali kauptis naujagimio organizme, tačiau vėliau kūdikis jį šalina lengviau. Kai kurie naujagimiai ir kūdikiai į kofeiną gali reaguoti neramumu, irzlumu, trumpo miegojimu. Stiprų skonį turinčio maisto skonis patenka į mamos pieną ir jos pienas gali turėti česnakų kvapą ir skonį.
Sveikatos priežiūros specialistams dažnai atrodo, juk čia viskas aišku, tačiau pažiūrėjus giliau, paaiškėja, kad tai gana paini tema. O nerimo čia daug. Ką valgyti, jei kūdikį beria? Ką valgyti, jei naujagimiui pučia pilvelį? Ką valgyti, kad mama pati būti sveika ir stipri? Ką valgyti, kad pakaktų pieno? Ką valgyti, jei mama žindydama nori numesti ar priaugti svorio?
Jei vartojate produktus, kurie gali provokuoti alergiją įveskite juos į savo mitybą po truputį stebėdama ar neatsiranda alerginių reakcijų.Nepasitikėkite draugių, močiučių rekomendacijomis - skaitykite ir ieškokite naujausių mokslu pagrįstu rekomendacijų, klauskite savo šeimos gydytojo ar žindymo specialisto bei kreipkites į gydytoją dietologą.Vartokite pakankamai skysčių 8-10 puodelių į dieną. Kartą per parą galite išgerti kavos ir tai nesukels neigiamos reakcijos kūdikiui.
Dažnai moterys nerimauja dėl produktų, kurie pučia pilvą t.y. skatinantys kauptis dujas, tačiau reikia žinoti, kad mamos pienas gaminasi “per kraują” t.y. jeigu mamai pučia pilvą, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Stebėkite kūdikio išmatas, jei žarnyne bus pokyčių išmatos bus putotos, skystos, žalsvos ar su gleivėmis, jei tai sutampa su pavartotais produktais, jų laikinai reiktų nevartoti.
Subalansuota vegetarinė mityba taip pat tinka žindančioms moterims. Žinoma kiekvienai moteriai žindymo eigoje siūloma atlikti kraujo tyrimą ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar Jums nereikia vartoti papildų ar vitaminų šiuo aktyviu gyvenimo periodu. Svarbiausia taisyklė - laiminga mama lygu sklandus žindymas.
Kūdikį krūtimi maitinanti mama - irgi žmogus, kuriam ne tik norisi, bet ir reikia vitaminų ir skanumynų. Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras, draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pūtimą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui. Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Kai kurie daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogūnuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kvepiantį pieną. Mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valandų jis stipriausias, o paskui palaipsniui išnyksta. motinos pieną patiria plačią įvairovę kvapų ir skonių, kurie gali nujunkymo laikotarpiu paskatinti noriau valgyti juos turintį - jau „pažįstamą“ - maistą. Kartais kūdikiai netoleruoja tam tikrų produktų motinos maiste. Pastebėta atvejų, kai pilvo diegliai žindomiems kūdikiams atsirasdavo mamai valgius ne tik jau minėtų česnakų ir svogūnų, bet ir kopūstų, griežčių (sėtinių), pupelių, rabarbarų, slyvų. Visiškai nederėtų kūdikio pratinti prie alkoholio. Iš motinos kraujo alkoholis lengvai patenka į jos pieną. Girtaujančių motinų žindomi kūdikiai blogiau auga (alkoholis slopina pieno tekėjimą krūtyje) ir gali būti pakenkiamos vaiko smegenys. Žindančios mamos kartais įspėjamos negerti kavos, juodosios arbatos, kokakolos, pepsikolos, kakavos, nes šie gėrimai turi kofeino, dėl kurio centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio kūdikis gali būti neramus ir jam sunku užmigti. Be to, kofeinas slopina geležies įsisavinimą iš motinos ir kūdikio virškinimo trakto, tuo didindamas mažakraujystės riziką. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog tik labai maža dalis kofeino iš mamos kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, todėl saikingas kavos vartojimas nesukelia problemų žindomam kūdikiui. O didelių kofeino kiekių turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų vengti, ypač jeigu ji žindo neišnešiotą naujagimį. Tuomet kofeino pašalinis iš organizmo vyksta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas vaikui sveikatos sutrikimų. Taip pat nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino. Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kūdikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Nereikia drausti motinai ko nors valgyti vien dėl to, kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto reikėtų vengti dvi savaites. Pavyzdžiui, esant nepalankiai alerginei anamnezei šeimoje, kūdikiui gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs neramumas, jeigu motina vartoja daug pieno. „Gerk pieną, kad būtų pieno“ - taip dažnai būdavo sakoma ir dabar galima išgirsti patariant žindančiai mamai. Tai ginčytinas teiginys jau vien dėl to, kad jokios gamtoje egzistuojančios žinduolių rūšies suaugę individai, taigi ir patelės, nevartoja pieno, tačiau sėkmingai žindo jauniklius. Daugeliui necivilizuotų žmonių genčių žodžiai, reiškiantys pieną, asocijuojasi tik su jų kūdikių ir kitų jauniklių maistu. Mūsų žmonės klaidingai galvoja, kad motina, gerdama daug karvės pieno, padidins savo pačios pieno kiekį. Tiesa, pienas yra vienas iš kalcio šaltinių maiste, tačiau normali kalcio koncentracija motinos piene vis tiek būtų užtikrinama, jeigu mama ir negertų karvės pieno. Jeigu kalcio trūktų mamos maiste, jis būtų paimtas iš organizmo audinių ir pristatytas į motinos pieną gaminančias jos krūtų ląsteles. Taigi žindančiai mamai teisingiau būtų sakyti: kad tavo pačios organizmui nepritrūktų kalcio, jo reikėtų gauti su maistu, o vienas iš daugiausia jo turinčių maisto šaltinių yra gyvulių, pavyzdžiui, karvės, pienas ir jo produktai. Beje, yra žmonių, ypač suaugusių, kurie netoleruoja neperdirbto karvės pieno arba nemėgsta jo skonio. Tuomet labiau tiktų rauginto pieno produktai: jogurtas, varškė, sūris. Nedaug pieno produktų vartojančioms mamoms reikėtų per parą gauti apie 500-600 mg kalcio papildų, o beveik nevartojančioms - maždaug 1000-1200 mg per parą. Taip pat ir normali geležies koncentracija motinos piene yra užtikrinama nepriklausomai nuo motinos mitybos. Jeigu jos trūksta maiste, panaudojama motinos kūno audinių, pirmiausia kraujo, geležis. Mažakraujystė nėra kliūtis žindyti. Geležies poreikis maitinančioms mamoms yra toks pat ar net mažesnis kaip prieš nėštumą, nes žindant vėliau atsinaujina mėnesinės, o be to, į pieną pereina mažiau geležies, negu jos netenkama per menstruacijas. Žindančios mamos maiste turi būti pakankamai produktų, turinčių B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12) ir vitamino C. Jie yra tirpūs vandenyje, todėl motinos organizme jų atsargos nesukaupiamos. Taigi šių vitaminų trūkstant mamos maiste, mažiau jų būtų ir piene. Pasikliauti vien tik vaistinėse parduodamais vitaminų ir maisto papildų preparatais nereikėtų.

