Bažnyčia ilgus amžius buvo išskirtinai svarbi institucija žmogaus gyvenime, lydėjusi jį visais svarbiausiais gyvenimo momentais - sudarant santuoką, krikštijant ir tuo pačiu įregistruojant gimusį kūdikį, atsisveikinant ir palydint mirusį artimą žmogų.

Visi šie įvykiai turėjo būti užfiksuoti bažnytinėse knygose. Tad ką liudija, kaip saugomi bažnyčių archyvai? Dažniausiai taip, tačiau toli gražu ne visada. Metrikinės knygos buvo saugomos bažnyčiose, vyskupijų kurijų archyvuose, tačiau jų išsaugojimas priklausė nuo daugelio aplinkybių. Tam tikri istoriniai įvykiai (karai, okupacijos) taip pat turėjo nemažos reikšmės jų išlikimui. Ir šiandien mes tai matome. Pavyzdžiui, dėl XVII a. vykusių karų, ne viena bažnyčia buvo sudeginta ar sugriauta, o kartu su ja tada pražuvo ir metrikinės knygos. Taigi, rečiausios yra iš XVII a. Kitas labai sunkus Lietuvai etapas buvo 1710-1711 m. ir 1720 m. maras, kai išmirė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų - tų metų bažnyčių metrikinėse knygose randame nemažai spragų, nes nebuvo kam ir kada fiksuoti įrašus dėl didelio mirtingumo. 1940 m. rugpjūčio mėnesį, įsiteisėjus civilinei metrikacijai, bažnytinės metrikinės knygos pradėtos surinkinėti iš bažny­čių, o 1941 m. vasarį nuvilnijo konfiskuojamų bažnytinių knygų įvykiai, dėl to dauguma 1865-1915 m. periodo Lietuvos RK bažnytinių knygų originalų yra pradingę.

Realybei nusakyti tinka visi jūsų išvardinti variantai. Šiuo metu bažnytinės metrikų knygos saugomos tiek pačiose bažnyčiose, tiek vyskupijų kurijų archyvuose, tiek valstybiniuose archyvuose. Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomas religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų kompleksas apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus, kurių seniausi dokumentai datuojami XV a. Gausiausią komplekso dalį sudaro Romos katalikų bažnyčios įstaigų: Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų Romos katalikų vyskupysčių, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupystės kurijos, bažnyčių, vienuolynų dokumentų fondai, 1599-1941 m. bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos.

Seniausi metrikiniai įrašai ir jų išsaugojimas

Projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ metu seniausios metrikinės knygos, kurias teko skaitmeninti, buvo iš XVII amžiaus. Šio laikotarpio knygų buvo Vilniaus ir Kauno arkivyskupijose, Panevėžio, Kaišiadorių, Šiaulių, Vilkaviškio ir Telšių vyskupijose. Pavyzdžiui, Panevėžio vyskupijoje seniausios rastos knygos Vabalninko bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1622 m., Krekenavos bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1638 m., Alantos bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1656 m. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose rastos knygos - Švenčionių bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1640 m., Adutiškio bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1655 m. Kaišiadorių vyskupijoje seniausios Videniškių baž­nyčios gimimo įrašų knyga nuo 1652 m., Paparčių bažnyčios įrašų knyga nuo 1657 m., Punios bažnyčios santuokos įrašų knyga nuo 1658 m. Vilkaviškio vyskupijoje - Rudaminos bažnyčios santuokos įrašų knyga nuo 1629 m., gimimo įrašų knyga nuo 1647 m., Prienų bažnyčios gimimo ir santuokos įrašų knyga nuo 1679 m. Šiaulių vyskupijoje - Gruzdžių bažnyčios santuokos įrašų knyga nuo 1619 m., Klovainių bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1631 m., Šeduvos bažnyčios gimimo ir santuokos įrašų knyga nuo 1642 m. Telšių vyskupijoje, kurio­je šiuo metu tebevyksta skaitmeninimo darbai, seniausi metrikiniai įrašai datuojami 1688 m.

Seniausi, kaip minėta, išlikę XVII-XVIII a. įrašai. Nuo seniausių išlikusių įrašų, Romos katalikų bažnyčios knygose įrašai dažniausiai buvo vesti lotynų kalba iki pat 1827 m. Nuo 1827 m. iki 1848 m. įrašai Lietuvos bažnyčių knygose buvo daryti tik lenkų kalba, o įsigaliojus naujai tvarkai, šios knygos buvo išimtinai pildomos tik rusų kalba iki Pirmojo pasaulinio karo, dažnai ir iki 1920 m., net jau Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. Vokiečių okupacijos laikotarpiu 1915-1918 m. Pastebėjome įdomų dalyką - Lietuvai skaudžiu lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu po nepavykusio 1863 m.

Metrikų knygų fizinės savybės ir turinys

Būdingos XVI-XVIII a. baž­nyčių metrikų knygos buvo dengtos odiniais viršeliais, pailgos ir telpančios delne. XIX a. bažnyčių metrikų knygos buvo kiek didesnio nei A4 formato, jau be odinių viršelių. Reikėtų akcentuoti dar ir tai, kad popieriaus išdirbimas buvo be galo brangus ir kokybiški popieriaus lapai buvo su vandens ženklais, leidusiais neabejoti atliktų metrikų knygose įrašų autentiškumu, Suvalkijoje bažnyčių metrikų knygos buvo visiškai kitokio, daug didesnio formato negu likusioje Lietuvoje. Suvalkijos regione vestose kny­gose buvo galima sužinoti ir tai, kuo užsiėmė tėvai (buvo kalviai, ūki­ninkai ir pan.), kur gyveno tėvai, seneliai, krikštatėviai. Krikšto knygose visuomet buvo nurodoma, kokiu tiksliai laiku (ne tik kokią mėnesio dieną, bet ir kokią valandą) gimė naujagimiai, ko nebuvo likusioje Lietuvos dalyje vestose bažnytinėse metrikų knygose vėlgi dėl skirtingų taikomų standartų (Napoleono civilinio kodekso) ir/ar pavaldumo Telšių ar Vilniaus dvasinės konsistorijai skirtingu amžių laikotarpiu.

Senosiose (17-18 a.) knygose metrikiniai įrašai dažniausiai būdavo rašomi vienoje knygoje, neatskiriant jų pagal rūšis. Todėl šiame puslapyje ir bus išvardintos tokios knygos.

Įdomūs faktai ir išlikę dokumentai

Žinoma, tokių būta. Paringio bažnyčioje rasta „Księga Cudow“ arba „Stebuklingų apsireiškimų knyga“, kurioje įvar­dijami liudytojų patvirtinti toje parapijoje 25 Dievo apvaizdos stebuklingi apsireiškimai - kai sveikatos problemų turintys žmonės stebuklingai išgijo ir pan. Paparčių bažny­čios mirties metrikų knygose 1767 m. fiksuojami panašius įvykius pa­tvirtinantys parapijiečių liudijimai.

Gaisras ir vanduo - blogiausia, kas gali atsitikti bet kokių vertingų įrašų išsaugojimui. Žinome, kiek daug buvo prarasta senųjų knygų iki XVIII a. pradžios dėl jų saugojimo sąlygų ir vienintelių jų egzempliorių.

Skaitmeninimo projektai ir archyvų ateitis

Siekiant išsaugoti Lietuvos istorijai reikšmingus dokumentinio paveldo objektus bei didinti prieigos prie šių dokumentų galimybes, skleisti ir viešinti archyvuose ir muziejuose esantį baž­nytinį dokumentinį paveldą 2016 m. gegužės 30 d. tarp Lietuvos vyskupų konferencijos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl Lietuvos katalikų bažnyčios parapijose esančių metrikų knygų skaitmeninimo. Sutartis dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ finansavimo pasirašyta 2018 m. pabaigoje. Kadangi projektas turi konkrečią datą, kad turi būti pabaigtas - 2021 m. lapkričio 1 d., dirbti reikėjo labai susitelkus ir laikantis griežtos darbotvarkės. Lietuvoje yra dvi - Vilniaus ir Kauno - arkivyskupijos ir penkios vyskupijos - Kaišiadorių, Vilkaviškio, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių. Jau suskaitmenintos Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų, Panevėžio, Vilkaviškio, Šiaulių vyskupijų bažnyčiose saugomos metrikinės knygos ir kiti dokumentai. Kaišiadorių vyskupijos medžiaga buvo skaitmeninama 2019-ųjų rudenį-2020-ųjų žiemą. 2020-ųjų vasario mėnesį skaitmeninimo darbai Kaišiadorių vyskupijoje buvo jau baigti. Iš 45 Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių buvo gauti 1706 vnt. knygų ir kitų dokumentų. Seniausios iš jų - Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios gimimo metrikų knyga (1652-1672 m.), Paparčių Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios gimimo metrikų knyga (1657-1684 m.), Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios santuokos metrikų knyga (1658-1688 m.), Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios gimimo metrikų knyga (1665-1693 m.), Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios gimimo metrikų knyga (1670-1759 m.), Molėtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios gimimo (1681-1692 m.) ir santuokos (1682-1691 m.) metrikų knyga, Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios gimimo metrikų knyga (1683-1700 m.), Semeliškių Šv.

Taip, šie svarbūs istorijos šaltiniai bus visiems lengvai prieinami internete. Laikomės tokios tradicijos: baigę konkrečios vyskupijos bažnyčių do­kumentų skaitmeninimo darbus, darome renginį, kurio metu konk­rečios vyskupijos vyskupui arba vys­kupo paskirtam vyskupijos atstovui perduodame laikmeną su skaitmenine medžiaga. Iki pandemijos pradžios įvyko trys tokie renginiai, kurių metu suskaitmeninta medžiaga buvo perduota Vilniaus arkivyskupijai, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijoms. Elektrėnų savivaldybėje esan­čios bažnyčios priklauso Kaišiadorių vyskupijai. Ta­čiau vyskupija įkurta 1926 m., yra jaunesnė už daugumą bažnyčių. Didžioji dalis Kaišiadorių vys­kupijai priklausančių bažnyčių metrikinių knygų ir kitų dokumentų buvo saugomi pačiose vyskupijai priklausančiose bažnyčiose, dalis atsidūrė Lietuvos valstybės istorijos archyve, o po vyskupijos įkūrimo - Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve.

Kaip galėtume pabaigti mūsų pokalbį? Už Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vykdomo projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ palaikymą ir globą labai norime padėkoti Lietuvos vyskupijų ganytojams, generalvikarams, parapijų kunigams, kurie labai geranoriškai palaikė šią idėją, suprato metrikinių knygų ir kitų dokumentų skaitmeninimo, sklaidos ir prieigos plačiajai visuomenei reikšmę. Taip pat labai dėkojame Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniam sekretoriui kun. Senosiose (17-18 a.) knygose metrikiniai įrašai dažniausiai būdavo rašomi vienoje knygoje, neatskiriant jų pagal rūšis. Todėl šiame puslapyje ir bus išvardintos tokios knygos. Dėkojame visiems, kurie jau prisidėjo prie Genmetrikos gyvavimo. Jūsų parama leidžia mums saugoti ir dalintis istorija. Jei norite prisidėti - net simbolinė suma mums labai svarbi.

Nuo 2018 m. Genmetrika surinko apie 3980 metrikų knygų - tai gyvas liudijimas, kaip bendruomenė gali išsaugoti savo istoriją skaitmeniniame pasaulyje. 75 procentai beieškančių genealoginių šaltinių naudojasi Nepriklausomo virtualaus archyvo "Genmetrika" šaltiniais. 2021 m. kovo 27 - balandžio 18 d. iniciatyvinė grupė vykdė apklausą dėl Lietuvos valstybės archyvų elektroninių paslaugų. Apklausos metu Lietuvos genealogijos mėgėjų ir profesionalų klausėme apie jų patirtį ir lūkesčius naudojantis Lietuvos valstybės archyvų elektroninėmis paslaugomis. Apklausoje dalyvavo 389 respondentai. Dažniausiai respondentų naudojami elektroniniai ištekliai yra E-paveldas -net 95 proc. respondentų šį portalą nurodė kaip naudojamą elektroninį išteklį. Taip pat ypač dažnai yra naudojama savanorių suindeksuota bažnytinių metrikų informacija (pvz. metrikai.lt, kt.) ir Genmetrika portalas -75 ir 70 proc.

tags: #knyga #su #irasais #apie #gimimo #kriksto

• Kaip patekti į globos namus?
• Stiliaus patarimai: suknelės pilvukui maskuoti
• Kūdikio prekės: kokybė ir meilė
• Kross dviračiai vaikams
• Viskas apie tėvystės atostogas